Pagalbos šaukiasi skęstantys sodų gyventojai(18)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2017-11-06 09:10

Sodų gyventojas Jonas nerimauja dėl tvoros. Autorės nuotrauka

Lietingas ruduo iš proto varo Joniškės sodų bendrijos „Pušynas“ gyventojus – vandens pilna rūsiuose, gausiau palijus apsemiamas kelias į kai kuriuos bendrijos gyventojų namus, o prieš mėnesį iškastas griovys vandeniui iš tvenkinio nuleisti grasina pasiglemžti vieno sodų bendrijos nario sodybos tvorą. Gyventojams nuo spalio vidurio nesiseka rasti bendro sutarimo su bendrijos pirmininku, kuris tvirtina, kad drenažui iš bendro iždo pinigų nebus skirta. 

Palijus – kaip Rusnėje

Į redakciją paskambinusi „Pušyno“ bendrijoje jau dešimt metų gyvenanti Vitalija sako, jog jai niekaip nepavyksta susitarti su bendrijos pirmininku, kad būtų pakloti vamzdžiai vandeniui nutekėti ir užkastas griovys. Pasak moters, pirmininkas teigia, kad tam reikalui bendrijos kasoje nėra pinigų.

– Bet mes kasmet mokame mokesčius, jau dešimt metų bendriems reikalams neskiriama lėšų, ir vis sako, kad nėra pinigų, – teigė Vitalija, žurnalistę vedžiodama po permirkusius savo ir kaimynų sklypus.

Sodų bendrijos kvartalas, kuris šiemet ypač kenčia nuo gausaus lietaus, yra dauboje. Tad vanduo suteka į kvartale iškastą tvenkinį. Šiemet gausiai lyjant iš tolėliau skęstančių sodų ir kelio buvo iškasta pralaida, tvenkinio vandens lygis pakilo ir užtvindė gretimas sodybas. Jų Vitalija suskaičiavo septynias. Sodų gyventojai išsikovojo, kad vanduo iš kitos tvenkinio pusės būtų nuleistas į melioracijos kanalą. Bet niekaip nesiseka susitarti, kad bendrijos pirmininkas skirtų pinigų vamzdžiams nutiesti ir griovį užkasti.

– Griovys yra 110 metrų. Vamzdžiams reikėtų apie 330 eurų, o jei pirktume pigesnius, tai ir 200 eurų pakaktų. Pakloti galėtume talkon visi kaimynai suėję, – skaičiavo Vitalija, rodydama spalio viduryje iškastą griovį.

Sodų bendrija tvinsta kasmet, bet šiemet vandens ypač daug – semiami ir keliai, ir sklypai, jau nekalbant apie rūsius.

Bendrijos gyventojai pagalbos kreipėsi ir į kaimiškąją seniūniją, ir į savivaldybės administraciją, bet jiems buvo atsakyta, kad bendrija pati turi rūpintis, kaip gelbėtis nuo sodybų apsėmimo. Savivaldybė skyrė lėšų šalia bendro sodininkų kelio esančiam melioracijos grioviui remontuoti. 

Vitalija aprodė namo katilinę, kurioje vandens per didžiąsias liūtis buvo per 30 cm, o krosnis net rūdyti pradėjo.

Sutiktas kitas sodų gyventojas Kostas sakė kasdien pumpuojantis vandenį iš namelio rūsio.

– Už elektrą praėjusį mėnesį sumokėjau 33 eurus, – pasiguodė vyras, apsiavęs guminiais kaliošais.

Baiminasi dėl tvoros

Šalia griovio, kuris iškastas tarp sklypų, sodo sklypą turintis Jonas dabar labiau nerimauja dėl savo sklypo tvoros.

– Va šitą tvoros stulpą parišau, o šitą prie elektros stulpo pririšau. Jeigu dar kiek palis, mano tvora nugarmės į griovį, – rodė nuolat soduose negyvenantis Jonas.

O ir patekti į sodą Jonui sudėtinga, nes įvažiavimas perkastas.

– Nei manęs klausė, ar kasti, nei manęs tegul neklausia, kaip užkasti. Man svarbu, kad į sodą įvažiuočiau ir kad tvora neišvirstų, – dėstė Jonas. – Negi nebuvo galima to griovio toliau nuo sklypo ribos iškasti?  

Bendrija pinigų drenažui neskirs

Sodų bendrijos pirmininkas Žydrūnas Budvytis sakė, kad dar prieš kasant griovį sodų gyventojams buvo pasakyta, jog pinigų vamzdžiams pirkti nebus skirta. Taip nutarusi bendrijos valdyba.

– To kvartalo gyventojams bendrijos valdyba siūlė įsirengti drenažą apie savo sodybas, o ne nuleisti tvenkinio vandenį. Drenažo visiems bendrijos gyventojams iš bendrų pinigų tikrai nepatiesime – tiek lėšų neturime. Bendrija niekada ir neskirdavo pinigų drenažui, – patikino bendrijos pirmininkas. – Ir taip skyrėme apie 300 eurų grioviui iškasti. O dabar jie užsimanė, kad bendrija ir vamzdžius nupirktų.

Paklaustas, kaip būtų galima išspręsti situaciją, Ž.Budvytis sakė manantis, kad jei patys gyventojai nenusipirks vamzdžių ir nepasities drenažo, griovį teks užlyginti. Pasak pirmininko, galima bandyti ir senąjį drenažą pravalyti, kol jis atkastas, gal net nereikėtų naujo vamzdyno tiesti.

Iš viso sodų bendrijoje pirmininkas skaičiuoja 370 sklypų. Gyventojai moka už arą po 2 eurus per metus. Bendri pinigai daugiausiai skiriami kelių priežiūrai, nes bendrija pati rūpinasi kelių greideriavimu, sniego valymu. Dar bendrija moka ir anksčiau susidariusias skolas už elektrą, „Sodrai“.

Skaityti komentarus (18) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras