Skaudvilė tikriausiai bus priskirta Tauragės rinkimų apygardai(0)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2015-10-28 11:34

Iki šiol skaudviliškiai balsuodavo už Jurbarke keliamą kandidatą. Arnoldo Vydmanto nuotrauka

Dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka prieštarauja Konstitucijai, paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Vadinasi, rinkimų apygardos bus perbraižytos taip, kad rinkėjų skaičiai apygardose būtų daugmaž vienodi, o tai Tauragei – gera žinia: pagal numatomą projektą daliai Tauragės gyventojų nebereikėtų balsuoti už kitame rajone keliamą kandidatą.

Rinkėjų skaičiaus skirtumai apygardose – pernelyg dideli

KT byloje dėl atitinkamų Seimo rinkimų įstatymo nuostatų vertino, kiek gali skirtis rinkėjų skaičius vienmandatėse rinkimų apygardose. Bylą teismas nagrinėjo gavęs trečdalio Seimo narių prašymą. Prieštaraujančiomis Konstitucijai KT įvardino Seimo rinkimų nuostatas, kad atskirose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus.

Savo kreipimesi Seimo nariai pabrėžė, kad su dabartiniu reguliavimu rinkėjų skaičius vienmandatėje apygardoje gali skirtis iki 20 proc. nuo vidurkio, todėl tarp atskirų apygardų – didžiausių ir mažiausių – gali susidaryti net iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus skirtumai.

KT patvirtino, kad dėl tokių didelių skirtumų mažose rinkimų apygardose rinkėjo balsas, esant vienodam rinkėjų aktyvumui, yra reikšmingesnis nei didžiosiose, t. y. rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai.

Nutarimą pristatęs KT pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad negali būti pateisinami tokie rinkėjų skaičiaus skirtumai, kurie gali paneigti pačią lygios rinkimų teisės esmę. Pasak KT vadovo, Seimui kyla pareiga nustatyti tokį reguliavimą, kad būtų užtikrintas kiek įmanoma tolygus rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas, ir „turėtų atsižvelgti į tarptautinius gerosios rinkimų praktikos standartus“.

ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras rekomenduoja, kad nuokrypis tarp apygardų rinkėjų skaičiaus neturi viršyti 10 proc. nuo vidurkio. Lietuvoje visas apygardas įmanoma sudaryti su 10 proc. rinkėjų nuokrypiu nuo vidurkio ir toks dydis būtų optimalus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) anksčiau jau pasiūlė kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams keisti beveik pusės vienmandačių rinkimų apygardų ribas, bet projektas sulaukė kritiškų parlamentarų nuomonių.

Šiuo metu didžiausia yra sostinės Naujamiesčio apygarda, turinti per 50 tūkst. rinkėjų, mažiausios regionuose turi po 28–29 tūkst. rinkėjų.

Vienmandatė Tauragės apygarda idealiai sutampa su rajono ribomis

Seimo narys Darius Petrošius, pakalbintas „Tauragės kurjerio“, sakė, kad dabartinį vienmandačių apygardų suskirstymą Konstituciniam Teismui pripažinus prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui šios ribos gali būti pakeistos jau šiemet. 
– Konstitucinis Teismas antradienį paskelbė, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka, leidžianti iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio visose apygardose, prieštarauja Konstitucijai, nes dėl didelių skirtumų rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai. VRK visas vienmandates apygardas gali sudaryti taip, jog jose rinkėjų skaičiaus nuokrypis būtų ne didesnis kaip 10 proc. vidutinio rinkėjų visose šiose apygardose skaičiaus, remiantis tarptautiniais gerosios rinkimų praktikos standartais. VRK užsakymu yra parengti du rinkimų apygardų ribų projektai: vienas, daugiau kosmetinis, siūlytas artėjantiems Seimo rinkimams 2016 metais, o radikaliai keičiantis apygardų ribas – 2020 metų rinkimams, – sakė Seimo narys. 

„Kosmetinis“, 2016 metams parengtas projektas, iš Tauragės vienmandatės būtų „išėmęs“ Batakių apylinkę ir priskyręs ją Jurbarko apygardai. Pasak D.Petrošiaus, dėl to VRK buvo išsakyti priekaištai.

Seimo narys teigė, kad po KT nutarimo teks tvirtinti būtent radikalųjį apygardų ribų pakeitimo projektą.

– Pagal šį projektą vienmandatė Tauragės apygarda idealiai sutampa su rajono ribomis ir skaudviliškiai savo Seimo narį rinkti turėtų kartu su likusiais mūsų rajono gyventojais, o ne su jurbarkiškiais. Tikėkimės, kad taip ir liks, nes šiuo projektu labai daug politikų yra nepatenkinti, – sakė jis.

Pasak jo, pavyzdžiui, Pagėgiai pagal naująjį projektą priskiriami Jurbarkui, o yra net tokių rajonų, kurie įeina net į tris rinkimų apygardas. Taigi Seimui tvirtinant reikalingas įstatymų pataisas tikriausiai bus daug diskusijų.

Skaudviliškiai būtų patenkinti

– Žinoma, mums toks variantas būtų kur kas patogesnis, – sakė „Tauragės kurjerio“ pakalbintas Skaudvilės seniūnas Virginijus Būdvytis. – Juk visos mūsų problemos sprendžiamos Tauragėje.

Iki šiol skaudviliškiai balsuodavo už Jurbarke keliamą kandidatą.

– O paskui likdavome tarp žemės ir dangaus – nei čia niekam nerūpėdavom, nei Jurbarke... – sakė seniūnas.

Bus įgyvendinamas antrasis projektas

„Tauragės kurjerio“ pakalbinta VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė patvirtino, kad vienareikšmiškai bus įgyvendinamas antrasis projektas, kuris buvo numatytas 2020 metų rinkimams, tačiau, pasak jos, dar per anksti pasakyti, ar niekas jame nesikeis.

– Dar turime viską susidėlioti patys ir tada žinosime. Vienaip ar kitaip, iki metų pabaigos turėtų paaiškėti, – sakė ji.

Nori keisti rinkimų sistemą

Užuot keitus apygardų ribas, pakeisti visą Seimo rinkimų sistemą. Tokį pasiūlymą pateikė socialdemokratai. Projektą, pagal kurį Lietuva būtų padalinta į dešimt regionų ir jų rinkėjai rinktųsi iš partijų kiekvienam regionui pateikto atskiro kandidatų sąrašo, dar 2013 m. yra registravęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Tuomet nebeliktų vienmandačių rinkimų apygardų, o žmonės iš partijų pateikto sąrašo rinktųsi jiems patinkančias asmenybes.

Pagal J.Bernatonio pasiūlymą, Seimo dydį planuojama palikti tokį patį (141 vietos) ir sudaryti 10 apygardų, kurių dydis priklausytų nuo gyventojų skaičius.

Didžiausioje jų (Vilniaus apskrities apygarda) būtų renkami 38 Seimo nariai, mažiausioje (Tauragės) – 5. Keturių apygardų dydis būtų lygus 7 (Alytaus, Marijampolės, Utenos, Telšių). Kauno apskričiai tektų 28 mandatai, Klaipėdos – 16, Šiaulių – 14, Panevėžio – 12.

Paprašytas išsakyti savo nuomonę, D.Petrošius sakė, kad tai keleto kolegų siūlymai. Pasak jo, frakcijoje šie klausimai nebuvo svarstyti.

– Mano nuomone, jie neatspindi rinkėjų pozicijos, nes žmonės nori, priešingai, daugiau Seimo narių rinkti vienmandatėse, – sakė D.Petrošius. 

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras