Medžiotojai: „Šernų populiacijos naikinimas – perdėtas“(6)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2014-01-31 07:52

LR Vyriausybė, kaip veterinarijos specialistai ir tikėjosi, paskelbė ekstremalią situaciją. Tiesa, tik toje šalies dalyje, kurioje buvo rasti du šernai, užsikrėtę afrikinio kiaulių maro virusu. Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Druskininkų savivaldybėse šernai naikinami visiškai. Likusioje Lietuvos dalyje, t.y. ir Tauragėje, turėtų nebelikti 90 procentų šernų. Medžiotojai tokiems nurodymams linkę nepritarti ir viliasi, kad daugiau maro atvejų nebus rasta, o drastiškos priemonės bus atšauktos.

Tauragės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romas Jurgelionis vakar sakė, kad beveik pusė šernų Tauragės rajone per šį medžioklės sezoną jau išnaikinta.

 – Iš viso 2013–2014 metų medžioklės sezono pradžioje Tauragės rajono miškuose galėjo gyventi 1720 šernų. Tokius skaičius pernai pateikė medžiotojai. Per šiųmetį medžioklės sezoną buvo nušauta apie 800 šernų, – vardijo aplinkosaugininkas.

Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Kęstutis Patašius patvirtino, kad ekstremali situacija dalyje Lietuvos paskelbta. Tauragėje, kaip ir likusioje šalies dalyje, privalu laikytis tik tam tikrų saugumo reikalavimų, prevencijos priemonių plano.

 – Kaip jau esu minėjęs anksčiau, svarbiausia apsaugoti kiaulių ūkius. Reikia atsiminti, kad afrikinio kiaulių maro virusas plinta labai greit. Nors liga žmogui nepavojinga, jis gali būti viruso nešiotoju, t.y. šios ligos plitimą gali lemti ne tik laukinių žvėrių, bet ir žmonių migracija. Pavyzdžiui, pabuvęs užkrėstoje terpėje žmogus gali nuvykti kelis šimtus kilometrų, įeiti į kiaulidę ir įnešti virusą, išmesti pakeliui sumuštinį, kurį sugrauš lauko žvėris ir t.t. Todėl šiuo laikotarpiu atidumo norėčiau paprašyti visų: ne tik veterinarijos tarnybos specialistų, bet ir privačių veterinarijos gydytojų, medžiotojų, ūkininkų. Ypač didelė rizika skerdyklose. Čia būtina naudoti specialias priemones dezinfekcijai, kad ligai būtų užkirstas kelias. Ateinantį savaitgalį Tauragės rajone numatyta paskutinė medžioklė su varovais. Vėliau medžiotojai šernus naikins be varovų. Jau ne kartą su jais buvome susitikę, kalbėjome, ko mes norime, kokie darbai jų laukia, – kalbėjo Tauragės VMVT viršininkas.

Jis priminė, kad medžiotojai nušovę šerną privalo pristatyti šernienos mėginius VMVT laboratorijai. Rezultatai žadami greit – per parą. Kol nebus atlikti laboratoriniai tyrimai, nušauto šerno mėsos naudoti maistui negalima, ją privalu laikyti izoliuotoje patalpoje. Medžiotojai negali lankytis kiaulių ūkiuose, patys laikyti kiaulių ūkius.

Tauragės medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vitas Mikalauskas įsitikinęs, kad patvirtintas priemonių planas – pernelyg griežtas.

 – Išgyvenome jau ne vieną kokio nors gyvio marą, niekada niekas visos populiacijos nebuvo išnaikinęs. Nebus to ir dabar. Juk yra šalių, kur apskritai niekas į gamtos procesą nesikiša: gamta pati susitvarko. Jau buvo paukščių, kiaulių maras, galvijų kempinligė. Niekada neprireikė tokių priemonių, kaip panikuojama dabar. Juk nustatyti tik du ligos atvejai. Ir visai kitame Lietuvos pakraštyje. Tai kuo kaltas šernas, gyvenantis Latvijos pasienyje? Kodėl visą populiaciją reikėtų iššaudyti? Tuo labiau, kad daugiau tos ligos atvejų per šitą laikotarpį nepasitaikė. Gal tai buvo tik pavieniai atvejai. Reikia tikėtis, kad tas ligos likvidavimo planas bus atšauktas. Tikrai nemanau, kad medžiotojai imtų šaudyti į mažylius, jų mamas. Supraskite, medžiotojai – tik žmonės. Mes vadovaujamės ne tik instrukcijomis, bet ir jausmais. Pagaliau, kas gali pasakyti, kiek tiksliai mūsų miškuose yra arba turi būti šernų? – įsitikinęs medžioklės žinovas.

Jo nuomone, yra ir galima naudoti kitus būdus šernų populiacijai mažinti – nebūtina imtis tokių drastiškų priemonių. Juk su Lietuva besiribojančios šalys (Latvija, Lenkija) šernų populiacijos nenaikina. O šernui tas pats, į kurios valstybės teritorijos miškus nubėgs. Pašnekovas įžvelgia ir dar daugiau ne iki galo apgalvotų veiksmų. Pavyzdžiui, jis žino atvejų, kai mirtinai ligai laukinėje faunoje stabdyti valstybė ėmėsi kitų priemonių saugumui užtikrinti: supirkinėjo šernienos gyvą svorį iškart, vos žvėris būdavo nušaunamas, šernieną pasiimdavo saugoti bei tirti. Toks būdas, V.Mikalausko, įsitikinimu, būtų veiksmingesnis: medžiotojui nereikėtų galvoti, kur žvėrį padėti, laikyti, kol mėsa bus ištirta, ir baimintis likimo, kas bus, jeigu virusas vis tik bus aptiktas.

Valstybės lygio ekstremalioji situacija Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų ir Druskininkų savivaldybėse paskelbta  sausio 29 d. Vyriausybės  nutarimu, atsižvelgiant į tai, kad  Alytaus, Šalčininkų ir Varėnos rajonuose sumedžiotiems šernams buvo nustatytas Afrikinis kiaulių maras.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad Afrikinis kiaulių maras grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei nekelia. Ši virusinė naminių kiaulių ir šernų liga yra pavojinga tik gyvūnams. Ja serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Žmonės šia liga neužsikrečia.

VMVT užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.

Pagal prevencinį planą Aplinkos ministerija įpareigota uždrausti įrengti laukinių gyvūnų masinimo vietas VMVT nustatytoje buferinėje zonoje (apie 10 km nuo sienos su Baltarusija), patvirtinti tikslines medžiotojų grupes, leisti joms naudoti papildomus įrankius ir priemones. VMVT nurodymų mažinti šernų populiaciją nevykdantiems medžiotojams siūloma laikinai apriboti teisę į grėsmės zonoje esančių medžioklės plotų naudojimą, juose leidžiant medžioti tik tikslinėms medžiotojų grupėms, taip pat nuspręsta leisti joms ekstremalių situacijų atvejais medžioti šernus nemedžiojamose vietovėse. Medžiotojų būreliams atsisakius medžioti šernus planuojama apriboti medžioklės licencijas.

Šalies teritorijoje, nepatenkančioje į grėsmės zoną, šernų populiacija mažinama nurodant medžioklės plotų naudotojams privalomą sumedžiotinų šernų skaičių. Aplinkos ministerija įpareigota parengti skubų šernų populiacijos mažinimo planą, siekiant sumažinti šernų populiaciją Lietuvoje iki 10 proc.

Aplinkos ministerijos duomenimis, praėjusių metų pradžioje Lietuvoje buvo beveik 60 tūkst. šernų. Iki šių metų pradžios buvo sumedžiota apie pusė jų – šiuo metu yra apie 30 tūkst. šernų.

Skaityti komentarus (6) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras