Gyvybę kaimuose įžiebia „už ačiū“ sugebantys dirbti bendruomenių lyderiai(0)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2013-11-14 13:03
Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka

Pagramančio bendruomenė „Gramančia“ ketina neseniai atnaujintame buvusiame bendrabutyje ne tik įsikurti pati, bet ir įrengti viešbutį Pagramančio regioninio parko lankytojams. Autorės nuotrauka

Prieš keletą metų Valstybei ėmus siūlyti paramą kaimuose įsikūrusioms bendruomenėms, nemaža jų dalis pasinaudojo galimybe atnaujinti ir bendruomenės poreikiams pritaikyti senus nenaudojamus pastatus. Panaudojus lėšas ir seniems buvusių kaimo mokyklų, vaikų darželių, bendrabučių ir valgyklų pastatams prisikėlus naujam gyvenimui bendruomenes užgriuvo rūpestis – kaip išlaikyti kelių šimtų kvadratinių metrų ploto gigantus. Bendruomenių lyderių galvose viena po kitos ėmė gimti bendruomeninio verslo idėjos.

Bendruomenių pastatai – bendruomenių rūpestis

Pasak rajono kaimo bendruomenes globojančios Nijolės Tirevičienės, Tauragės rajono Vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkės, pagal 2009 metais grupės parengtą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP) per penkerius metus buvo atnaujinta ir bendruomenių poreikiams pritaikyta 13 senų Savivaldybei priklausančių pastatų. Dažniausiai šių pastatų paskirtis daugiafunkcinė: juose renkasi ne tik bendruomenės, bet ir įsikuria tam kaimui būtinos įstaigos (biblioteka, medicinos punktas, vaikų dienos centras, socialiniai butai), tad jų išlaikymas – savivaldybės rūpestis. Iš minėtųjų trylikos, Dapkiškių „Pilaitės“, Pagramančio „Gramančia“, Trepų, Adakavo ir Sungailiškių kaimų bendruomenės pastatų atnaujinimo kreipėsi ir projektus rengė pačios, tad ir rūpinimasis pastatais tenka tik joms. Panaudos su Savivaldybe sutartimi vien bendruomenės poreikiams buvusiu mokyklos pastatu Vaitimėnuose naudojasi ir „Vaitimėnų šilo“ bendruomenė. Taigi iš rajone esančių 33 šios šešios bendruomenės, „susiveržusios diržus“ privalo suktis kaip išmanydamos, kad išlaikytų patalpas.

Tikisi savivaldybės paramos

Prieš keletą mėnesių Dapkiškių „Pilaitės“ bendruomenė atšventė savo bendruomenės namų atidarymą. Pastatas puikus, vietos daugiau nei 400 kv.m patalpose 60-čiai narių – „sočiai“, rūsyje net ir pirtelė bei priepirtis yra. Bėda ta, kad po oficialaus įsikūrimo viena po kitos ėmė „lįsti“ problemos: dėl prastos melioracijos rūsyje kaupiasi drėgmė, iš neseniai prijungto miesto vandentiekio senais pastato vamzdžiais iš čiaupo teka siera dvokiantis vanduo, kanalizacija po didesnių liūčių prisipildo, o kaminas užsikimšęs. Žiema artėja. Iš kur gauti pinigų problemoms spręsti?

– Neseniai kreipėmės į rajono savivaldybę dėl galimybės čia steigti vaikų dienos centrą, – dėstė Irena Vetrova, „Pilaitės“ bendruomenės pirmininkė.

Jei pastatas būtų pritaikytas visuomenės, ne tik bendruomenės, poreikiams (jame būtų įkurtas vaikų dienos centras), dalis jo eksploatavimo ir kitų išlaidų taptų ne tik bendruomenės, bet ir rajono savivaldybės rūpesčiu. Be to, bendruomenė Žemės ūkio ministerijos skirtas KPP lėšas pastato atnaujinimui gavo ne už ačiū – „Pilaitė“ įsipareigojo užtikrinti, kad penkerius metus šiame pastate bus teikiamos socialinės paslaugos. Bendruomenės pirmininkė tikina, jog kaime yra aštuoni vaikai, kuriems šio centro paslaugos būtų reikalingos.

Gelbsti „2 procentai“

Visai neblogai išsilaiko Trepų ir Adakavo bendruomenės, savo pastatus pritaikiusios ne tik bendruomenės, bet ir visuomenės poreikiams. Jos į savo patalpas įkėlė bibliotekas ir taip užsitikrino savivaldybių paramą.

– Didžiąją dalį mokesčio už elektrą sumoka seniūnija, – sakė Romualdas Levanauskas, Adakavo bendruomenės pirmininkas.

Bendruomenei tenka mokėti už vandenį, šiukšles, elektrą. Per metus susidaro apie 800 litų suma. Iš nario mokesčio, kuris vienam asmeniui metams yra 10 litų, sukaupiama tik 480 litų. Panašiai tiek, 500 Lt (50 narių moka po dešimt litų) sukaupia ir Trepų bendruomenė. Abiejų bendruomenių pirmininkai pripažįsta, jog jei ne seniūnijos pagalba ir gyventojų skiriami 2 procentai pajamų mokesčio, išsilaikyti būtų sunku.

O kaip žiemą, kai didžiules patalpas reikia apšildyti? Laimei, visoms penkioms bendruomenėms, savo poreikiams atnaujinusioms senus pastatus, talkina seniūnijos. Visi mieste seni ar po audrų išvartyti medžiai keliauja į bendruomenių namų kiemus, kur bendruomenių nariai patys supjauna rąstus, sukapoja malkas. Kurie iniciatyvesni – paprašo seniūnijų pagalbos į talką atsiųsti visuomenei naudingus darbus atliekančius, kitaip tariant, už pašalpas atidirbinėjančius asmenis. Trepų bendruomenės nariai, pritrūkę malkų, kaip pasakojo Jolanta Skrodenienė, Trepų kaimo bendruomenės pirmininkė, atsineša savo anglių.

Panašiai galą su galu suduria ir pradinės mokyklos pastate, 250 kv. m. name, įsikūrusi „Vaitimėnų šilo“ kaimo bendruomenė. Mažonų seniūnija, tvarkydama aplinką, parūpina nukirstų medžių, o už elektrą, vandenį ir internetą bendruomenės nariai moka patys.

Bandys verstis iš turizmo

Šiais metais viena rajono bendruomenė ėmėsi kurti bendruomeninį verslą, kuris galėtų nešti ir pelną, ir suteiktų galimybę sukurti papildomas darbo vietas. Buvusiai pradinei mokyklai priklausančiame ūkiniame pastate bendruomenė įrengė sulčių spaudyklą: įrangą įsigijo ES investicinio projekto padedama, patalpas atnaujino paėmę paskolą (apie 15 tūkst. Lt). Vienas bendruomenės narys įsigijo verslo liudijimą ir ėmė spausti obuolių sultis. Per penkerius metus verslininkas bendruomenei investicijas už patalpų įrengimą grąžins. Mokesčius jis moka pats.

Nauda abipusė, nes pasibaigus sulčių spaudimo sezonui patalpomis ims naudotis bendruomenės nariai.

– Mes marinuosime burokėlius ir kopūstus. Šiuo metu esame įdarbinę tris žmones: vieną tuo užsiimsiančią moterį ir du vyrus, kurie galės valyti kaminus. Jiems atlyginimus mokės darbo birža. Ateityje planuojame įgyvendinti kulinarinio paveldo projektą. Rengsime ekskursijas, svečiai galės susipažinti su vietinių produktų, patiekalų gamyba, galės įsigyti mūsų marinuotų daržovių ar kepinių, – pasakojo Laimutė Sugintienė, Kęsčių bendruomenės „Elbenta“ pirmininkė.

Naudos tikimasi gauti ir iš laisvų buvusios mokyklos pastato patalpų, kuriose bendruomenė pagal vieną ES investicinį projektą įsirengė kirpyklą.

– Kol kas vietiniai kerpami nemokamai arba už simbolinį mokestį. Jei norės, čia galės įsidarbinti kirpėja, kuri bendruomenei mokėtų už suteikiamą įrangą.

Ieško masažuotojo

Panašią viziją turi ir I.Vetrova, Dapkiškių „Pilaitės“ bendruomenės pirmininkė, sukanti galvą, kaip išlaikyti daugiau nei 400 kv. m. ploto buvusį pradinės mokyklos pastatą. Ji mato galimybę dalį pastato patalpų išnuomoti kokias nors paslaugas galintiems teikti verslininkams,  pavyzdžiui, kirpėjui, masažuotojui, batsiuviui. Pirmininkė užsibrėžė surasti kirpėją ir masažuotoją.

– Šią savaitę buvau darbo biržoje, man žadėjo, pasitaikius projektui, kuriuo skatinamas jaunų specialistų įdarbinimas, rasti kirpėją ir parūpinti jam būtiną įrangą. Tik, gaila, nėra tų kirpėjų. Prieš dvejus metus, kai rengiau projektą, jaunų žmonių dar buvo, o dabar visi išsivažinėjo į užsienį. Masažuotojo ieškosime per laikraštį. Masažo lovą turime, belieka rasti masažuotoją.

Buvusiame bendrabutyje steigs mini viešbutį

Nuomonės, kad bendruomenei būtinas verslas, laikosi ir J.Skrodenienė, Trepų bendruomenės pirmininkė. Jos vadovaujamos bendruomenės nariai mokosi vaistinių žolelių auginimo ir dekoratyvinio apželdinimo.

– Neseniai dalis bendruomenės narių išklausė mokymus įmonės, kurią buvome pasisamdę. Džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenės nariai labai aktyvūs. Jei negalvosime apie verslą – sužlugsime.

Sovietinių laikų valgyklos patalpose (apie 200 kv.m, pastatas prieš dvejus metus renovuotas) įsikūrusi bendruomenė svajoja užsidirbti savo reikmėms ir įsirengti pirtį.

Ko gero, originaliausia Pagramančio bendruomenės „Gramančia“ idėja buvusį bendrabutį paversti mini viešbučiu. Pirmajame aukšte įsikurtų bendruomenė, būtų įrengti keli mini butai pagyvenusiems žmonėms ir skalbykla, o antrajame aukšte – viešbučio kambariai turistams.

– Neretai į Pagramančio regioninį parką užsukantys turistai teiraujasi apie galimybę pernakvoti, – sakė Algirdas Turčinavičius, „Gramančios“ pirmininkas.

– Už surinktas lėšas galėtume įgyvendinti kitas idėjas. Svarstome galimybę atnaujinti ir greta bendrabučio stovinčios buvusios valgyklos pastatą ir ten įrengti konferencijų salę.

Kol kas renovuotame bendrabučio pastate jokia veikla nevyksta, laukiama naujų galimybių pasinaudoti 2014–2020 m. KPP programos lėšomis tam, kad būtų galima įrengti pastato vidų.

„Reikėdavo nuolatos ieškoti rėmėjų“

Žinoma, jokia bendruomeninė veikla neįmanoma be visus jos narius vienijančių lyderių. Bendruomenių pirmininkai dirba visuomeniniais pagrindais, iš idėjos. Atlyginimo už pirmininkavimą jie negauna. Prieš pusantrų metų Lapurvio pradinės mokyklos buvusiame pastate, kuriame buvo įsikūrusi Juodpetrių kaimo bendruomenė, irgi virė gyvenimas. Kaip ir kitos aprašytos bendruomenės, minėtoji vieną 320 kv.m ploto pastato dalį naudojo, su Savivaldybe sudariusi panaudos sutartį, tačiau jo išlaikymo rūpesčiai gulė tik ant bendruomenės pečių. Nepakėlusi tokios atsakomybės naštos, bendruomenės pirmininkė tada pastato atsisakė.

– Pastatas senas, reikalaujantis investicijų. Jo šildymui reikėdavo nuolatos ieškoti rėmėjų. Vienais metais buvęs rajono meras Robertas Piečia dovanojo malkų, kitais Pužiškės girininkijos girininkas leido šiek tiek medžių išsikirsti iš miško, dvejus metus mums pjuvenų briketais šelpė „Bremena“. Bendruomenei vadovauju aštuoneri metai, pradžioje dirbau su entuziazmu, su vietos vaikais rengdavome šventes, prieš Kalėdas lankydavome senelius, tačiau vaikai užaugo, išsivažinėjo. Be to, vienai veikti sunku. Pavargau. Man 68 metai. Su jaunimu reikia užsiimti, jiems reikia linksmybių. Pamenu, iš jaunimo diskotekų su savo vyru grįždavome 2–3 val. nakties, gi reikia saugoti, kad jaunimas neprisigertų, o tėvai nepadėdavo. Džiaugiuosi, kad atsisakiau to pastato, dabar nei dėl melioracijos, nei dėl elektros ar santechnikos galvos neskauda. Neseniai su bendruomenės nariais organizavome susirinkimą dėl skalūnų dujų, tai visi 20 susirinkusiųjų puikiai tilpome mano namuose. Buvusiame bendruomenės pastate dar yra likę teniso ir biliardo stalai, jei kam labai prireikia – pasiprašo seniūnijos rakto.

Šiuo metu Lapurvio buvusios mokyklos pastatu rūpinasi kaimiškoji seniūnija, pernai išlaidos už vandenį ir elektrą sudarė 337 litus.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras