Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Muziejaus direktoriaus pomėgiai – nauda ar laiko švaistymas?(15)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2013-02-27 11:35
Renaldo Malycho nuotrauka

Tauragės krašto muziejaus direktorių dažniausiai sutiksi su filmavimo kamera rankose. Renaldo Malycho nuotrauka

Rajono savivaldybės tarybos posėdžių, įvairių renginių metu Tauragės krašto muziejaus direktorių Petrą Jokubauską daugelis mato su filmavimo kamera rankose. Ar į darbo valandomis širdžiai miela veikla užsiimančio vadovo pareigas įeina tokių darbų atlikimas?

Rajono tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai abejoja tokios saviveiklos prasmingumu, tačiau direktorius savo misijos nauda šventai tiki.  

 

Liks istorijai

Rajono savivaldybės tarybos posėdžius, kaip ir daugelį renginių, filmuoja Savivaldybės operatorius. Tai jo tiesioginis darbas. Be to, renginiuose, posėdžiuose dažniausiai matome ir Tauragės kabelinės televizijos operatorių. Šių profesionalų nufilmuota medžiaga muziejui tikrai būtų prieinama. Vis dėlto rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose dažniausiai dalyvauja ir Krašto muziejaus direktorius P.Jokubauskas su filmavimo kamera. Kam to reikia, ar mėgėjiška kamera užfiksuoti vaizdai tikrai tampa neįkainojama vertybe?

–  Aš filmuoju daug kur, ir tie įrašai lieka kaip istorinė medžiaga. Žinoma, filmuoju toli gražu ne visus posėdžius ir ne visą laiką, o tik svarbiausius momentus. Filmuoti viską užimtų pernelyg daug vietos, nors ir kaip įmanoma tą medžiagą „suspaudžiu“ ir įrašau į atitinkamas laikmenas, – sakė P.Jokubauskas.

Pasak jo, pastarajame tarybos posėdyje buvo tvirtinamas rajono biudžetas. Tai įvykis, galėsiantis ir po daugelio metų atskleisti mūsų laikmečio politinę ir ekonominę padėtį, pamatyti, kokia kova vykdavo priiminėjant biudžetą.

– Manau, kad jau po 20-30 metų bus įdomu pasižiūrėti, kaip viskas vykdavo. Pavyzdžiui, kai aš dirbau Savivaldybės meru, biudžetas būdavo apie 50 mln. litų, dabar jis siekia jau 100 mln. litų, – vaizdinės medžiagos prasmingumą dėstė muziejaus direktorius.

Taisyti yra ką

Tauragės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Arūnas Beišys, paprašytas išsakyti savo nuomonę apie muziejų, sakė, kad taisytinų dalykų yra daug. Vis dėlto jis sakė nenorįs detaliau apie tai kalbėti, esą, komitete jie yra pasiskirstę sritis, ir kultūra rūpinasi Juozapas Bauža.

Paklaustas apie muziejaus situaciją, tuo metu Švedijoje lankęsis J.Bauža kalbėjo trumpai. Pasak jo, muziejaus veiklą privalu „toleruoti ir puoselėti“.

– Darbo muziejuje yra labai daug, – sakė jis. –  Vis dėlto gal ir nelabai dera muziejaus direktoriui vaikščioti po miestą filmuojant ir fotografuojant. Tai daugiau jo pomėgis ir juo derėtų užsiimti laisvu laiku, o darbo laiką galima išnaudoti kur kas naudingiau.

Filmai gimsta vienas po kito

Potraukis kurti filmus P.Jokubauskui prabudo 2007 m. Tuomet jis pristatė pirmąjį savo kūrinį „Čia mano upės vingis“, kuriame pasakojama apie Gaurės seniūniją. 2009 m. – „Eurosąjungieti, kam pabeldei į tauragiškio širdį?“ sukurtas įstojimo į Europos Sąjungą penkmečiui ir Lietuvos 1000-mečiui paminėti. Po poros metų parodytas mėgėjiškai susuktas istorinis filmas apie Mažonų seniūniją „Kunigaikščio žynė“, o vėliau ir istorinis vaidybinis filmas „Tauragės rajono piliakalniai“. P.Jokubausko produktyvumu belieka tik stebėtis – pernai jis ir vėl pristatė naują Muziejų metams skirtą filmą.
Tauragės krašto muziejaus direktorius yra kino meno mėgėjų sąjungos narys.

„Tepadaro, kas gali, geriau“

Paklaustas, kaip muziejus išsiverčia su iš biudžeto gaunamomis lėšomis, P.Jokubauskas sakė, kad išgyventi jie sugeba, nes prisiduria iš projektinės veiklos.

Pasak jo, kasmet projektams įgyvendinti skiriama iki 100 tūkst. Lt. Projektai rašomi ne tik Savivaldybės kultūros rėmimo fondui, Kultūros ministerijai, bet ir kitoms organizacijoms.

Pasak jo, bėda, kad, pavyzdžiui, Savivaldybė projektus remia, bet dažniausiai ne tiek, kiek prašoma: pavyzdžiui, prašai 5 tūkst.Lt, o gauni 500 Lt. Lyg ir neatstumia, bet iš tiesų realiai pinigų neužtenka. Kitaip yra su Kultūros ministerijai teikiamais projektais  – ten jei jau skiria, tai visą reikalingą sumą.

– Savivaldybės projektais, kuriais prašyta finansuoti jo filmų kūrimą, vienąkart skyrė tūkstantį litų, kitą kartą – du tūkstančius. Tai ašaros. Kitas be kokių 40–50 tūkst. litų nė nepradėtų filmo kurti. Aš ieškau rėmėjų, daug kas, ypač muziejaus darbuotojai, sutinka padėti geranoriškai. Taip ir gimsta filmai, – kūrybines paslaptis atkleidė P.Jokubauskas.

Skaityti komentarus (15) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras