Seimūnas Darius Petrošius: „Terorizmo grėsmė žema, bet turime išlikti budrūs“(15)

Ieva LIORANČAITĖ | ieva@kurjeris.lt

2015-01-25 14:24

Seimo narys Darius Petrošius. Renaldo Malycho nuotrauka

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Darius Petrošius teigia, kad parlamente vykusiame komiteto posėdyje, kuriame nagrinėtas Lietuvos pasirengimo kovai su terorizmu klausimas, aptartos realios grėsmės mūsų šalies saugumui ir išskirti strateginis bei taktinis pasirengimo lygiai. Anot Seimo nario, Lietuvai realios terorizmo grėsmės nėra, nes turime ne vieną už mūsų visų saugumą atsakingą instituciją, bet pagrindinė problema – Lietuvoje nėra vieno realaus terorizmo grėsmių koordinatoriaus.

– Pastarojo meto terorizmo aktai rodo, kad terorizmui nėra ribų ir teritorijų. Jis gali smogti bet kur ir bet kada, net ir labai demokratiškose, stiprias specialiąsias tarnybas turinčiose valstybėse. Tai rodo JAV ir Anglijos patirtys bei pastarojo meto skaudūs įvykiai Australijoje ir Prancūzijoje, kur praėjusią savaitę dėl teroristinių aktų žuvo 17 žmonių, – priminė visą pasaulį sukrėtusią informaciją D.Petrošius.

Pasak jo, atsipalaiduoti negalime ir mes, nes priešas nesnaudžia, todėl apie terorizmo prevenciją,  teroristinio akto valdymą ir jo likvidavimą būtina kalbėti nuolat.

– Reikia pripažinti, kad strateginiu lygiu glūdi labai daug spręstinų klausimų. Pagal galiojančius įstatymus turime eilę institucijų – Ekstremalių situacijų centrą, Ekstremalių situacijų valdymo komisiją, Kovos su terorizmu koordinavimo grupę, žvalgybos subjektus, policiją, Vidaus reikalų ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją. Tačiau aiškėja, kad realaus koordinatoriaus terorizmo grėsmių klausimu nėra. Valstybės saugumo departamentas, kuris pagal galiojančius įstatymus toks turėtų būti, šios funkcijos kratosi, nes save mato tik kaip žvalgybos instituciją, kuri tik renka, analizuoja žvalgybinę informaciją ir reikalui esant ją perduoda teisėsaugos institucijoms. Jų nuomone, realus koordinatorius galėtų būti tik politiką formuojanti institucija, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija. Su tokia nuostata galima sutikti ir tai įstatymiškai reikia kuo greičiau išspręsti, – situaciją aiškino D.Petrošius.

Jo teigimu, taktiniu lygiu pagrindinė kovos su terorizmu institucija Lietuvoje yra policija. Pastarajai, prieš keletą metų perėmus šią funkciją iš Valstybės saugumo departamento, Kriminalinės policijos biure buvo sukurtas Kovos su terorizmu padalinys. Jis renka ir analizuoja informaciją apie galimas terorizmo apraiškas, vykdo kriminalinę ir elektroninę žvalgybą, naudoja informacines stebėjimo sistemas, bendradarbiauja su žvalgybos bei kriminalinės žvalgybos subjektais. Esą kitos specialiosios tarnybos vykdo tik daugiau pagalbinę informacinio aprūpinimo funkciją.

– Jei Lietuvoje įvyktų konkretūs teroristiniai aktai, priešakinėse pozicijose tektų kovoti antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojams. Pastarajai, kaip ir visoms kitoms, trūksta finansavimo net ir būtinai šiuolaikiškai įrangai. Rinktinė „Aras“ priklauso Europos Sąjungos antiteroristinių padalinių organizacijai ATLAS ir reikalui esant gali pasitelkti kitų valstybių antiteroristinių dalinių pagalbą. Neseniai priimtos įstatymų pataisos, kad kilus teroristiniams aktams gali būti pasitelkiamos ir kariuomenės specialiosios operacijų ar greitojo reagavimo pajėgos, – sako Seimo narys.

Jis pažymėjo, kad Lietuvoje vyksta bendros įvairių tarnybų pratybos inscenizuojant galimus teroristinius aktus. 

Skaityti komentarus (15) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras