Sklypą suprojektavo – apie pėsčiųjų taką pamiršo(2)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2014-05-13 08:32

Žemėlapyje aiškiai matomos sklypo ribos ir per jas einantis pėsčiųjų takas į Dacijonų kaimą.

Praėjusią savaitę Valstybės žemės fondas aukcione pardavinėjo sklypus Tauragės rajone. Redakcijos dėmesį patraukė žemės plotas Pramonės gatvėje, per kurio teritoriją eina pėsčiųjų takas. Tai, kad juo nuolat vaikšto žmonės, valdininkams nepasirodė svarbu – takas plane nepažymėtas, o būsimas sklypo savininkas jo išsaugoti neprivalės. Ilgametę darbo patirtį turintis architektas Vincentas Paulauskas įsitikinęs: „Nutylėti, vadinasi, užgrobti“.

Pražiūrėtas“ takas

Sklypą Pramonės g. 30C, kurio plotas – 0,7203 ha, kerta asfaltuotas pėsčiųjų takas. Nuotraukoje jis matyti, tačiau žemėlapyje nepažymėtas. Kodėl? To paklausėme Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vyresniosios specialistės Vidos Šlepavičienės. Ji jokių problemų sakė nematanti.

– Plane tako nėra. Jei jo reikės, bus galima suprojektuoti šalia parduoto žemės sklypo, – sakė ji.

Vis dėlto, jei norime apie šį sklypą sužinoti plačiau, specialistė pasiūlė pasiteirauti rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistės Viktorijos Juciutės.

– Takas nėra reikalingas, ir plane jis nenumatytas, – patvirtino ir ji. – Žinau tą vietą, takas eina nuo buvusių vadinamųjų bazių. Taką galima nukelti arčiau prie Pramonės gatvės, galima ir išsaugoti.

Vėliau ji telefono ragelį perdavė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai Šarūnei Beitaitei. Ši pripažino, kad projektuojant šį sklypą takas, pasak jos, pražiūrėtas, tačiau didelės bėdos dėl to neįžvelgia:

– Taip, takas galėjo būti numatytas, galėjo būti įrašytas servitutas, tačiau ką dabar padarysi. Galbūt teks šalia tiesti naują. Per tą sklypą eina tik maža tako atkarpėlė. Kada nors, kai Pramonės gatvė bus tvarkoma, bus sprendžiama kompleksiškai...

Beje, skyriaus vedėja paaiškino, kad šiam sklypui galioja daug apribojimų – ant jo nebus galima nieko statyti, be to, po žeme yra nutiesti inžineriniai tinklai.

Paklausta, kaip vyko šio projekto detaliojo plano viešinimas, Š.Beitaitė užtikrino, kad įstatymo raidės laikytasi, aptarimas įvyko, jame dalyvavo poros gretimų sklypų savininkai.

Kol kas neparduotas

Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovo pavaduotoja Laima Jasinskienė patvirtino, kad balandžio 29-ąją Tauragės rajono savivaldybėje vyko žemės pardavimo aukcionas, kuriame buvo parduodami penki sklypai – keturi Tauragėje ir vienas Skaudvilėje. Vienas Tauragėje parduodamas sklypas – Dariaus ir Girėno gatvėje 51D, jo plotas – 0,1069 ha, kiti trys – Pramonės gatvėje 5L, 30B ir 30C, jų plotai – nuo 50 iki 70 arų.

Žemės sklypo Pramonės 30B pradinė pardavimo kaina – kone 63 tūkst. Lt, Pramonės 30C – 159 236 tūkst. Lt, Pramonės 5L – per 77 tūkst. Lt, Dariaus ir Girėno 51D – per 42 tūkst. Lt.

Numatomas jų naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba.

Pasak L.Jasinskienės, keturi sklypai aukcione nupirkti, vienas liko neparduotas – Pramonės g. 30C. Paklausta, ar dabar sklypas bus parduodamas pigiau, ji sakė negalinti to patvirtinti – esą sklypas bus siūlomas dar 3 kartus, kaina, jei ir mažės, tai nežymiai.

Redakcijos žiniomis, į šį sklypą yra nusitaikęs vienas naudotų automobilių pardavimu besiverčiantis verslininkas. Sklypas jam reikalingas kaip automobilių pardavimo aikštelė.

Sąlygos turi būti aiškios

Daugybę metų architektu dirbęs V.Paulauskas sako, kad tokios menkos detalės kaip pėsčiųjų takas generaliniame miesto plane nėra ir negali būti, tačiau detaliuosius planus tikrinantys specialistai turėjo atkreipti į tai dėmesį. Iš tikrųjų, jo manymu, projektuojant reikėjo atskirti du sklypus, kuriuos skirtų pėsčiųjų takas, arba turėjo būti servitutas – projekto sąlygose turėjo būti apibrėžta, kad būsimasis sklypo savininkas privalės duoti sutikimą naudotis taku. Ir ne tik pačiu taku, bet ir 2–3 m žemės šalia tako. Kai žmogus nusipirks sklypą, derėtis dėl to bus per vėlu. Gali būti, kad savininkas su tokia sąlyga nesutiks, ir ginčas gali prieiti net iki teismo. Todėl visos sąlygos privalo būti aiškios ir skaidrios dar iki skelbiant aukcioną. Jei savininkas į taką nekreips jokio dėmesio ir savo sklypą apsitvers, pėstiesiems neliks nieko kito, kaip eiti kelio važiuojamąja dalimi. Ar teks tiesti naują pėsčiųjų taką? Kiek tai kainuos ir kas tai darys? Atsakymo toli ieškoti nereikia. Ši prievolė greičiausiai guls ant mokesčių mokėtojų pečių, mat savivaldybė savomis lėšomis privalės suprojektuoti naują pėsčiųjų taką.

Susirinkimas įvyko, niekas neatvyko“

Kitas dalykas – kad informacija apie viešą parengtų detaliųjų planų svarstymą privalo būti skelbiama viešai, taip ir daroma, tačiau niekas į tokius skelbimus nekreipia dėmesio. Įstatymas tarsi ir vykdomas – visuomenės nuomonės atsiklausiama, tačiau tik formaliai. Taip vyksta, pasak V.Paulausko, nuo pat įstatymo priėmimo, ir ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Tai bloga praktika.

– Problema ta, kad visuomenė dažniausiai lieka abejinga, niekas nereaguoja. Pamenu, buvo net juokelis: „Susirinkimas įvyko, niekas neatvyko“. Paprastai detalieji planai patvirtinami be jokio visuomenės įsikišimo, ir tik tada, kai prasideda darbai, atsibundama, kad kas nors vyksta visai ne taip, kaip norėtųsi. Tada ir iki teismų prieinama. Suprantama, išjudinti visuomenę sunku, tačiau reikia bent jau stengtis tai daryti, – sakė jis.

Pasak jo, stažuodamasis Švedijoje jis įsitikino, kaip iš tiesų demokratiškose šalyse siekiama išgirsti visuomenės nuomonę, net jei atrodo, kad visuomenei tas klausimas nesvarbus. Pavyzdžiui, projektuojant sklypą gyvenamajame kvartale ir norint paklausti gyventojų nuomonės, kaip jiems patinka projektas, gyventojai kviečiami į aludę ar jiems surengiamas piknikas. Formaliu „susirinkimas įvyko, niekas neatvyko“ nesitenkinama.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras