Naujoji Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja: „Žmonės neretai abejingi kitų skausmui“(13)

Daiva GENIENĖ

2017-01-09 14:03

Trečiadienį Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pareigas pradėjo eiti dešimtį metų šiame skyriuje dirbusi Jolanta Skrodenienė. Asmeninio albumo nuotrauka 

Dar 2015-ųjų pradžioje Lietuva paskelbė pradedanti vaikų globos namų reformą, pagal kurią iki 2020 metų šalyje turėtų nebelikti 27 globos įstaigų, o vaikai būtų apgyvendinti mažesnėse šeimynose ar globėjų šeimose. Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią iš šeimos paimti vaikai iki trejų metų į globos namus galės patekti tik išimtiniais atvejais ir praleisti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius. Tačiau kol kas socialinių, vadinamųjų budinčių, globėjų Tauragėje nėra. Socialinio globėjo instituto įteisinimas – tik parengiamojoje stadijoje. 

Šešiolikos vaikų likimas – neaiškus

Tauragės vaikų globos namuose „Šaltinėlis“ šiuo metu gyvena 29 vaikai. Pernai dėl nepriežiūros, smurto, tėvų mirties laikinosios globos prireikė 42 Tauragės rajono vaikams. 32 jų buvo laikinai apgyvendinti vaikų globos namuose, dešimt – vaikų artimųjų šeimose. Dalis jų vėliau buvo grąžinti į tikrąsias šeimas, tačiau penkioms šeimoms teismo sprendimu tėvų valdžia buvo apribota, paprastai sakant, iš tėvų atimtos tėvystės teisės.

Šiandien rajone yra 16 vaikų, kuriems priskirta laikinoji globa, nežinia, ar visi jie galės grįžti į savo namus. Laikinoji globa pagal galiojančius įstatymus gali tęstis iki metų.

Socialinės globos institutas – parengiamojoje stadijoje

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Rimkuvienė sako, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos numatytas įteisinti socialinio globėjo institutas tėra parengiamojoje stadijoje. Vyksta diskusijos ir svarstymai. Kol kas skelbiami tik pirkimai pilotinei paslaugai teikti.

Naujoji Tauragės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolanta Skrodenienė „Tauragės kurjeriui“ patvirtino, kad kol kas socialinio globėjo modelis Tauragės rajone neveikia. Visi vaikai, įskaitant ir trejų metų neturinčius mažylius, jei neatsiras laikinųjų globėjų iš artimųjų rato, bus apgyvendinti vaikų globos namuose.

Socialinio globėjo institutas yra vienas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgyvendinamo projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ uždavinių. Šiuo projektu siekiama, kad vaikas patirtų kuo mažesnę žalą, prireikus jį atskirti nuo tėvų, todėl laikinąją jo globą ketinama patikėti specialiai paruoštai šeimai ar asmeniui – socialiniam globėjui. Socialinis globėjas, dar vadinamas budinčiu globėju, turės būti pasirengęs bet kuriuo paros metu priglausti vaiką savo namuose.

Šeimynose auga 21 vaikas 

Socialiniais globėjais galės tapti asmenys, išklausę globėjų ir įtėvių mokymus bei konsultavimo kursus, pasirengę į savo šeimas priimti vieną ar keletą vaikų, netekusių tėvų globos. Socialinių globėjų paslaugos bus apmokamos iš savivaldybės biudžeto. Kiek bus mokama, dar nenuspręsta.

– Norėtųsi, kad kiekviena seniūnija turėtų socialinį globėją, kad laikinai iš šeimos paimtiems vaikams nereiktų keisti mokyklos, palikti draugų. Tuomet ir bendruomenės galėtų labiau prisidėti, – žurnalistei kalbėjo pašnekovė.

Nors socialinių globėjų institutas Tauragėje dar neveikia, situacija dėl našlaičių ar globos reikalingų vaikų rajone, anot J.Skrodenienės, nebloga. Pernai Tauragėje buvo įvaikinti šeši vaikai, globėjais tapo 13 žmonių. Norintys globoti vaiką turi lankyti specialius mokymus – 10 užsiėmimų, skirtų būsimiems įtėviams ir globėjams. Jei pernai į mokymus tauragiškiams teko vykti į Pagėgius, tai šiemet užsiėmimai bus rengiami Tauragėje. 

Tauragėje registruotos trys oficialios vaikus globojančios šeimynos, viena jų įsikūrusi Tauragėje, kita – Žygaičiuose. Dar viena šeimyna išsikėlusi į Palangą, tačiau yra Tauragės rajono savivaldybės priežiūroje. Šiose šeimynose auga 21 tėvų globos netekęs vaikas. Šiuo atžvilgiu Tauragė šalyje – lyderė. 

Globa šeimoje traumuoja mažiau 

Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos J.Skrodenienės, kiekvienas vaikas nori grįžti į savo šeimą, kad ir kokie jo tėvai bebūtų. Pasak specialistės, vaikai dažnai pateisina nepateisinamą savo tėvų elgesį.  

Tačiau J.Skrodenienė pabrėžė, kad net laikinai globoti į kitą šeimą paimtas vaikas jaučiasi geriau nei vaikų globos namuose. Nors sąlygos vaikams vaikų namuose geros, laikinoji ar nuolatinė globa šeimoje priimtinesnė. Pasak J.Skrodenienės, bet kokiu atveju tai namai, o ne institucija. Pašnekovė neslėpė, kad norinčių globoti vaikus Tauragėje nedaug. Gal dėl nedidelio finansavimo, o gal dėl baimės, kad nesugebės susitvarkyti su svetimu vaiku.  

– Be to, žmonės neretai abejingi kitų skausmui. Ar daug kas sureaguoja į smurtą? Žmonių, kurie praneša apie prieš savo vaikus smurtaujančius tėvus, nedaug. Be to, apmaudu, kad nemažai tokių pranešimų melagingi. Neretai pranešama ne tada, kai to iš tiesų reikia, o iš keršto. Noriu informuoti, kad pastebėjus smurto atvejus galima pranešti ne tik mūsų skyriui, bet ir bendruoju pagalbos telefonu 112. Po darbo valandų vaiką iš šeimos paimti gali ir policijos pareigūnai, – sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. 

„Prie to priprasti neįmanoma“

Kokie atvejai 2016 metais Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams buvo skaudžiausi?  J.Skrodenienė  prisiminė itin jautrų atvejį. Širdį skyriaus darbuotojoms ypač spaudė, kai septynių vaikų mama, pakeitusi gyvenimo būdą, po trejų metų susigrąžinusi savo prarastus vaikus, susirgo vėžiu ir mirė. Vaikus vėl teko vežti į vaikų globos namus.

– Visi verkėme. Ir vaikai, kurie trumpai džiaugėsi grįžę pas mamą, ir mes. Buvo ir kitas atvejis, kai vaikus į globos namus teko paimti dėl to, kad jų namuose buvo šalta, o netvarkingos krosnies nebebuvo galima kūrenti. Buvo 2016-ųjų žiemos pradžia. Tačiau su savivaldybės ir privačių asmenų pagalba krosnis buvo sutvarkyta ir vaikai grąžinti į šeimą. Į pagalbą atskubėję žmonės šiai šeimai teikė visokeriopą pagalbą, – pasakojo pašnekovė.  

Anot jos, kiekvienas vaikų paėmimo iš šeimos atvejis yra stresas tiek vaikui, tiek tai padaryti turintiems darbuotojams.

– Dešimt metų dirbu Vaiko teisių apsaugos skyriuje, tačiau prie tokių situacijų priprasti neįmanoma. Labai gaila vaikų. Kūdikį gali paimti ant rankų ir išnešti, o didesniam vaikui reikia paaiškinti, kodėl mes jį išvežame iš namų. Neįmanoma likti abejingam. Būna, kad naktimis negali užmigti, galvoji, kokį sprendimą priimti arba ar gerą priėmei. Prioritetas yra vaiko gerovė. Ne kad tėvams ar kaimynams būtų geriau, o vaikui. Tačiau visi esame žmonės, galime suklysti. Prieš nuspręsdami tariamės su visu kolektyvu, kaip geriau patenkinti vaiko poreikius. Mūsų kolektyvas glaudžiai bendrauja, laikomės vieni kitų, nes mūsų darbe daug negatyvo. Ne vienas ateina išlieti pykčio ant mūsų. Tačiau labai džiaugiamės, kai įtėviai ateina su vaikais pasidalinti geromis emocijomis, parodyti, kad vaikai tapo panašūs į juos, – jau šypsodamasi kalbėjo J.Skrodenienė. 

Vaiko teisių apsaugos skyrius pasiryžęs padėti

Anot pašnekovės, reikia viešinti gerąją iniciatyvą, pasakoti apie gerus pavyzdžius, raginti žmones nelikti abejingiems ir priglausti be tėvų likusius vaikus ar tapti socialiniais globėjais. Vaiką pasiruošę globoti žmonės, suprantama, turi atitikti tam tikrus reikalavimus – turėti pajamų, gyvenamąją vietą, medikų pažymą, kad gali būti globėjais, nebūti bausti dėl vaiko teisių pažeidimų. Įvaikinti vaiką leidžiama susituokusioms poroms, dėl globos įstatymai lankstesni. Pirmenybė teikiama artimiausiems giminaičiams ir susituokusioms poroms. 

J.Skrodenienė tvirtina – jei kas ryšis tokiam žingsniui, skyriaus darbuotojos pasiryžusios suteikti išsamią informaciją. Apie naujas socialines paslaugas vaikams, netekusiems tėvų globos, informacija teikiama interneto svetainėje www.pertvarka.lt

Skaityti komentarus (13) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras