Tauragės šilumos tinklai nusprendė skolintis – paskola milžiniška(66)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2015-08-17 08:34

Rimantas Šerkšnas problemos dėl to, kad jo vadovaujama įmonė ketina skolintis didžiulę sumą, nemato. Renaldo Malycho nuotrauka

Finansinė padėtis savivaldybės kontroliuojamoje Tauragės šilumos tinklų bendrovėje tapo kritiška – „Tauragės kurjerį“ informavo šios įmonės valdybos narys, buvęs bendrovės vadovas Donatas Simaitis. Brisdama iš finansinės duobės bendrovė nusprendė skolintis. Nei daug, nei mažai – 650 tūkstančių eurų. Apie tokius finansinius planus laikinasis bendrovės vadovas Rimantas Šerkšnas nei valdybos, nei savivaldybės tarybos neinformavo. 

Overdraftas suteikiamas 12 mėnesių

Viešųjų pirkimų portale antradienį pasirodė informacija apie Tauragės šilumos tinklų planuojamo 650 tūkstančių eurų kredito linijos (overdrafto) suteikimo paslaugos pirkimo techninių specifikacijų projektą. Ką reiškia ši informacija ir kas yra overdraftas?

Kaip skelbia finansų grupė „Finasta“, overdraftas (sąskaitos perviršio limitas) – tai trumpalaikė paskola, kurią suteikus, klientui leidžiama turėti tam tikro dydžio neigiamą sąskaitos likutį, palengvinantį tenkinant individualius poreikius ir padedantį subalansuoti finansinius srautus. Overdraftas suteikiamas 12 mėnesių laikotarpiui su galimybe kasmet jį pratęsti. Maksimalus naudojimosi sąskaitos perviršio limitu terminas yra 60 kalendorinių dienų. Kitas naudojimosi limitu laikotarpis gali prasidėti jau kitą darbo dieną, jei visiškai atsiskaitoma už įsiskolinimą. Norint pasinaudoti šiuo finansavimo būdu, kaip užtikrinimo priemonę galima panaudoti lėšas, esančias banko sąskaitoje, indėlius, vertybinius popierius ir kitas finansines priemones, trečiųjų asmenų garantijas ir laidavimus arba kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, kuris turi būti įvertintas bankui priimtinų turto vertintojų. Finansavimas gali būti suteikiamas tiek su kintamomis, tiek su fiksuotomis palūkanomis. Dažniausiai tokiomis paskolomis įmonės naudojasi pritrūkusios apyvartinių lėšų, kad atsiskaitytų su tiekėjais.

Ką toks žingsnis reiškia Tauragės šilumos tinklams, visam šilumos ūkiui ir kokios įtakos gali turėti šildymo kainai? Ar įmonė tikrai pritrūko apyvartinių lėšų ir nebeturi už ką pirkti kuro? Neoficialiais duomenimis, sustabdžius su biokuro tiekėju „Timbex“ sudarytą kuro tiekimo sutartį, ši bendrovė Tauragės šilumos tinklams kuro nebetiekia. Tauragės šilumos tinklai jį turi pirkti per biokuro biržą. Tai primena savotišką aukcioną, kai operatoriaus parenkamas geriausias pasiūlymas, o už įsigytą kurą privaloma atsiskaityti per 30 dienų. „Tauragės kurjerio“ šaltinio teigimu, šiuo metu bendrovė kuro beturi kelioms savaitėms, o pirkti naujam pinigų nėra. Iki šiol Tauragės šilumos tinklų iš „Timbex“ pirkto biokuro ir perkamo biržoje skirtumas – „Timbexui“ būdavo atsiskaitoma ne tiesiogiai už kurą, o už iš jo pagamintą šilumos energiją, neoficialiai vadinamą „už katilo“, kai kuras perkamas biržoje, mokama tiesiogiai už kurą („prieš katilą“), todėl neaišku, kiek iš šio kuro bus pagaminta šilumos energijos.

Įmonės direktorius: „Nematau, kur čia problema“ 

Laikinasis Tauragės šilumos tinklų vadovas Rimantas Šerkšnas, paklaustas, kodėl įmonei prireikė tokios didžiulės pinigų sumos, nusistebėjo, kodėl žurnalistai tuo domisi ir kodėl mato problemą.

„Tauragės šilumos tinklai turi sezoniškumą ir vasaros metu pajamų yra labai mažai. Dar vienas pajamų šaltinis yra aplinkos taršos leidimai, kurie labai netikėtai parduoti metų pradžioje už pačią mažiausią kainą ir visos už juos gautos pajamos jau išleistos. Parduodant aplinkos taršos leidimus, šiandien būtume papildomai gavę 42 000 eurų. Biokuras pirktas labai brangiai, yra paliktos didelės skolos tiekėjams. Vykdomi projektai Eičiuose – katilinė, Aerodromo trasa, planuojama 5 MW katilo statyba, artėja žiema, kuriai reikia pasiruošti. Tad nematau, kur čia problema skolintis apyvartines lėšas, tam kad atsiskaityti su tiekėjais??? Ir šiuo metu įmonė turi paskolų, kuriomis naudojasi nuolat“, – į redakcijos klausimą raštu atsakė R.Šerkšnas.

Beveik identišką atsakymą į „Tauragės kurjerio“ klausimą, kodėl Tauragės šilumos tinklams prireikė tokios didžiulės sumos pinigų, ar įmonė pritrūko apyvartinių lėšų, redakcijai atsiuntė ir šios bendrovės akcijų valdytojas, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis. Jis tik patikslino, kad paskolos pirkimo konkursas turi būti skelbiamas po 10 dienų, paviešinus apie planuojamo pirkimo techninę specifikaciją. Pasak M.Petraičio, sprendimas skolintis 650 tūkstančių eurų įmonei padės subalansuoti pinigų srautus. 

D.Simaitis: „Mums sakė, kad situacija bloga“ 

„Tauragės kurjeris“ pasidomėjo, ar apie tokį sprendimą buvo informuota įmonės valdyba. Jos narys Donatas Simaitis antradienį redakcijai patvirtino naujieną išgirdęs tik iš žurnalistės.

– Valdybos posėdis turi vykti ketvirtadienį. Niekas mūsų apie planus skolintis neinformavo. Jie negali be valdybos pritarimo to daryti. Valdyba tik buvo informuota, kad įmonėje yra finansinių problemų, tiksliau, kad finansinė situacija bloga, kad pinigų nėra, – „Tauragės kurjeriui“ antradienio popietę kalbėjo D.Simaitis.

Daugiau komentuoti apie Tauragės šilumos tinklų finansinę padėtį D.Simaitis nepanoro, tačiau sakė manąs, kad viešumo apie bendrovės veiklą reikia kuo daugiau.  

Buvęs sako skolų palikęs nedaug

Laikinasis įmonės vadovas R.Šerkšnas dėl sunkios finansinės padėties meta kaltinimus atstatydintajam direktoriui Vaclovui Karbauskiui. Pastarojo klausiame – ar tikrai atleistas iš pareigų jis paliko didžiules skolas? V.Karbaukis labai nustebo išgirdęs, kokio dydžio sumą įmonė ketina skolintis.

– Aplinkos taršos leidimus metų pradžioje pardavėm per biržą, kokią tuo metu makleris pasiūlė didžiausią kaną, už tokią ir pardavėm. Juo labiau, kad pinigų visada reikėjo, buvo šilta žiema. Visi juokiasi iš tos šiltos žiemos, bet taip yra. Išeidamas įmonėje palikau vieno mėnesio skolą „Timbexui“. Tai buvo apie 130 tūkstančių eurų. Jei neklystu, rugpjūčio pradžioje tiekėjams, tai yra „Timbexui“, skola galėjo būti apie porą šimtų tūkstančių eurų. Tai kam jie ima dar keturis šimtus tūkstančių? Juk dar reikės mokėti palūkanas. Mano pasiruošimai žiemai būdavo kitokie. Šnekėdavom su tiekėjais, tardavomės dėl apmokėjimų atidėjimo, neskaičiuojant palūkanų. Mes projektams didžiausią kreditą esame ėmę apie vieną milijoną litų, o čia, skaičiuojant litais, susidarys daugiau kaip du milijonai, – kalbėjo V.Karbauskis.

V.Karbauskis mano, kad įmonės direktorius, matydamas, kokie mokėjimai laukia po keleto mėnesių ir nesitikėdamas pajamų, nusprendė skolintis. Jis įsitikinęs, kad projektams, kuriuos vykdo Tauragės šilumos tinklai, tokios didžiulės sumos nereikia – Eičių katilinės statybos vyks išsimokėtinai per penkerius metus. Mėnesio įmoka, jo skaičiavimais, siektų gal po 5000 eurų, ji tokiai didelei bendrovei nebūtų našta. Be to, atsiskaitymai prasidėti turi tik rudenį. Aerodromo trasos įrengimo suma, pasak V.Karbauskio sudaro apie 150 tūkstančių eurų, be to, darbai esantys sustabdyti, nes perprojektuojami dėl galimo baseino projekto. Katilo konkursas dar net neįvykęs, neaiškios jo statybos sumos. Pagal pernai patvirtintą Tauragės šilumos ūkio planą, tik žinant biokuro katilo statybos kainą, gavus dalį paramos iš Europos Sąjungos, būtų skelbiamas tikslinio kredito konkursas. Šių lėšų reikėtų net ne šiemet, o kitąmet.

– Aš tokios pinigų sumos nepateisinu. Vadinasi, yra kažkokių kitų planų. Kokių, kam tie pinigai bus skirti, nežinau. Matyt, restruktūrizacijai, daug atlyginimų reikės mokėti, o gal išeitines. Juk trys moteriškės priimtos, jų atlyginimams pinigų reikia, kompiuteriai naujoms darbo vietoms nupirkti. Jei žmones atleis, pagal kolektyvinę darbo sutartį išeitines turės mokėti dvigubas. Išlaidos gali būti didelės, – sakė V.Karbauskis.

Taryba nieko nežino

Kodėl apie milžiniškus skolinimosi planus neinformuota savivaldybės taryba? Juk Tauragės šilumos tinklai – savivaldybės įmonė. Opozicijos lyderis Pranas Petrošius žodžių į vatą nevynioja ir savivaldybės administraciją kaltina nemokšiškumu.

– Ne, nieko apie tai nežinome, taryba neinformuota. Overdraftas, kai įmonė skolinasi pritrūkusi apyvartinių lėšų. Man tai išvis nesuprantami dalykai. Kiek prisimenu, per visą Tauragės šilumos tinklų gyvavimo laikotarpį apyvartinėms lėšoms ši įmonė niekuomet nėra ėmusi paskolos. Pagal įstatymą gal tokiam sprendimui užtektų ir valdybos sprendimo. Bet, kiek žinau, ir valdyba nieko nežino. Reiškia, galiu drąsiai pasakyti, savivaldybės administracija su savivaldybės įmonėmis elgiasi kaip su savo nuosavais UAB‘ais. Jie niekaip nesupranta, kad čia yra ne privatus reikalas. Ir tokią pinigų sumą skolintis apyvartinėms lėšoms, tai kyla klausimas, kur jie jas dės ir ką planuoja daryti. Aišku, jie turbūt motyvuos, kad norės kuro užpirkti. Bet reikia nepamiršti, kad šita paskola atsigręš gyventojams į šilumos tarifus, į šilumos kainą. Juk šilumos tinklai turi dar kreditų paėmę iš anksčiau projektams vykdyti, – sakė P.Petrošius.

Jis mano, kad jei paskola bus paimta, šių metų šilumos kainos didėjimas neišvengiamas, juo labiau, kad įmonėje įdarbinta naujų darbuotojų.

– Mano paskaičiavimais, tiems žmonėms išlaikyti per mėnesį kainuoja apie 12 tūkstančių eurų (buvo priimtos trys naujos darbuotojos, – red.). Tie žmonės visiškai buvo nereikalingi. Juk įmonės struktūra kuo puikiausiai veikė. Tai, mano nuomone, neprofesionalumas, nemokšiškumas tvarkyti šilumos ūkį, – įsitikinęs P.Petrošius.   

Skaityti komentarus (66) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras