Dėl į Europą plūstančių pabėgėlių Tauragėje kol kas niekam galvos neskauda (17)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2015-09-28 14:28

Seimo narys Darius Petrošius

Į Europą plūsta minios pabėgėlių, ir tai tampa tikra katastrofa. Tauragėje to dar nejaučiame, tad ir problemos nelaikome svarbia. Tačiau taip tikriausiai bus nebeilgai – Lietuva jau sutiko priimti per 1000 pabėgėlių, vėliau teks priims ir dar daugiau. Kaip pasitiksime šį iššūkį? Ar tai grėsmė mūsų šaliai? Ar esame jai pasiruošę? Kai kam tai atrodo išsigelbėjimas nuo daugelio problemų. Nuomonės prieštaringos.

Pirmiausia tai – nacionalinio saugumo klausimas

Šiais metais Europą pasiekė per pusę milijono pabėgėlių, iš jų 3000 tūkst. – iš Sirijos, iš karo zonos. Daugiausia pabėgėlių Europą pasiekia vandens keliu, tačiau jie jau atranda ir kontinentinį kelią.

Pabėgėlių problema buvo visada, tačiau pastaruoju metu jos mastai tapo sunkiai įsivaizduojami Pabėgėlių stovyklose aplink Siriją, Libiją jau susibūrė kone 2 mln. žmonių. Sąlygos tose stovyklose ėmė sparčiai blogėti, ir žmonės pasiryžo keliauti į Europą. Jie supranta, kad jei nepaklius į Europą dabar, paskui to padaryti nebepavyks.

Vyriausybė jau pritarė Europos Komisijos siūlymui į Lietuvą priimti 1 105 pabėgėlius, kurie į Lietuvą turės atvykti iki 2018 m., tačiau tai tikriausiai ne pabaiga.

Kad pabėgėlių problemos sprendimas susijęs su mūsų nacionaliniu saugumu – akivaizdu. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Darius Petrošius įsitikinęs, kad spręsti pabėgėlių klausimą visa Europa privalo kartu, pasidalindama bendrą naštą

– XXI amžiuje nacionalinis saugumas yra suprantamas kur kas platesne prasme nei tik karinis saugumas. Gebėjimas solidarizuotis su kitomis ES valstybėmis narėmis, sprendžiant pabėgėlių klausimą, juk irgi yra Lietuvos saugumo dalis, – teigia jis. – Mes reikalaujame iš savo partnerių solidarumo, kad siųstų čia savo karius mūsų oro erdvę su savo naikintuvais sauganti Italija, susidūrusi su didžiule pabėgėlių problema, arba Vokietija, kuri priima šimtus tūkstančių pabėgėlių. Negi vėl mūsų saugumas turėtų būti garantuotas už dyką? Akcentuodami realią Rusijos agresijos grėsmę ir tikėdamiesi savo partnerių solidarumo, užtikrinant mūsų saugumą, jį, solidarumą, pirmiausia turime rodyti patys.

– Grėsmė pirmiausia ta, kad pabėgėlių srautai plūsta iš tų šalių, kuriose terorizmas labai aktyvus, – sako D.Petrošius. – Tuo gali pasinaudoti „Islamo valstybė“, kurios tikslas – atkurti kalifatą. Radikalizacijos rizika didelė. Todėl turi būti griežtai skiriama, ar žmogus iš tiesų bėga nuo karo baisumų, ar jis tik ieško geresnio gyvenimo, taigi yra ekonominis migrantas.

Pasak D.Petrošiaus, virš Viduržemio jūros nuolat patruliuoja du Lietuvos sraigtasparniai. Jų pilotai pasakoja ne sykį matę, kaip pabėgėliai, pamatę sraigtasparnį, praduria savo valtį, kad būtų išgelbėti – taip jie bus traktuojami kaip nelaimės ištikti žmonės ir jais bus pasirūpinta labiau.

Yra ne vienas atvejis, kaip pabėgėliai oro uostuose plėšo savo dokumentus, apsimetinėja bėgančiais nuo karo ir reiškia nepasitenkinimą, kai juos perveža ne į Norvegiją, Švediją ar Vokietiją. Būtina atskirti ekonominius migrantus nuo žmonių, kuriems tikrai gresia pavojus.

Vis dėlto, ramina D.Petrošius, išeitis yra: visus į mūsų šalį atvežamus žmonės teks kruopščiai tikrinti. Nors daugelis jų neturi net dokumentų, o iš Sirijos duomenų nepareikalausi – valstybė sugriuvusi, specialiosios tarnybos turi būdų, kaip juos patikrinti. Žinoma, Valstybės saugumo departamentui tai bus iššūkis.

Tiesa, kalbėti apie pabėgėlių problemą būsimuoju laiku, pasak jo, jau per vėlu – Lietuvos pasieniečiai su tuo jau susiduria. Jei anksčiau pasitaikydavo į Lenkiją norinčių patekti nelegalų, tai dabar atvirkščiai – jau pasitaikė atvejų, kai sulaikyti iš Lenkijos į Lietuvą keliaujantys irakiečiai.

Gali tekti priimti nepopuliarių sprendimų

Seimo narys sutinka, kad žinia apie į Lietuvą atvyksiančius pabėgėlius ne vienam iki šiol kelia šiurpą. Prieštaraujančiųjų daugiau nei pritariančių. Tą patvirtino ir apklausa „Tauragės kurjerio“ internetiniame puslapyje: savo namuose pabėgėlius priglaustų vos 3 proc. atsakusiųjų, 8 proc. paremtų daiktais ir pinigais, 29 proc. geriau pasirūpintų vargstančiais lietuviais, o 59 proc. iš viso nepritaria sprendimui priimti pabėgėlius.

D.Petrošius sutinka, kad Lietuvai net ir nelabai didelis pabėgėlių skaičius taps tikru iššūkiu. Gali tekti priimti nepopuliarių sprendimų. Tačiau kitaip pasielgti nevalia – padėti privalome.

– Mačiau televizijos laidoje, kokią netoleranciją kitataučiams ir visišką kultūros nebuvimą demonstravo Biržų meras. Nors Europos Sąjungos paramos Biržai yra gavę labai daug, – teigė D.Petrošius.

Pasak Seimo nario, priimdami pabėgėlius, mes prisiimame atsakomybę tiek už juos, tiek už Lietuvos piliečius, kurių kaimynystėje gyvens užsieniečiai. Pasibaigus integracijos periodui, užsieniečiai nevyriausybinių organizacijų pagalba turėtų būti skirstomi į savivaldybes, suteikiant jiems galimybes gyventi. Saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas tose savivaldybėse neturi tapti neįveikiamu iššūkiu – tai turi būti privaloma pabėgėlių apgyvendinimo sąlyga. Kalbama apie galimus neramumus rajonuose, susibūrimo vietose, atvirai reiškiamą nepasitenkinimą, galimus net smurto protrūkius, tad viešoji tvarka turi būti užtikrinta visu pajėgumu.

– Lietuva per kelis metus gali priimti 1105 pabėgėlius. Tai nedaug, palyginus su į Europą plūstančių pabėgėlių skaičiumi, tačiau Lietuvos žmonės jau vis garsiau reiškia savo nepasitenkinimą būsima pabėgėlių kaimynyste. Todėl diskusija apie pabėgėlių atgabenimą į Lietuvą turi būti konstruktyvi ir efektyvi. Antra, būtina sukurti vieningą pabėgėlių kontrolės mechanizmą. Kitas etapas – pabėgėlių integracija. Pasak D.Petrošiaus, turime padaryti viską, kad integracija būtų sėkminga, o mūsų piliečiai suprastų, kad tai tėra tik nedidelė dalis Europą ištikusios krizės pasekmių, kurias Lietuva pajėgi prisiimti.

Daug pasipiktinimo sukėlė tai, kad pabėgėliai gaus išmokas. Viešoje erdvėje nuskambėjusi suma 600 Eur suprasta neteisingai. Tokia suma būtų skirta visam pabėgėlio išlaikymui, o ne duodama jam į rankas. Rankipinigių iš tiesų būtų skiriama tik 71 Eur. Be to, nereikia pamiršti, kad didžiąją dalį reikiamos sumos skirs Europos Sąjunga, tad Lietuvos žmonėms nereikia nerimauti. Laikoma, kad galutinė 1 pabėgėlio integracija į visuomenę galėtų atsieiti maždaug 6000 Eur. Čia įeitų išlaikymas, švietimas, medicina ir visa kita.

– Pabėgėliai turi rasti vietą bendruomenėje. Negalime kurti getų, – įsitikinęs D.Petrošius.

Pasak D.Petrošiaus, akivaizdu, kad lengviausiai integracija praeitų didžiosiose savivaldybėse – ten ir tautinė sankloda kitokia, ir galimybės didesnės.

Kuo padėsime, dar nežinia

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo išsiuntinėjusi užklausimus visoms savivaldybėms, kuo jos galėtų prisidėti sprendžiant pabėgėlių klausimus. Iš jų kol kas atsakė 15, konkrečių pasiūlymų pateikė tik 3, o didžioji dauguma kol kas iš viso nieko neatsakė arba teisinasi neturinčios laisvų būstų, integracijos galimybių ir prašo skirti pinigų.

Tauragės rajono savivaldybė, pasak administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, tokį raštą gavo, tačiau atsakymo į jį dar nepateikė.

– Terminai atsakyti į šį raštą dar nepraėjo. Ketiname rytoj sukviesti susirinkimą šiuo klausimu, tada ir aptarsime, kuo mūsų savivaldybė galėtų padėti pabėgėliams, – sakė M.Petraitis. 

Pabėgėliai

Ar ištiestumėte pagalbos ranką pabėgėliams?

Skaityti komentarus (17) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras