Kandidatas į merus supykdė turgelio prekeivius (29)

Daiva ŽEBELIENĖ | daiva@kurjeris.lt

2019-03-25 06:07

Apie turgelio rekonstrukciją rajono valdžia kalba ne vienerius metus, prieš pat rinkimus turgelio modernizacijos planai tapo rinkiminiu koziriu. Daivos Žebelienės nuotrauka

Prieš mero rinkimus vienas kandidatų į šį postą Dovydas Kaminskas, debatų metu paklaustas apie ūkininkų turgelio Dariaus ir Girėno gatvėje modernizavimą, leptelėjo, kad šio turgelio pastatai pastatyti nelegaliai. Jau kitą dieną po surengtų debatų redakcija sulaukė pasipiktinusių šio turgelio prekeivių skambučių.

Perkelti prieš 20 metų

– Ką jis (Dovydas Kaminskas, – red.) norėjo tuo pasakyti? Mokam mokesčius, kaip gali būti, kad mūsų paviljonai nelegaliai pastatyti? Jūs gal išsiaiškinkit, – pykčiu netvėrė turgelyje prekiaujanti moteris.

Paaiškinti paprašėme turgelį eksploatuojančios „Dunokų“ bendrovės vadovo Audriaus Mosėjaus.

– Seniai, maždaug prieš 20 metų, į Dariaus ir Girėno gatvę kioskai buvo perkelti iš tuometinės prekybos vietos Žalgirių mikrorajone, kadangi ten prekyvietė buvo naikinama, – sakė UAB „Dunokai“ direktorius ir patvirtino, kad paviljonų savininkai „Dunokams“ moka valstybės nustatytą mokestį, taip pat mokesčius už elektrą ir vandenį.

A.Mosėjus žurnalistei negalėjo atsakyti, kas tuomet prekeiviams išdavė leidimą įrengti kioskus Dariaus ir Girėno gatvėje esančioje prekyvietėje, tačiau patikino:

– Nėra taip, kad žmonės į šią turgavietę juos atsivežė savavališkai ir pasistatė.

Anot A.Mosėjaus, šiuo metu mokesčius bendrovei moka apie 25 paviljonų savininkus. Kiek bendrovė iš turgelio surenka mokesčių, „Dunokų“ direktorius neatskleidė. Kai kuriuos paviljonus prekybos nevykdantys jų savininkai yra perleidę „Dunokams“, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Tokių, anot A.Mosėjaus, šiuo metu yra penki. Kai kuriuos prekybinius paviljonus „Dunokai“ patys išnuomojo prekeiviams.

Ką planuoja, nežino

„Dunokų“ direktoriaus  paklausėme, ar kadenciją baigianti Tauragės rajono valdžia nors kiek pasistūmėjo svarstant klausimą dėl šio turgelio modernizavimo, ar projektas taip ir liko kalbomis, o vėliau tapo rinkiminiais pažadais. A.Mosėjus atsakė, kad jie (bendrovės administracija) nieko nežino, nes per pastaruosius ketverius metus su jais valdžia nesikalbanti.

– Mes – tik vykdytojai, bet kol kas jokių naujienų neturime, – sakė pašnekovas ir patikslino, kad šią vasarą, tai yra liepą, baigsis sutarties terminas su savivaldybe dėl turgelio eksploatavimo.

Kaip miesto gyventojas jis galįs pasakyti: būtų gražu, jei būtų pastatytas uždaras prekybinis paviljonas, kuriame žmonės galėtų prekiauti ir apsipirkti.

– Tokia vieta reikalinga. Žmonės užsidirba, neprašo iš kitų, – kalbėjo A.Mosėjus.

Prekeiviai: statėme legaliai

Žurnalistės pakalbintas turgelyje daržovėmis nuo lauko prekystalio prekiaujantis Petras atskleidė, kad čia darbuojasi apie 20 metų. Anot vyro, daug metų stovi ir prekybiniai kioskai. Todėl jam labai keistai nuskambėję kandidato į merus žodžiai.

Beje, Petras atviravo, kad daržovėmis prekiauti uždarame paviljone nenorėtų.

– Žinau pavyzdžių. Šiauliuose iš restauruoto uždaro paviljono bulvėmis prekiaujantys žmonės neilgai trukus išsikraustė į lauką. Tiesiog ne ta prekė, kad ja prekiautum uždaroje patalpoje, – sakė prekeivis.

– Kaip tai nelegalūs kioskai? Mokam mokesčius. Ar iš kosmoso nusileido tas Kaminskas, kad tokių pagrindų nežino, o į merus eina? – pyktelėjo nuomojamame mėsos kioske dirbanti pardavėja.

Anot kito mėsos paviljono savininko Kęsto, kioskai turgelyje stovi jau keliasdešimt metų ir palaipsniui jų daugėjo. Iš pradžių kioskų iš Spaustuvės gatvės pusės nebuvo. Leidimą pasistatyti paviljonus žmonėms tuokart išdavė miesto seniūnija. Kadangi paviljonai priskiriami prie nesudėtingų statinių, projekto jiems nereikėjo. Kiek Kęstas prisimena, maždaug prieš 12 metų paviljonai buvo rekonstruoti, kad gražiau atrodytų iš pagrindinės gatvės pusės. Toks buvęs savivaldybės reikalavimas. 

– Nesuprantu, kaip politikas galėjo pasakyti, kad tai nelegalūs statiniai. Mokam mokesčius ir už žemę po paviljonais. Gal jis kažkur lenkia tokiu pasakymu? Duos laiko ir lieps išsikraustyti, o mes gi į juos investavome, tai mūsų turtas. Jei savivaldybė užsimos čia kažką daryti ir paviljonus nugriauti, jų savininkams turėtų kažkaip kompensuoti. Vieni kioskus patys pasistatė, kiti vėliau įsigijo. Maždaug 2007–2008 metais žmonės už kioską mokėdavo 12–16 tūkstančių litų, – žurnalistei išklojo prekeivis.

Skaityti komentarus (29) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras