Tauragės politikai TRATC‘ui palankūs: kainą kels(11)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2016-07-11 09:33

TRATC‘o direktoriaus pavaduotojas Virginijus Noreika sako, kad Jurbarko ir Šilalės politikai nesuprato, kodėl reikia didinti atliekų tonos sutvarkymo kainą. Autorės nuotrauka   

Nors į posėdį Tauragės rajono savivaldybės taryba rinktis planuoja tik rugpjūčio 3 dieną, antradienį prie ovaliojo mažosios savivaldybės administracijos posėdžių salės stalo sėdo tarybos Aplinkos ir kaimo reikalų komitetas. Vienas svarbiausių – ramybės visai apskričiai neduodantis Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) likimo klausimas. Kiek pasiginčijęs, komitetas pritarė ir nusprendė teikti tarybai tvirtinti sprendimo projektą dėl TRATC‘o prašomos vienos į sąvartyną patenkančios atliekų tonos sutvarkymo kainos didinimo. 

Tauragės savivaldybės taryba – vienintelė iš keturių apskrities savivaldybių tarybų, šio klausimo dar nesvarsčiusi. Pagėgių politikai atliekų tonos sutvarkymo kainos didinimui pritarė, Jurbarkas ir Šilalė buvo prieš tokį sprendimą. Didžiausios TRATC‘o akcininkės – Tauragės tarybos sprendimas greičiausiai bus lemiamas. Antradienį jau buvo aišku, kad Tauragės politikai palaiko TRATC‘o prašymą ir yra linkę ant bankroto slenksčio stovinčią įmonę rinkliavos pinigais gelbėti.

Komiteto pirmininkas Silverijus Statkus kolegoms aiškino, kad eiliniams gyventojams šis kainos pakėlimas įtakos neturės, jie kiek mokėjo už atliekų išvežimą, tiek ir mokės. Paprastai kalbant, iki 80 Eur (be PVM) pakėlus atliekų tonos sutvarkymo kainą, iš rinkliavos sąskaitos savivaldybės TRATC‘ui tiesiog sumokės daugiau.

Algirdas Mosėjus domėjosi, ar toks sprendimas išgelbės finansiškai sunkiai gyvenančią įmonę – ar iš gyventojų į rinkliavos sąskaitą surinktos lėšos padengs TRATC‘o išlaidas. Savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis, kuris yra ir TRATC valdybos narys, patikino, kad toks sprendimas TRATC‘o dienas palengvins mažiausiai pusantrų metų. Mat šiuo metu rinkliavos sąskaitoje Tauragės savivaldybė turi sukaupusi apie 380 tūkstančių eurų, Jurbarkas – 240 tūkstančių eurų. Kiek sunkiau būsią Šilalei ir Pagėgiams, padidinus tonos kainą, jų rinkliavos sąskaitos ištuštės, pagal koncesijos sutartį šios savivaldybės skirtumą turės dengti iš savivaldybių biudžetų.

TRATC‘o prašymą tarybai pristatęs šios įmonės direktoriaus pavaduotojas Virginijus Noreika patvirtino – rinkliava vis dėlto artimiausiais metais gyventojams kils. Tačiau kiek ir tiksliai kada, kol kas atsakyti negali niekas. Mat nuo kitų metų ji privalės būti dvinarė ir bus skaičiuojama pagal naują metodiką.

– Niekur mes nedingsim, rinkliava neišvengiamai kils, tačiau gyventojai turi žinoti – kuo atsakingiau jie rūšiuos atliekas, tuo į sąvartyną pateks mažiau nerūšiuotų, tuo mažesnis ir mokestis bus, – kalbėjo V.Noreika.

Svarstydami naują tonos atliekų sutvarkymo kainą, Tauragės politikai negailėjo priekaištų prieš tokį sprendimo projektą balsavusiems Jurbarko ir Šilalės tarybų nariams. Esą jie nesuprato, už ką balsuoja. Taigi rezultatas – kainos didinimui pritarti. Klausimas keliauja į tarybą.

Neatmestas ir Tauragės ūkininkų prašymas atleisti juos nuo atliekų rinkliavos mokesčio. Pasak tarybos narės Reginos Rimkienės, Jurbarko ir Šilalės ūkininkai tokio mokesčio jau seniai nemoka, o Tauragės ūkininkams jis skaičiuojamas nuo turimo nekilnojamojo turto ploto, įskaitant fermas, daržines, svirnus ir kitas panašias žemės ūkio paskirties patalpas. R.Rimkienės teigimu, ūkininkai nei fermose, nei tvartuose komunalinių atliekų neturi, šiuose pastatuose esą kaupiamas tik mėšlas, žaliosios atliekos, o šienainio rulonų plėveles jie privalo utilizuoti.

Tarybos narys Robertas Piečia bandė paprieštarauti, jis, kaip miškų urėdas, esąs piktas ant ūkininkų, mat Tauragės miškuose miškininkai randa ir plėvelių, ir traktorių padangų.

Politikai svarstė ir TRATC‘o pristatomą Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio bendra vertė – per 2 mln. eurų. Tauragės savivaldybei, jį vykdant, tektų prisidėti apie 164 tūkstančiais eurų. Pagal projektą per dvejus metus Tauragės mieste ir rajone privalės būti įrengtos 33 požeminės ir 53 antžeminės atliekų surinkimo aikštelės. Planuojama, kad įrengus tokias aikšteles miestas ir rajono kaimai taps estetiškesni ir švaresni. Aplinkos ir kaimo reikalų komitetas projekto vykdymui pritarė, klausimas perduotas svarstyti tarybos posėdžiui. 

Ankstesni susiję straipsniai:

Saulius Lapėnas: auksinės atliekos ir Lietuvos priešai

Milijoninę skolą užkraus ant gyventojų pečių

TRATC‘as prašo nurašyti milijoninę skolą

Skaityti komentarus (11) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras