Pagaliau prieita išvada: atliekų tvarkymo sistema – ydinga(16)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2016-03-14 08:21

Mindaugas Ašmonas (kairėje), Romas Draskinis, „Ekonovus“ Vakarų Lietuvos padalinio vadovas, Kęstutis Komskis, Algirdas Mosėjus. Autorės nuotrauka

Per keletą ateinančių savaičių Vyriausybė turėtų patvirtinti dvinarės rinkliavos už atliekas tvarką. Pagal ją mokestis už atliekas turėtų kisti – mokėti tektų ir tiems, kurie turi patalpas, bet jose negyvena. Rajono savivaldybės administracijoje surengtame savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto posėdyje užvirė karšta diskusija apie Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrą (TRATC) slegiančias skolas, tarybos nariai klausė, kodėl jos turėtų būti dengiamos gyventojų sąskaita. Diskusijai įsisiūbavus prabilta, kad apskritai atliekų surinkimo sistemoje – daugybė trūkumų.

Ar kaina kils – neaišku

Kaip susitikimo metu pranešė TRATC direktorius Kęstutis Komskis, dvinarė rinkliava turėtų būti patvirtinta nuo liepos mėnesio. Manoma, kad realiai gyventojams ji bus taikoma nuo 2017 metų.

– Projektas paruoštas, laukiame Vyriausybės nutarimo. Praėjusį trečiadienį kalbėjomės su aplinkos viceministru Algirdu Genevičiumi apie padėtį TRATC‘e, jis paaiškino, kad dvinarė sistema tikrai bus. Viceministras teigė, kad dviejų–trijų savaičių bėgyje turėtų būti patvirtintos taisyklės, kaip ši rinkliava turėtų būti įgyvendinta, – savivaldybės tarybos nariams aiškino K.Komskis.

Susirinkusiesiems iškėlus klausimą, ar minėtoji rinkliava reikštų mokesčio didėjimą gyventojams, į jį taip ir neatsakyta – esą nežinia dar, kaip rinkliava veiks. TRATC direktoriaus aiškinimu, rinkliava nėra būdas gelbėtis nuo skolų.

– Įmonė ir taip surenka daugiau pinigų, nei savivaldybei reikia sumokėti. Norint mums daugiau uždirbti, reikėtų didinti tonos perdirbimo kainą. Dėl rinkliavos didžiausias pasikeitimas bus tas, jog anksčiau iš „Lesto“ pažymas nešusieji ir taip išvengdavusieji mokesčio už atliekas dabar turės mokėti. Ne tiek pat, kiek kiti, tačiau jiems bus taikoma mokesčio dalis, – vėliau telefonu žurnalistei aiškino K.Komskis.

Susitikimo su politikais metu TRATC direktorius vardijo sritis, kuriose jo vadovaujama įmonė patiria nuostolį ir kur būtų galima rasti įplaukų įmonei. Vos prabilus, kad TRATC‘as įžvelgia galimybę apmokestinti iš „Dunokų“ priimamas žaliąsias atliekas, kurios surenkamos seniūnijai tvarkant miestą, imta ginti „Dunokus“. Užsiminta, kad šiai įmonei iš gyventojų surenkant atliekas iš šiukšliavežių nebėgdavo skysčiai ir atliekos, anot pasisakančiųjų, būdavo paimamos laiku.

Pasiilgo „Dunokų“

– Pagal atliekų tvarkymo taisykles mes šiukšles išvežame ne rečiau kaip tris kartus per savaitę. Vykdome visus sutartinius įsipareigojimus, – šiuo metu iš gyventojų atliekas surenkančios bendrovės „Ekonovus“ poziciją gynė Mindaugas Ašmonas, šios bendrovės Tauragės padalinio vadovas.

K.Komskis jam antrino, kad į kai kurias atliekų aikšteles šiukšliavežės negali patekti, pasak jo, buvo kreiptasi į rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją prašant padėti išspręsti problemą.

Tarybos narys Silverijus Statkus pasiūlė atliekų vežėjams naudoti mažesnes šiukšliavežes, tačiau „Ekonovus“ atstovas teigė, kad sutartyje numatytos standartinės mašinos.

– Mes vieni problemų neišspręsim, sutartyje numatyta, kad savivaldybė turi mums padėti. Juk yra neišvažiuojamų kelių, klimpstame. Neįmanoma privažiuoti, – politikui atkirto M.Ašmonas.

Susirinkusieji kontratakavo, kad „Dunokams“ rūpinantis atliekų išvežimu nekildavo tokių problemų.

– Juk per dvejus metus keliai negalėjo suprastėti, – komentavo tarybos narys Pranas Petrošius. – Viskas buvo gerai, kol dirbo „Dunokai“, atėjote jūs ir atsirado problemos.

Buvęs meras pagrasė, jog vežėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų laiku išvežti šiukšles galima nutraukti sutartį. Dabartinis meras Sigitas Mičiulis įspėjo TRATC‘ą rūpintis, kad atliekų vežėjas tinkamai vykdytų sutartinius įsipareigojimus.

– „Dunokams“ taip pat buvo sunku, kol įsivažiavo į darbą, – sakė K.Komskis.

Pasak TRATC direktoriaus, Aplinkos ministerija yra numačiusi lėšų regionams atliekų aikštelėms pertvarkyti, tai esą palengvintų vežėjų darbą.

„Įdarbins“ ir aplinkosaugininkus

Diskusijai einant į pabaigą užsiminta, kad atliekų surinkimo sistema prastai veikia iš esmės. Kaip pastebėjo tarybos narys, Tauragės miškų urėdas Robertas Piečia, gyventojai miškus teršia padangomis ir baldais. Pasak jo kolegos Algirdo Mosėjaus, už stambagabarites atliekas, jas vežant į sąvartyną, reikia mokėti vartų mokestį. Dėl to gyventojai atliekas ir gabenantys į mišką.

– Tarybos narys teisus, problema yra. Už gyventojų prie konteinerių paliekamas padangas savivaldybei tenka papildomai mokėti jas priduodant sąvartynui, – pritarė ir meras S.Mičiulis.

Prieita išvada, kad aplinkos šiukšlinimą padangomis sąlygoja galimas šešėlis padangų montuotojų versle. Kaip užsiminė vienas susirinkimo dalyvių, esą ne visos montuojamos padangos įtraukiamos į apskaitą, tad užfiksuoti, kiek jų priduodama sąvartynui – beveik neįmanoma.

– Gi kiek neapskaitytų, padėvėtų padangų gabenama iš užsienio. Tai mokesčių sistemos spragos, kai vienus kontroliuoja, kiti gali daryti ką nori. Čia pavyzdys, kaip galima neatsiskaityti su aplinkosauga, – kalbėjo meras.

Nutarta kitą kartą į tokį pasitarimą pakviesti ir aplinkos apsaugos specialistus, kurie išsakytų savo poziciją siekiant pažaboti gamtos teršėjus. 

Suteikė galimybę „pasitaisyti“

Susitikimą meras apibendrino pastebėjimu, kad jam, kaip tarybos nariui ir rajono vadovui, dar neteko dalyvauti tokioje karštoje diskusijoje dėl atliekų tvarkymo sistemos.

– Pateikti konkretų planą, kaip mažinti išlaidas, kaip gauti papildomų lėšų atliekų perdirbimui, kad nereikėtų vežti į sąvartyną. O mes, savivaldybė, jei pateiksite konkrečius planus, kaip mažinsite sąnaudas, galbūt skirtume lėšų konkretiems planams įgyvendinti, – TRATC‘o vadovui žadėjo S.Mičiulis.

Šiuo metu TRATC‘ą, kuris aptarnauja Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonus ir Pagėgių savivaldybę, slegia skola sąvartyno III ir IV sekcijas pastačiusiai „Kauno tiltų“ bendrovei. Skolai grąžinti TRATC‘as norėtų skolintis iš banko, norint tai padaryti būtina didinti įmonės įstatinį kapitalą 200 000 eurų. Kapitalo didinimui pritaria visos savivaldybės akcininkės, išskyrus Jurbarką, kurio taryba vis dar svarsto. Nuo 2012 metų TRATC dirba nuostolingai.

Skaityti komentarus (16) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras