„Braliukai“ latviai atliekų tvarkytojai tauragiškiams kelia pavydą – dirba pelningai (7)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2016-01-23 11:22

Latvijos atliekų surinkimo atstovai Tauragės valdžiai papasakojo, kad šios paslaugos kaimyninėje šalyje pelningos. Autorės nuotrauka 

Antradienį Tauragėje viešėjo „braliukai“ latviai – vienos Latvijos atliekų tvarkymo įmonės atstovai. Bendrovės ZAAO vadovas Aivars Sirmais Tauragės savivaldybės politikams, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro atstovams, seniūnams, kitų savivaldybės įstaigų darbuotojams skaitė pranešimą, kaip atliekos tvarkomos šioje kaimyninėje šalyje. Oficialiai šios bendrovės atstovų viešnagės tikslas – tik pasidalyti gerąja patirtimi, užmegzti kontaktus su Lietuvos savivaldybėmis. Neoficialiais duomenimis, ši Latvijos bendrovė domisi galimybe statyti atliekų rūšiavimo gamyklas.  

Latvijos bendrovės ZAAO direktorius Aivars Sirmais pristatė Latvijos atliekų surinkimo sistemą. Jo teigimu, bendrovė „valdiška“, tačiau regiono, kuriame teikia atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą (lyginant gyventojų skaičių regionas panašus į Tauragės), paramos jai nereikia – išsiverčia pati ir dirba pelningai. Tiesa, pelnas nedidelis, vos 200–300 eurų, tačiau kasmet bendrovė nemažai investuoja.

Atliekų surinkimo sistema Latvijoje panaši, kaip ir pas mus, skirtumas tas, kad visos atliekų paslaugos sukauptos vienos įmonės rankose – ši bendrovė ir sąvartynus stato, ir juos administruoja, ir iš gyventojų bei įmonių atliekas surenka, ir jas rūšiuoja bei teikia perdirbimui, ir mokestį renka. Įmonėje dirba 138 darbuotojai. Tačiau Latvija laikosi kitokio mokesčio modelio – apmokestintas ne gyvenamasis plotas, o atliekų kiekis. Gyventojai ir verslas moka už kiekvieną konteinerį. Pavyzdžiui, 240 l konteinerio išpylimo kaina – 3,68 euro, 1000 l konteinerio išpylimo kaina – 16,86 Eur. Atliekos išvežamos dukart per mėnesį.

Apskaičiavome – jei namų valda per metus naudosis visais atliekų išvežimo kartais – tai yra per metus iš vienos namų valdos atliekos bus išvežtos 25 kartus, metinis mokestis sieks apie 88 eurus. Tačiau, pasak A.Sirmais, gyventojas gali užsisakyti tiek konteinerių išpylimo kartų, kiek atliekų sukaupė. Jei šiukšlių pilno konteinerio neturima, jos ir neišvežamos, už tai ir nemokama.

– Aš pats gyvenu kaime, vieną mėnesį šiukšlių turime daugiau, kitą mažiau. Kiek užsakau konteinerių, tiek man ir išveža. Jei močiutė tą mėnesį ar savaitę neturi šiukšlių, tai ji ir nemoka už jų išvežimą, – susirinkusiesiems kalbėjo Latvijos atliekų rinkliavos atstovas.

Pasak Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Noreikos, jei jų įmonė galėtų iš gyventojų imti tokį mokestį, taip pat dirbtų pelningai.

– Latvių pajamos per metus – apie 6 milijonus eurų, mūsų perpus mažiau. Mūsų gyventojams rinkliava per metus kainuoja daugiausiai apie 52 eurus. Esmė ir yra piniguose, jei mes galėtume iš gyventojų imti tokį mokestį, dirbtume pelningai, – „Tauragės kurjeriui“, klausydamasis, kaip dirba Latvijos atliekų surinkėjai ir tvarkytojai, kalbėjo V.Noreika.

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras dirba nuostolingai. Iki šio mėnesio pabaigos TRATC‘ui savivaldybė, kaip akcininkė, nurodė pateikti „gelbėjimosi planą“, kaip išbristi iš nuostolių.

Neatmetama, kad atliekų rinkliavos mokestis, siekiant išgelbėti TRATC‘ą, kils.

Skaityti komentarus (7) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras