Finansų ministras R.Šadžius: „Tauragės neatpažinau“(3)

„Tauragės kurjerio“ inform. | info@kurjeris.lt

2014-03-25 14:03
Birutės Slavinskienės nuotrauka

Pasak Rimanto Šadžiaus, kad euras būtų įvestas sklandžiai, namų darbus tinkamai turi atlikti visi, tarp jų – ir savivaldybės. Birutės Slavinskienės nuotrauka

Tauragės apskrityje 2012 m. sukurta apie 2 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), 1 gyventojui jo teko 21,6 tūkst. litų arba 56,7 proc. šalies vidurkio. Tai yra mažiausias rodiklis šalyje. Todėl dėmesys verslą skatinantiems projektams ir toliau turėtų būti prioritetas regione. Taip tvirtino praėjusį penktadienį Tauragėje lankęsis finansų ministras Rimantas Šadžius, dalyvavęs Kultūros rūmuose surengtoje diskusijoje Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų ir Lietuvos integracijos į euro zoną temomis.

Pasak finansų ministro, Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos – svarbus Tauragės regiono plėtros variklis. Pasak jo, kiekvienas iš ES gautas euras turi kurti pridėtinę vertę, skatinti užimtumą, darbo vietų kūrimą, efektyvų ir racionalų energetinių išteklių naudojimą. Ministras pabrėžė investicijų planavimo kiekviename regione būtinybę: naujų objektų noras neturėtų užgožti elementaraus planavimo ir racionalaus skaičiavimo, kaip tą objektą ateityje reikės išlaikyti.

Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 metais Tauragės regione įgyvendinamiems projektams skirta 681,8 mln. litų ES lėšų, išmokėta apie 580 mln. litų. Iš 227 planuotų įvykdyti projektų 151 jau yra baigti, 76 dar vykdomi.

Susirinkusiuosius pasveikinęs Tauragės rajono meras P.Petrošius pasidžiaugė, kad ministras vizitui pasirinko Tauragės regioną. Jis pabrėžė, kad pastaraisiais metais gerinant Tauragės miesto gyvenamąją aplinką ir didinant regiono investicinį patrauklumą nuveikta nemažai: miesto centre kompleksiškai sutvarkyta Martyno Mažvydo alėja, įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, atnaujintas ir geriau turistams pritaikytas Tauragės pilies rūmų ansamblis, Jūros krantinėje įrengtos poilsiavietės, parkas su senaisiais baltų zodiako ženklais.

Pasak mero, 2014–15 metais Tauragėje bus renovuota 50 proc. gyvenamųjų namų. Tauragėje maždaug pusė gatvių dar neasfaltuotos, be šaligatvių. Tauragė dar neturi ir gero viešbučio, gero restorano.

– Važiavau pro Tauragę prieš 7 metus – dabar jos neatpažinau, – reikšmingus pokyčius pripažino ministras.

Vis dėlto jis sutiko, kad gatvės, šaligatviai ir fasadai nėra tiesioginės investicijos, kur kas svarbiau gerinti verslo aplinką. Į tai dabar ir reiktų nukreipti investicijas. Pasak R.Šadžiaus, 2014–2020 m. bus remiamos integruotos teritorijų plėtros programos, kuriomis bus sprendžiamos ekonominės, aplinkos, socialinės problemos, skatinant glaudesnius miestų ir kaimų ryšius. Į tauragiškių verslininkų klausimus apie pramonės parkų, laisvų ekonominių zonų kūrimą tiesaus atsakymo jis neturėjo – investicijos į juos atsiperka ne visada, tai priklauso nuo daugelio faktorių.

Iš viso pagal 2007–2013 metų finansinę perspektyvą Lietuvai buvo numatyta daugiau kaip 23 mlrd. Lt ES fondų lėšų. Šiuo metu įgyvendinamų arba jau įgyvendintų projektų skaičius viršija 6 700, jiems sutartyse numatyta skirti daugiau kaip 21 mlrd. litų ES fondų lėšų arba beveik 91 proc. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui Lietuvai skirto finansavimo, iš kurio projektų vykdytojams išmokėta 15 mlrd. litų.

Ministras pateikė įspūdingų skaičių: pasak jo, pagal Europos Komisijai pateiktą oficialiam derinimui Veiksmų programą, kuri apima Europos regioninės plėtros, Europos socialinio ir Sanglaudos fondų investicijas, 2014–2020 metams Lietuvai skirta 6,709 mlrd. eurų (beveik 23,2 mlrd. litų) ES lėšų. Daugiausiai ES investicijų skiriama tvaraus transporto pagrindinių tinklų infrastruktūrai – 17,6 proc. (4,1 mlrd. litų, be nacionalinio finansavimo), energijos efektyvumui ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybai ir naudojimui skatinti – 14 proc. (3,3 mlrd. litų), aplinkosaugos ir gamtos išteklių darniam naudojimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos – 12,5 proc. (2,9 mlrd. litų), kokybiškam užimtumui ir dalyvavimui darbo rinkoje skatinti – 10,9 proc. (2,5 mlrd. litų), moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms skatinti – 10,1 proc. (2,3 mlrd. litų), smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti – 8 proc. (1,8 mlrd. litų).

R.Šadžius pabrėžė, kad 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu daugiau dėmesio – ne mažiau nei 15 proc. ES struktūrinių fondų lėšų – privaloma skirti regioninei plėtrai.

– Naujasis finansinis laikotarpis ypatingas ir tuo, kad nuo kitų metų ES investicijas galbūt matuosime tik eurais. Kyla daug klausimų, susijusių su euro įvedimu, ir, mano požiūriu, naudinga ieškoti atsakymų kartu su regionų verslininkais ir visuomene, – sakė finansų ministras. – Tam, kad euras būtų įvestas sklandžiai, namų darbus tinkamai turi atlikti visi, tarp jų – ir savivaldybės. Vyriausybė ne kartą viešai deklaravo, kad euro įvedimas negali būti priežastis naujiems mokesčiams ar rinkliavoms atsirasti, todėl labai svarbu, kad tokią žinią skleistų ir savivaldybės, kurios turi galių nustatyti komunalinius bei viešojo transporto įkainius, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius.

Po diskusijos svečiams surengta trumpa ekskursija Jūros krantine, parodyta ir Tauragės pilis.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras