Šiuolaikinės technologijos pro muziejaus sienas neprasiskverbia (7)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2014-01-17 14:33

Itin tituluoti, bet paprastumu žavintys Krašto muziejaus svečiai Eugenijus Jovaiša (kairėje) ir Libertas Klimka. Romualdo Vaitkaus nuotrauka

Tauragėje užvakar lankęsis istorijos profesorius, mokslo pasaulio įžymybė Eugenijus Jovaiša Krašto muziejuje susirinkusiems rajono istorijos mokytojams įsivaizduojamus žemėlapius, turėjusius iliustruoti aisčių genčių judėjimą, braižė... savo delne. Klausytojams prireikė nemažai fantazijos „nusipiešti“ juos savo galvose. Pasirodo, nešiojamojo kompiuterio, reikalingo demonstruoti vaizdinę medžiagą, muziejus neturi.

Atgaivos gurkšnis archeologijoje

Išvardinti E.Jovaišos titulus, pareigas ir pasiekimus prireiktų nemažai laiko. Štai tik keli jų: akademikas, archeologijos daktaras, I–VI amžių baltų istorikas, Lietuvos universitetų mokslinio žurnalo „Istorija“ redkolegijos pirmininkas, „Lituanistica“ vyr. redak­torius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, Istorijos fakulteto dekanas. Tyrinėdamas I–VI amžių baltų kapus, medžiaginį ir dvasinį paveldą, jis nustatė ir pagrindė laidojimo apeigų pagal Saulę, Mėnulį ir Šiaurinę žvaigždę paprotį, atrado laidojimo datavimą mėnesio tikslumu, išrado naują palaikų lyčių nustatymo metodą, yra astroarcheologijos Lietuvoje pradininkas. Greta daugelio mokslinių straipsnių ir knygų nuo pat interneto pradžios ėmėsi vaizdžiai pristatinėti Lietuvos istoriją internete, sukūrė interaktyvius multimedijos CD „Žvilgsnis į Aukso amžių“, „Gimtoji istorija“, „Įdomioji Lietuvos istorija“, DVD „Lietuva iki Mindaugo“, „Lietuva 1009–2009“, „Baltų menas“ ir keliolika kitų. Dabar rašo trilogiją „Aisčiai“, kurios pirmąją dalį ir pristatė susitikime. Įvertintas Lietuvos mokslo premija, apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Kartu atvykęs etnologas Libertas Klimka E.Jovaišos indėlį į archeologiją pavadino atgaivos gurkšniu vertinant baltiškąjį laikotarpį ir mūsų šaknis.

Didelė dalis profesoriaus archeologinių tyrinėjimų, kuriais jis remiasi savo įžvalgose, buvo atliekami mūsų rajone, Dauglaukyje. Net ir ant jo knygos „Aisčiai. Kilmė“ pavaizduotos mergaitės galvos – Dauglaukyje rasta kepuraitė.

Be kompiuterio – kaip be rankų

Tauragėje E.Jovaišos ir L.Klimkos dienotvarkė buvo įtempta – susitikimas su Pagramančio mokiniais, su rajono meru, su „Rotary“ klubo nariais ir kt. Į popiete numatytą susitikimą su rajono istorijos mokytojais svečiai kiek vėlavo, tačiau klausytojai jų kantriai laukė. Ir tikriausiai nepasigailėjo – E.Jovaišos pasakojimas buvo išties sensacingas. Jis atskleidė visiškai naują požiūrį į baltų genčių judėjimą, migracijos kryptis, ryšius su romėnais ir kitomis tautomis, plačius tarptautinės prekybos mastus, paneigdamas daugelio užsienio mokslininkų požiūrį.

Viskas būtų gerai, jei ne mažutė tragedija: paaiškėjo, kad profesoriaus E.Jovaišos atsivežtos laikmenos turinio nėra kaip pademonstruoti. Garsiai nusistebėjęs, kad nematyti kompiuterio, profesorius išgirdo Krašto muziejaus direktoriaus Petro Jokubausko atsakymą: „O mes jo neturime. Nešiojamojo kompiuterio muziejuje nėra“. E.Jovaiša atsakė, kad jam tai tragedija, nes su kompiuteriu jis nesiskiriąs jau daug metų ir tik taip galįs vaizdžiai pademonstruoti savo teoriją.  Tiesa, paskui, įsijautęs į pasakojimą, žemėlapius jis „piešė“ ant iškelto savo delno, įsivaizduojamus upių vingius ir įvairių genčių gyvenamas teritorijas pratęsdamas tiesiog ore.  

Ne tragedija

Kodėl šiuolaikišku save laikantis muziejus XXI amžiuje neturi kompiuterio? Toks klausimas muziejaus direktorių gerokai sunervino. Pasak jo, tai jokia tragedija.

– Mes daug ko neturime! – suirzęs atšovė jis – Na ir kas? Neturime, ir viskas! Nieko daugiau neaiškinsiu.

Kažką užsiminęs apie prastą renovacijos projektą, direktorius dar pasakė, kad pirkti muziejus nieko negali, tam reikia tarybos sutikimo, be to, nėra lėšų.

Tačiau rajono tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Arūnas Beišys, išgirdęs apie tokią situaciją, buvo šokiruotas.

– Man trūksta žodžių! Esu pritrenktas, – negalėjo atsigauti jis. –  Tai elementarus aplaidumas! Muziejus nesikreipė į tarybą su tokiu prašymu. Šiais laikais kompiuterius turi net pradinukai. Jei jau neturi, galėjo bent pasiskolinti, juk žinojo, kas atvažiuoja. Net to nesugebėjo. Tai elementarus aplaidumas. Renginiui nepasiruošta. Aš pasidomėsiu tuo klausimu. Nebūtų muziejus – tarp senienų ir patys kaip senienos...

Skaityti komentarus (7) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras