Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Streikuojantys mokytojai tvirtina iš vietos valdžios patiriantys spaudimą (24)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2016-03-01 20:41

Derybos tarp šalies mokytojų profsąjungų tebevyksta. Kaip informuoja mokytojų profsąjungos, šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius buvo susitikęs tik su švietimo ir mokslo ministre, ryt derybos tęsis su profsąjungomis. O kol aukščiausioji valdžia suka galvas, iš kur būtų galima paimti pinigų mokytojų atlyginimų didinimui, Tauragės rajone streiką ir ryt tęs Skaudvilės gimnazijos bei „Šaltinio“ progimnazijos mokytojai. Šalies profsąjungos laikosi tvirtos pozicijos, kad sprendžiant probleminius klausimus socialinio dialogo būdu streiko stabdyti negalima, kol nėra gautos Vyriausybės garantijos raštu. 

Mokiniams streikas turės įtakos  

Ryt pamokos nevyks dviejose rajono mokyklose – toliau streikuoja Skaudvilės gimnazijos ir „Šaltinio“ progimnazijos pedagogai.

Skaudvilės gimnazijos pedagogų profsąjungos vadovas Gediminas Marozas, paklaustas, ar nepasigenda kitų rajono pedagogų solidarumo, atsakė neturįs teisės jų smerkti, o nuomonės dėl nestreikuojančių mokytojų geriau viešai neišsakysiąs, nes tai daryti jam per skaudu.

Paklaustas, kaip vertina situaciją, kokios įtakos ji turės mokiniams, buvo konkretus:

– Aišku, turės įtakos. Jei vaikų niekas nemoko, tai rezultatams turės įtakos. Jei neturėtų, būtų keisčiau. Nesvarbu, kad mokytojai streikuoja, jie vis tiek su vaikais dirba, ir su dvyliktokais, pradeda antradienį ir su dešimtokais, ir dirba savo laiko sąskaita, nes rajono valdžia, kiek suprantu, nusprendė streikuojantiems mokytojams nemokėti, pažeisdama Darbo kodeksą. Nežinau, ar meras skaitė Darbo kodeksą, bet viena iš mums pateiktų sąlygų – po savaitės streiką nutraukite ir už pirmąją streiko savaitę atlyginimai bus mokami, – pirmadienį kalbėjo G.Mazoras.

„Kietas“ ar „minkštas“, bet spaudimas 

Paklaustas, ar gautas koks oficialus raštas nemokėti streikuojantiems mokytojams algų, G.Marozas sakė, kad praėjusios savaitės penktadienį streikuojančių mokyklų vadovams, susirinkusiems savivaldybės administracijoje, valdžios atstovai pateikė pasiūlymą, kurį direktoriai perdavė mokytojams – mokėti algas tik tiems pedagogams, kurie sutiko pirmadienį, vasario 29-ąją, streiką nutraukti. Profsąjungos vadovo nuomone, mero sprendimas nemokėti ilgiau kaip savaitę streikuojantiems mokytojams yra poveikis ir vaikams.

– Tai nežinau, kaip pavadinti, „kietas“ ar „minkštas“, bet tai yra spaudimas mokytojams, – įsitikinęs Skaudvilės gimnazijos mokytojų profsąjungos lyderis.

Sistema žlugdo švietimą

G.Marozą žeidžia viešai sklandanti nuomonė, kad gobšūs mokytojai nori tik sau algų.

– O iš tikrųjų yra truputėlį kitaip. Švietimas žeminamas, Lietuvoje veikianti švietimo finansavimo sistema sužlugdys ne tik mažas kaimo mokyklas, bet ir patį švietimą, – įsitikinęs mokytojas. 

Paprašytas įvardyti svarbiausią reikalavimą, dėl kurio vis dar derasi šalies profsąjungos ir Vyriausybė, jis paminėjo krizės metu įvestas „žirkles“.

– Tai vienintelis dalykas, dėl kurio dabar derasi profsąjungos. Prieš streikus Vyriausybė kai kuriuos profsąjungų reikalavimus atmetė, o šios nusileido. Prieš metus ar pusantrų Vyriausybė ir profsąjungos buvo susiderėjusios, kad nuo 2015 metų rugsėjo bus panaikintos krizės laikotarpiu įvestos tarifinių mokytojų atlyginimų „žirklės“. Bet Vyriausybė to nepadarė, apsimetė, kad negali. Dabar vyksta kova dėl „žirklių“ panaikinimo. Kenčia, aišku, ir tėvai, ir vaikai, ir streikuojančių mokyklų mokytojams nelengva. Jie pripratę sąžiningai dirbti. Koks ministras turėtų krūptelėti, kad sąžiningai pripratę dirbti mokytojai priversti sustoti šioje vietoje ir nedirbti, – pirmadienį kalbėjo G.Marozas.

Realiai pinigų daugiau negauta 

Kaip ilgai užsitęs streikai, priklausys, pasak G.Marozo, nuo vieno valdžios žingsnio – suras pinigų šalies biudžete ar ne.

– Šalies profsąjungų skaičiavimais, kad mokytojų atlyginimai pakiltų 5 procentais, reikia apie 12 milijonų eurų. Švietimo ir mokslo ministerija rado 5 milijonus eurų, tai dar surasti 6–8 milijonus eurų valstybės biudžete nebūtų sudėtinga. Tai, kad neieškoma, manau, principo reikalas. Suprantu, kad mūsų valdžios atstovams nesvarbus žmonių mokymas, nuskambės grubiai, negražiai, bet, be mokytojų, niekam nerūpi mokiniai, – įsitikinęs profsąjungos pirmininkas.

Kaip teigia G.Marozas, „žirklių“ panaikinimas lemtų ir mokinio krepšelio padidėjimą, o prie krepšelio pridėtus neformaliojo vaikų švietimo krepšelio 15 eurų negalima vadinti krepšelio padidinimu, nes mokyklos tų pinigų negavo.

– Pagal savivaldybės administracijos direktoriaus siųstą raštą Švietimo ir mokslo ministerijai mūsų rajonas net negavo pinigų, kurie vadinami algų padidinimu nuo naujųjų metų. Kalba apie didelius pinigus, kuriuos neva gavo mokytojai, yra mistinė, nes mūsų rajonas realiai daugiau pinigų negavo. Paradoksali situacija švietimo sistemoje – nė vienoj šakoj taip nėra, kad gautų finansavimą pagal užimamą sėdimą vietą. Švietimo skyriaus vedėjas negauna mažesnio atlyginimo, jei rajone uždaroma mokykla. Kaip ir mero ar administracijos direktoriaus alga nemažėja, kai mažėja rajono gyventojų. Vieninteliai mokytojai yra kažkodėl surišti su šituo, – sakė G.Marozas.

Mokytojų profsąjungos atstovas kritikuoja mokinio krepšelio modelį:

– Mokinio krepšelis nepadengia ugdymo plano, kai planas nepadengiamas pinigais, mokytojams negalima mokėti normalaus atlyginimo vidurkio, nelieka pinigų papildomam ugdymui, priemonėms. Nukenčia mažų mokyklų, kurioms neužtenka krepšelio pinigų, ne tik mokytojai, bet ir vaikai, negaudami to, ką gauna didesnių mokyklų mokiniai, nors mokinio krepšelis buvo įvestas laikinai. Kai mokinių buvo pakankamai, tai ir sistema veikė gerai. Dabar vaikų katastrofiškai mažėja, krepšelio pinigai irgi mažinami.

Privalės susitarti

Ar profsąjungos kovos dėl atlyginimų, kurių, panašu, gali ir negauti?

– O mes eidami streikuoti ir nesitikėjome gauti atlyginimą. Niekas neina į streiką, galvodamas, kad gaus atlyginimą. Situacija paradoksali, mūsų mokykloje vaikai bus nemokyti dvi savaites, tris – neduok Dieve, o jei keturias – tai iš viso baisu, bet ugdymo planą kažkas turės įgyvendinti, tai papildomas darbas. Galiu aš, kaip mokytojas, nusispjauti, na, neišėjo, tai neišėjo kurso. Bet mes nesame tokie. Reikės darbą padaryti, o normalioje valstybėje už papildomą darbą reikia mokėti. Jei meras, Švietimo skyriaus vedėjas nori, kad darbas būtų padarytas, o manim nepasitiki, tegul samdo kitą mokytoją, kad padarytų tai, ką aš, kaip streikuojantis mokytojas, sugadinau per tas dvi savaites. Jei valdžios vyrams rūpi mokinys, kaip jie deklaruoja, mes privalėsime susitarti, kad šis darbas būtų padarytas. Vaikai dėl to nekalti, – dėstė G.Marozas.

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta nuogąstavimų, ar bus pajėgūs vaikai po streiko „pavežti“ padidėjusį krūvį. Skaudvilės gimnazijos mokytojų profsąjungos lyderis mano, kad būdų, kaip per daug neapkraunant mokinių pasivyti ugdymo planą, tikrai yra.

Streikuoti nelengva 

Streiko esmė nėra tik mokytojų atlyginimų kėlimas, įsitikinęs G.Marozas. Jei pedagogai iškovos 5 proc. atlyginimų padidėjimą, tai padidėjimas, kaip sakė G.Marozas, bus juokingas, apie 35 eurus per mėnesį. Profsąjungos kovoja už kitokią požiūrio į visą švietimą sistemą.

– Streikuoti nėra lengva. Jūs pažiūrėkite mokytojų kambaryje į streikuojančiųjų veidus. Man smagiau žiūrėti ne į mokytojus, o į savo 24 mokinius, – pokalbio pabaigoje sakė G.Marozas.

Skaityti komentarus (24) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras