Tyrimo rezultatai: užsieniečiams esame nesvetingi?(12)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2015-04-30 14:41

Tauragiškiams gerai pažįstamas Ahmet Tauragę jau laiko savo namais. Ahmet Ince asmeninio albumo nuotrauka

Lietuvoje imigrantų kiekis vienas mažiausių ES. Vis dėlto kitataučių galima sutikti  kiekvienoje šalies savivaldybėje. Ne išimtis ir Tauragė: turkas kepa kebabus, norvegas valdo tinklų gamybos verslą, o siras rūpinasi tauragiškių dantimis. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tarp 56 duomenis apie tai, kaip pasirengusios padėti atvykusiems užsieniečiams integruotis, pateikusių savivaldybių Tauragė – paskutinė. 

Svetingiausias šalies savivaldybes nustatyti padėjo tyrimas „Lietuvos savivaldybių atvirumo kultūrinei įvairovei rodikliai“, kurį inicijavo dokumentinio filmo „Pasaulio virtuvė“ (jį galėjo išvysti ir tauragiškiai) kūrybinė komanda, o atliko Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas. Visos Lietuvos savivaldybės buvo pakviestos atsakyti į ekspertų parengtus klausimus, kaip kiekvienoje jų sprendžiami užsieniečius ir tautinių mažumų atstovus liečiantys klausimai, susiję su darbo paieška, švietimu, būstu, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis, politiniu dalyvavimu, antidiskriminacine politika, lygiomis galimybėmis ir lyčių lygybe bei pačios savivaldybės infrastruktūra. Pavyzdžiui, buvo klausiama, ar Darbo biržos darbuotojai pasiruošę aptarnauti užsieniečius jų gimtąja kalba, ar švietimo įstaigos geba mokyti kitataučio vaiką. Tauragės rajono savivaldybės atstovės spaudai Izolinos Turauskienės teigimu, į klausimus atsakė savivaldybės gydytoja, Švietimo ir Socialinės paramos skyrių atstovai.

Vasario–kovo mėn. vykusio tyrimo metu atsakymus pateikė 56 iš 60 Lietuvos savivaldybių (nepateikė Kupiškio, Prienų, Skuodo ir Vilniaus rajonai). Paaiškėjo, kad užsieniečiai lengviausiai integruotųsi, jei apsistotų Šalčininkuose, Anykščiuose arba Jurbarke. Tautinėms mažumoms ir imigrantams atviresnės savivaldybės, kurių didesnę gyventojų dalį sudaro tautinių bendrijų atstovai (lenkai, rusai, baltarusiai, kt.). Štai Šalčininkuose gyvena mažiausiai (10,8 proc. 2011 m. duomenimis) lietuvių kilmės gyventojų. Dešimtuke taip pat yra Zarasų savivaldybė, kurioje viena didžiausių rusų tautybės gyventojų dalis šalyje (18,7 proc.) ir Švenčionių savivaldybė, pasižyminti vienu didžiausių šalyje lenkų tautybės (26 proc.) ir rusų tautybės (13,3 proc.) gyventojų skaičiumi. Vis dėlto antrąją ir trečiąją vietas užėmė savivaldybės, kurios neišsiskiria nei didele ne lietuvių kilmės gyventojų, nei savivaldybėse gyvenančių užsieniečių dalimi. Įdomu tai, kad remiantis Migracijos departamento duomenimis daugiausiai užsieniečių gyvena Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybėse. Tačiau iš šių miestų į reitingo dešimtuką pateko tik Kaunas. Dešimtuką sudaro Šalčininkų r., Anykščių r., Jurbarko r., Druskininkų r., Zarasų r., Panevėžio r., Visagino r., Kauno m., Šiaulių m., Švenčionių r.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus vedėjo Roberto Masolo teigimu, šiuo metu Tauragės rajone gyvena 194 užsieniečiai. 99 jų turi nuolatinio Tauragės gyventojo statusą. Šilalės rajone registruoti 37 kitataučiai, Pagėgių savivaldybėje – 53.

– Atvykimo gyventi į Tauragę priežastys įvairios: sutuoktuvės, verslas, tėvų, giminaičių priežiūra ir slauga, specifiniai darbo įgūdžiai (Darbo birža patvirtina, kad tokių specialistų mums trūksta). Tie, kurie gyvena ir dirba ilgiau nei pusmetį, privalo gauti pažymėjimą. Tauragėje yra atvykėlių ir iš Kinijos, Graikijos, Libano, Sirijos, Irano, Libijos, Indijos, – informavo R.Masolas.

Netrūksta Tauragėje ir laikinai apsistojusių kitataučių. Keletas jų rungtyniauja Tauragės futbolo klube „Tauras“. Tad kavinėje cepeliną ragaujantis japonas ar senegalietis mažai jau ką stebina.

Vienas labiausiai tauragiškių atpažįstamų užsieniečių mūsų mieste, kebabų verslu užsiimantis turkas Ahmet Ince prisipažįsta, kad prieš aštuonerius metus atvykęs į Tauragę greitai pasijuto savas.

– Neturėjau jokių bėdų adaptuotis. Iškart ėmiausi verslo. Buvo sunku pradėti, bet politikai netrukdė, o ir konkurentų buvo tik vienas. Tiesa, vėliau šokių tokių problemų kilo, tačiau viskas – praeityje. Blogai apie Tauragę ir tauragiškius kalbėti nenoriu. Visur visokių pasitaiko, – prisipažino Ahmet.

Kalbėti apie Tauragės miestą blogai turkas nenori dar ir dėl to, kad pats nori tapti Lietuvos dalimi:

– Sieksiu pilietybės. Po dešimties šioje šalyje pragyventų metų galima tai daryti. Beliko išlaukti dvejus metus. Visus kitus reikalavimus atitinku jau dabar. Tauragę laikau savo namais, – sakė A.Ince.

Skaityti komentarus (12) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras