Investuotojams saldainį siūlo pavėluotai?(2)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2014-12-18 08:05

Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas mano, kad skalūnų gavybą reglamentuojančio įstatymo pataisomis politikai siekia papirkti žmones. Renaldo Malycho nuotrauka

Gruodžio 4 d. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo skalūnines dujas ir naftą žvalgančios bei išgaunančios kompanijos trejus metus bus beveik atleidžiamos nuo išgavimo mokesčio. Tikimasi, kad tokia lengvata susivilios ne viena netradicinių angliavandenilių žvalgyba ir gavyba besiverčianti bendrovė. 2015 m. pradžioje ketinama skelbti naują investuotojo paieškos konkursą. Lietuvoje neseniai lankėsi skalūnais besidomintys kinų pramonės atstovai. Ar jie ir taps naujaisiais žygaitiškius bauginančiais priešais? Kovos prieš skalūnus lyderiu tituluojamas žygaitiškis Jonas Nairanauskas visus šiuos procesus ir norą toliau skubėti vadina ne kuo kitu, kaip tik politinių ambicijų tenkinimu.

Nauda – tik žinojimas

Šio mėnesio pradžioje tvirtindamas šalies biudžetą, Seimas patvirtino naują Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymą, kuris pakeis šiuo metu galiojantį Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymą. Nustatyta, kad skalūnų išteklių mokestis bus 15 proc., tačiau trejus metus po leidimo gavimo, bet ne vėliau kaip iki 2020 m., investuotojai mokėtų lengvatinį 1 proc. tarifą. Palyginimui – tradiciniams naftos ir dujų ištekliams nustatomas 12 proc. tarifas. Naujajame įstatyme atsisakyta mokesčio diferencijavimo (2–20 proc.) pagal gavybos vietą ir metinę gavybos iš telkinio apimtį.

Kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigė, kad tokiomis mokestinėmis lengvatomis pataikaujama naftos ir dujų lobistams, paminant Lietuvos interesus, kad tai ne kas kita, kaip užmaskuotas išteklių atidavimas už dyką. Juk maždaug trejus metus ir trunka vieno gręžinio eksploatavimas nuo pradžios iki pabaigos.

„Kompanijos 3 m. turės mokestinę lengvatą, išgręš gręžinį, jame kiekvieno ardymo metu paliks apie 100 tonų toksiškų chemikalų. <...> Lietuvai iš to nebus jokios naudos. Juolab, kad ir išgautą naftą ar dujas kompanijos parduos rinkoje ir mes jomis nedisponuosime. Tai kokia čia investicija?“ – žiniasklaidai išplatintame pranešime teigia L.Balsys.

Jam pritaria Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas, pabrėždamas, kad tokie Lietuvos valdžios žingsniai duos vienintelę naudą – žinojimą, ką turime gelmėse.

– Kam skubėti? Nebėra nei technologinio, nei ekonominio pagrįstumo. Juk pasistatėme suskystintų gamtinių dujų terminalą, todėl dangstytis energetinės nepriklausomybės šūkiais politikai nebegali. Neskubėti skatina ir mokslininkai. Garbus profesorius Romualdas Šviedrys vis užsimena apie ant slenksčio jau laukiančias naujas technologijas. Be to, vertėtų pažiūrėti, kuo viskas baigsis Lenkijoje, kur iš 40-ties gręžinių tik 12-oje rasti minimalūs skalūninių dujų kiekiai. O kokia bomba nuodų žemelėje palikta. Žvalgybinės bendrovės traukiasi iš ten viena po kitos. Gręžiniai gilūs, tad eksploatacija labai brangi. O jei taip bus ir pas mus? Sudarkysime žemę negrįžtamai. Tinkamomis technologijomis vėliau nieko neišgausime, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo J.Nairanauskas.

Lietuvos skalūnais domisi kinai?

Kovai prieš investuotojų į skalūnus atsikraustymą į Žygaičius, atrodo, paranki ir šiandienos energetikos rinka. Anot J.Nairanausko, šiuo metu naftos barelio kaina itin žema ir tesiekia 46 dol. Pasak J.Nairanausko, tyrimai rodo, kad, kainai nukritus žemiau 70 dol., skalūnų dujų gavyba būtų nuostolinga. Gavybą, jo nuomone, paranku būtų tęsti tik tiems, kurie jau turi išvystytą infrastruktūrą.

– Saudo Arabijos naftininkai pasiekė savo. Naftos kainas jie sumažino norėdami nukonkuruoti JAV skalūnininkus ir turėti įtakos Rusijos ekonomikai, kurios 50 procentų finansuojama iš išgaunamų žemės išteklių. Be to, lėtėja pasaulio ekonomika. O jai lėtėjant mažėja ir naftos suvartojimas. Naftininkai užsibrėžę bent iki kitų metų birželio nemažinti gavybos, tad beliko viena – nuleisti prekės kainą. O juk ir naujoji, ekologiška energetika tobulėja, populiarėja, – rinkos pokyčius dėstė žygaitiškis.

Kad ir kaip bebūtų, angliavandenilių žvalgybos konkurso komisija jau sudaryta. Konkursą ketinama skelbti kitų metų pradžioje, tačiau Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas didesnio investuotojų susidomėjimo nesitiki. Tiesa, vasaros pabaigoje tarnyba sulaukė delegacijos iš didžiausios Kinijos ir vienos didžiausių pagal apyvartą pasaulyje kompanijų „Sinopec“ (Kinijos naftos ir chemijos korporacija). Ar kinai planuoja pakeisti pernai iš Lietuvos pasitraukusius konkurso dalyvius amerikiečius?

– Kiek žinau, buvo atvykę ne patys pramonininkai, o „Sinopec“ mokslininkai. Jie pasiėmė skalūnų uolienų pavyzdžių. Tad pagrindo bijoti nėra. Kinijoje skalūnų gavyba tik pradedama. Kinai siekia revoliucijos – nori išnaudoti nemažus savus skalūnų klodus. Kaip jau minėjau, dabartinė naftos barelio kaina neskatina jų ieškoti kitose šalyse, – sakė J.Nairanauskas.

O ar gali ir vėl susidomėti konkursu „Chevron“? Ypač kai sąlygos šįkart – parankesnės?

– Nemanau. Jie išplatino pranešimą, kad Lietuva – nekonkurencinga. Metėsi į Ukrainą, Bulgariją, Rumuniją. JAV galingos įmonės labiau vykdo valstybės diplomatijos misiją. Man keista tik tai, kad Lietuvos valdžia nekreipia savo akių į Skandinaviją. Juk turėtas Lietuvos įmonės „LL Investicijos“ akcijas „Chevron“ pardavė norvegams. Kodėl su jais nebendradarbiauti? Jie būtų tinkami partneriai. Pirmenybę teikia aplinkos apsaugai, – tinkamiausią konkurso dalyvį įvardijo J.Nairanauskas.
Be to, anot jo, norėdama skelbti naują konkursą, valdžia pamiršta, kad „LL investicijoms“ jau seniai yra išdavusi klaidingą leidimą, pagal kurį ir dabar jie gali išgauti skalūnus. Tai, žygaitiškio nuomone, reiktų keisti.

Jaučiasi papirkinėjami

„Chevron“ besitraukiant iš Lietuvos, be mokesčių problemų, buvo eskaluojama ir kita – dialogo su bendruomene trūkumo problema. Anot Žygaičių bendruomenės pirmininko, per metus padėtis kiek pagerėjo. Aplinkos ministerija surengė tris susitikimus-diskusijas, žygaitiškiai vyko į Vilnių. Taigi daroma tai, kas turėjo vykti pačioje pradžioje – dar 2006 m. Komunikacija vyksta, tačiau, anot Žygaičių bendruomenės pirmininko, iki bendro, visus tenkinančio susitarimo – dar toli.

Žygaitiškiams kiek nusileido ir Seimas, patvirtinęs nuostatą, kad 10 proc. (20 proc. siūlymas buvo atmestas) už skalūnus gauto mokesčio bus skiriama vietinėms savivaldybėms, kurių teritorijoje bus vykdoma žvalgyba ir gavyba. Tačiau J.Nairanauskas tai įvardija tik kaip norą papirkti žmones.

O štai Seimo narys L.Balsys pranešime spaudai įvardija dar vieną begimstančią problemą – kelią į Seimą besiskinančią įstatymo pataisą, kuria siekiama supaprastinti poveikio aplinkai vertinimo procedūras kompanijoms, kurios nori tirti ir naudoti išsklaidytųjų angliavandenilių išteklius. Tad, anot L.Balsio, gali susidaryti absurdiška situacija, kai žuvų perdirbimo įmonėms, kempingams tam tikromis sąlygomis gali reikėti poveikio aplinkai vertinimo, o žemės gelmes nepataisomai pažeidžiančiu hidraulinio ardymo metodu išgaunant skalūnų dujas ir naftą – ne.

Geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra 1,154–5,747 mlrd. kub. m skalūnų naftos ir 323–1,160 mlrd. kub. m skalūnų dujų. Ištekliai išsidėstę 1 100 kv. km teritorijoje. Dabartinėmis technologijomis galima išgauti nuo vieno iki kelių procentų šių žemės išteklių.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras