Seimo rūmus minavęs kariškis: „Tai turėjo būti Pilėnų gynybos scenarijus“(1)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2014-01-13 08:33

Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas leitenantas Česlovas Šlėgaitis 1992 m. Česlovo Šlėgaičio asmeninio archyvo nuotrauka

„Netoli įėjimo pristatėme talpų su benzinu, šalia pridėjome sprogstamųjų medžiagų. Sprogmenis įmontavome pakabinamosiose lubose, visuose rūmuose išvedžiojome laidus – detonavimas turėjo įvykti vienu metu. Jei jie būtų puolę, sprogę būtų visi Aukščiausiosios Tarybos rūmai ir mes, visi viduje esantys“, – taip sausio 13-osios įvykius mena 1991 m. Seimo rūmus saugojęs Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas leitenantas, buvęs Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas Česlovas Šlėgaitis.

Jis prisimena apie prasidėjusius neramumus tada sužinojęs sausio 8-ąją, kai į duris pasibeldė kolega, Krašto apsaugos departamento pasienio apsaugos tarnybos Jurbarko posto kariškis. Česlovas per pusvalandį turėjo susiruošti ir kartu vykti į vadavietę, iš jos apie 30 jurbarkiškių pajudėjo į Vilnių bei buvo apgyvendinti Aukščiausiosios Tarybos, dabartiniuose Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose.

– Mums teko saugoti Seimo priimamąjį. Šis gynybinis ruožas visame pastate buvo strategiškai patogiausia vieta pulti. Sausio 11 dieną suvokėme, kad viskas geruoju nesibaigs – prasidėjo aktyvus ginkluotųjų pajėgų judėjimas. Žinojome, ką reiškia, kai atvyksta papildomos pajėgos – vadinasi, puolimas įvyks, – mena Č.Šlėgaitis.

Apie padėtį, Seimo rūmuose įkurtą kariuomenės gynybinį štabą informavo tiek gyventojai, tiek lietuvių, tiek rusų kariai, pasiekė žinios ir iš užsienio. Kaip sako atsargos pulkininkas leitenantas, vyresnybė priėmė nuostatą, jog puolimą teks atlaikyti neapsiginklavus. Nepaisant to, Česlovas turėjo iš namų pasiėmęs dvivamzdį medžioklinį šautuvą. Vėliau, jo pasakojimu, karių gailintys gyventojai iš įvairių mokyklų ėmė gabenti mažo kalibro, sportinius šautuvus. Kaip kariškis sako, kad Seimo rūmus saugantiems būtų drąsiau. Šiais šautuvais buvo galima tik lengvai sužeisti.

– Pasiruošėme blogiausiam. Buvome užspeisti į uždarą erdvę, negalintys pasitraukti, tik gintis. Žinojome, kad kažkas negrįš namo.

Kariškis jaudinosi ne tik dėl savęs ir savo kolegų, bet ir dėl žmonos bei trijų vaikučių, kurie, neramumams prasidėjus, jo paliepimu apsistojo pas senelius Kaune. Reikėjo, kad šeima būtų ten, kur daugiau žmonių – jiems, kaip kariškio artimiesiems, grėsė represijos. Nors lemtingą naktį išpuolių šeima nesulaukė, tačiau atsirado komunizmo šalininkų, savo nepakantumą šeimai, praėjus trims mėnesiams po įvykių, išreiškusių naktimis mėgindami išlaužti buto duris, kaišioti grasinančius raštelius.

Įtampa piką pasiekė naktį iš sausio 11-osios į 12-ąją.

– Ėmėmės minavimo darbų. Netoli įėjimo pristatėme talpų su benzinu, šalia pridėjome iš mokslinių tyrimų instituto gautų sprogstamųjų medžiagų. Sprogmenis įmontavome pakabinamosiose lubose, visuose rūmuose išvedžiojome laidus – detonavimas turėjo įvykti vienu metu. Jei jie būtų puolę – sprogę būtų visi Aukščiausiosios Tarybos rūmai ir mes, visi viduje esantys: dalis Seimo narių, kariškiai. Tai turėjo būti Pilėnų gynybos scenarijus, – mena vyras.

Kol vyras minavo Seimo priimamąjį, žmona apie jo padėtį vaizdą mėgino susidaryti žiūrėdama televiziją.

– Jurbarke likusi mano mama transliacijos metu tarp žuvusiųjų išvydo barzdotą vyrą. Pamanė, kad tai aš. Žinia netrukus pasiekė ir žmoną. Kurį laiką jų mintyse jau buvau palaidotas, – mena vyras.

Nuo tiek Lietuvai, tiek Č.Šlėgaičiui ir jo šeimai reikšmingų įvykių praėjo 22 metai.

Minint Sausio 13-ąją, pirmadienį, Č.Šlėgaitis savo prisiminimais dalinsis su Lietuvos šaulių sąjungos Tauragės kuopos jaunaisiais šauliais. Tam, kad apie Lietuvos Nepriklausomybės kainą jaunimas išgirstų iš pirmųjų lūpų. Tie, kurie nori išreikšti pagarbą žuvusiems kovoje už laisvę – kviečiami sausio 13 d., 12 val., dalyvauti Šv.Mišiose Švč. Trejybės bažnyčioje ir 13 val. atvykti į senąsias miesto kapines, prie paminklo Sausio 13-osios aukoms atminti.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras