Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Nori gerai gyventi – taupyk ir tvarkykis(1)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2014-08-25 12:13

Sutrūniję, asbestiniu šiferiu „dekoruoti“ balkonai kelia grėsmę ne tik bendrabučio gyventojams, bet ir praeiviams. Autorės nuotrauka

„Šeškynu“ pravardžiuojamo bendrabučio Vytauto gatvėje gyventojai – nuolatiniai žiniasklaidos klientai: arba skundžiamasi jais, arba skundžiasi jie. Šįkart – pastarasis atvejis. Ketvirtojo aukšto gyventojai pasijuto „nelygūs“ prieš kitus tame pačiame aukšte įsikūrusius – keturių butų gyventojai liko neįtraukti į sąskaitą už kanalizacijos išvalymą. Nepatenkinama ir bendrų patalpų būklė. Tačiau dėl netvarkos, pasak daugiabutį administruojančios įmonės,  kalti patys gyventojai.

Baisu gyventi

Į redakciją kreipėsi Vytauto g. 85 gyventoja. Ji prašė neviešinti jos asmens duomenų, kad neužsitrauktų valdžios ir kaimynų nemalonės. Moteris turi kambarį ketvirtajame aukšte. Pasak jos,  namą administruojantis Butų ūkis nesirūpina gyventojų gerove. Moteris rodė sutrupėjusias koridorių sienas, sulaužytus langų rėmus, duris, ant skylėtų balkonų vos besilaikančius šiferio lakštus.

– Baisu čia gyventi. Nuoširdžiai sakau, gailiuosi, kad butą čia įsigijau. Bet kur daugiau galėjau eiti? Pinigų turėjau nedaug – vos kelis tūkstančius litų. Ką įstengiau įsigyti už savus, tą ir įsigijau. Ant savo galvos. Argi tokio gyvenimo man reikia? Pažiūrėkit, kokios koridorių sienos: viskas išdaužyta, nulupinėta, langai ir durys kiauri, tualetai beveik visada užsikimšę, o ir tie du balkonai koridoriaus galuose baigia nukristi, – vedžiodama po bendrabutį, nuo seno tauragiškių vadinamą tiesiog „Šeškynu“, kalbėjo senbuvė.

Moters žodžiais, jeigu langus, duris ar sienas niokoja patys gyventojai, tai senu asbestiniu šiferiu apkaišyti balkonai – jau namo administruojančios įmonės rūpestis. Bent jau turėtų būti. Juk pro plyšius, kur nuo rėmų jau nukrito šiferis, mažas vaikas gali iškristi.

Namas įsiskolinęs

Namą administruojančios įmonės UAB Tauragės butų ūkio direktorės pavaduotojas Kęstutis Petkus šio ir kitų daugiabučių situaciją vertina vienareikšmiškai – gyventojai patys turėtų labiau vertinti savo turtą: „Vytauto g. 85, bendrabučio tipo daugiabutis, statytas prieš 47 metus. Namas tiek morališkai, tiek fiziškai susidėvėjęs, bet daugumai gyventojų tai nė motais. Paprastas pavyzdys: prakiurus stogui ir per liūtį vandeniui ėmus lašėti į penktojo aukšto butą, paguodos iš kai kurių apatinių aukštų kaimynų nesulauksite. Jiems atrodys, kad brangus stogo remontas – ne jų rūpestis, juk vanduo iki pirmojo ar antrojo aukšto neatitekės, o iš namo administratoriaus sulaukę sąskaitų už stogo remonto darbus jie garsiai piktinsis. Juk Lietuvoje ir šiandien vis dar labai gajus požiūris, esą daugiabučio namo priežiūra – ne gyventojų, o valdžios reikalas, tad prieš raginimus investuoti į savo namo atnaujinimą žmonės stoja piestu. Dar 2009 metų pavasarį buvo parengta ir pateikta namo gyventojams sąmata dėl balkonų remonto darbų, tačiau gyventojai buvo kategoriški, jie nesutiko su jokiais darbais ir papildomais mokesčiais. Nesutikimo motyvas buvo išsakytas gyventojų susirinkime: „Kam remontuoti, mokėti didelius pinigus, jei viskas bus sulaužyta dėl dalies netvarkingų gyventojų ir besilankančių nelabai svetingų draugų“. Ne paslaptis – policininkai dėl keliamos netvarkos name yra dažni svečiai, virsta durys, dūžta langai ir t.t.“, – atsakydamas į redakcijos klausimus, rašo bendrovės direktorės pavaduotojas Kęstutis Petkus.

Pasak jo, galiojantys teisės aktai numato galimybę atnaujinti (renovuoti) daugiabučius namus keliais būdais: namo bendraturčiams sutarus kaupti lėšas remonto darbams arba dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje, arba sumokėti už remonto darbus iš karto gyventojų lėšomis. Aprašomo daugiabučio gyventojai šiuo klausimu, K.Petkaus žodžiais, nėra priėmę jokio sprendimo. Be to, jie nekaupia pinigų pastato remontui, o namo atnaujinimo programoje namas negali dalyvauti dėl gyventojų įsiskolinimo – iki šių metų liepos 1 dienos jis buvo 164 166, 53 lito.

Svarbu sąmoningumas 

K.Petkus garantuoja, kad kai kurių daugiabučių gyventojai sugeba kaupti lėšas ir jų gyvenamoji aplinka gerėja. „Yra Tauragėje daugiabučių, kurie yra nusprendę kaupti lėšas ir naudoti jas namo atnaujinimui. Nemaža dalis taip besitvarkančiųjų yra savo lėšomis susitvarkę bendro naudojimo patalpas, susiremontavę laiptines, pasikeitę langus, duris ir pan. Čia labai svarbus yra gyventojų sąmoningumas. Namas yra jų turtas. Todėl į savo turtą, jo atnaujinimą ir remontą turi investuoti tik savininkai, o ne  Butų ūkis, kaip teigia minėto skundo autorė“, – įsitikinęs UAB „Tauragės butų ūkis“ direktorės pavaduotojas.

Jis pateikė informacijos, kad Vytauto g. 85 name yra 88 gyvenamosios ar komercinės paskirties patalpos, iš jų 21 – socialinis būstas, kiti 56 – privačios nuosavybės butai, likusieji 11 – komercinės paskirties patalpos. Problema, Butų ūkio atstovo nuomone, yra gyvenantieji socialiniuose būstuose – jie didžiausi skolininkai.

Vieni lygesni už kitus? 

Į į redakciją besikreipusi moteris parodė sąskaitą už kanalizacijos valymą.

– Kodėl sąskaitoje už kanalizacijos valymą nėra keturių  402, 408, 415, 418 butų savininkų? O iš antrojo aukšto gyventojų už kanalizaciją nemoka nė vienas. Kodėl? Argi jie kanalizacija nesinaudoja? Šitie butai gyvenami, o jų gyventojai naudojasi ir bendrais tualetais, elektra. Kodėl vienų butų savininkai turi mokėti už paslaugas, o kiti ne? – klausė skaitytoja.

K.Petkus paaiškino, kad visos su namo priežiūra susijusios išlaidos apskaičiuojamos pagal buto patalpų plotą, išskyrus atvejus, kai avarinę situaciją sukelia patys gyventojai.

„Tačiau namo kanalizacija šiame name yra atskira tema. Kanalizacijos įranga paprastai yra skirta kanalizuoti šaltą ir karštą vandenį, o ne buitines atliekas (bulvių lupenas, sugedusius konservuotus agurkus ir pomidorus, kavos ar arbatos tirščius). Į kanalizaciją negalima mesti senų šluosčių, sauskelnių, statybinių atliekų ir pan. Deja, kai kurie to nesupranta. Todėl už kanalizacijos valymą (jeigu jis būtinas ne dėl techninių gedimų, o dėl gyventojų kaltės) turi sumokėti patys gyventojai arba naudotojai, kurie ta kanalizacija naudojasi. Šiame name yra išrinkti namo atstovai, kurie, teikdami prašymą išvalyti kanalizaciją, Butų ūkiui nurodo ir butus, kurie kanalizacija naudojasi. Logiška, kad užsikimšus kanalizacijai trečiajame aukšte mokestis už jos išvalymą bus imamas iš trečiojo ir ketvirtojo aukštų gyventojų. Antrojo aukšto gyventojai tokiu atveju niekuo dėti (kanalizacija į viršų nekyla). Tačiau jeigu kanalizacija užsikemša pirmajame aukšte, natūralu, kad mokėti privalo viso daugiabučio gyventojai. Kitas reikalas, jeigu yra atliekami fekalinės kanalizacijos remonto darbai. Tokiu atveju už remontą privalo mokėti visų butų savininkai (mokestis skaičiuojamas nuo buto ar patalpų ploto)“. 

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras