Dingę renovacijos dokumentai savivaldybę įpynė į teisinius ginčus(3) 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2013-02-11 14:54
Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Tauragės rajono apylinkės teismas rengiasi pradėti nagrinėti civilinę bylą, kurioje interesus ir savo pozicijas gins Tauragės rajono savivaldybės administracija bei Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras. Ginčijamasi dėl prarasto daugiabučio renovacijos techninio projekto. O patys gyventojai siekia tik vieno, kad dingęs dokumentas atsirastų – be jo neįmanoma įrodyti dirbusiųjų techninio broko.

 

Pirmas blynas – visada prisvilęs

Prezidento gatvės 82-asis namas – pirmasis Tauragėje renovacijos paliestas daugiabutis. Nenuostabu, kad nuo renovacijos pradžios praėjus maždaug penkeriems metams gyventojai susizgribo, kad darbai atlikti ne taip kokybiškai, kaip šiuo metu renovuojamuose. Tam juos paakino Valstybinė energetikos inspekcija: 2010 m. gruodį name atliktas šilumos naudojimo įrenginių patikimumo, efektyvumo ir techninės saugos patikrinimas. Vyresnysis tarnybos inžinierius inspektorius Juozas Gervylius tada rado 8 trūkumus: pastatą eksploatuojanti įmonė „Sanmonta“ įpareigota nedelsdama gyvenamajame name paskirti už šilumos ūkį atsakingą asmenį; šilumos punkte kabanti schema pasirodė besanti ir be datos, ir be parašų; šildymo ir karšto vandens sistemos neizoliuotos; šildymo sistemoje nėra balansavimo įrenginių; šilumos punkto drenažas ir oro išleidimo sistema neužsandarinta ir neužplombuota; inspektorius nerado ir atžymų apie apsauginių vožtuvų bei šilumokaičių sandarumo tikrinimą, nors tai turi būti daroma nuolatos; name nebuvo vedama privaloma šilumos suvartojimo analizė, nesudaryti šildymo ir karšto vandens aprašai, veikimo ir naudojimo bei priežiūros instrukcijos.

Pašalinti trūkumus tąkart įpareigota nauja gyventojų bendrijos „Rasa“ pirmininkė Rozita Naujokienė. Bandydama išspręsti problemas moteris ir sužinojo, kad renovuoto pastato šilumos punkto techninis projektas dingo kaip į vandenį.

„Nekaltinu savivaldybės“

– Labai nejaukiai jaučiuosi, kad kaltinimai pradanginus namo dokumentus verčiami Savivaldybei. Mano galva, visų pirmiausia techninio projekto derėtų ieškoti ten, kur jis privalo būti – pas tuometinį bendrijos pirmininką arba darbus atlikusią organizaciją. Tik bėda, kad buvęs pirmininkas Osvaldas Rudženskas aiškina dokumento neturįs, nes šilumos punkto darbų techninio projekto apskritai nebuvo. O organizacijos, įsikūrusios Jurbarke, vadovas Antanas Pocevičius aiškina, kad tokio projekto nė nereikėjo, nes buvo atliekamas eilinis remontas, ne renovacija. Mes, gyventojai, iškėlėme elementarų klausimą – už ką paimti pinigai atliekant renovaciją, jeigu darbai iki šiol nebaigti. Mat dabar tas pats A.Pocevičius reikalauja, kad už jo atliekamus šilumos punkto apšiltinimo darbus mokėtume iš naujo. Kilus šiam ginčui ir aiškinantis, buvo ar nebuvo šilumos punkto renovacijos techninis projektas, į dokumento paieškas įsivėlė ir Savivaldybės administracija. O mes siekiame, kad darbai būtų pagaliau atlikti tinkamai ir kad mums nereikėtų už jau neva atliktą darbą mokėti dar kartą, – aiškino R.Naujokienė.

Biurokratizmas

R.Naujokienė neslepia – jai aiškintis technines peripetijas sudėtinga. Tad pagalbos ji kreipėsi į UAB „Tauragės šilumos tinklai“ technikos direktorių Petrą Grevį. Savo kreipimesi ji priminė, kad jurbarkietis A.Pocevičius konkursą darbams atlikti laimėjo pasiūlęs mažiausią kainą – 98 280 Lt. Tada (2006 m. birželio 14 d.) UAB „Sanmonta“ vadovas už įvardintą sumą pasižadėjo per du mėnesius modernizuoti šilumos punktą ir šildymo sistemą, izoliuoti karšto vandentiekio ir šalto vandentiekio magistralinius vamzdynus. Tad gyventojų vardu R.Naujokienė prašė atsakyti, ar A.Pocevičiaus įmonė privalėjo rūsiuose izoliuoti magistralinius šildymo sistemos vamzdžius. Ar privalėjo izoliuoti karšto ir šalto vandens vamzdynus? Ar turėjo teisę techninėse specifikacijose numatytas izoliacines medžiagas pakeisti kitomis? Ar galėjo modernizuodami šilumos punktą nesumontuoti šildymo sistemoje balansavimo ventilių, kurie buvo numatyti renovacijos darbų kiekių žiniaraštyje? P.Grevys atsakė, kad magistraliniai ir stovų „vamzdynai turi būti izoliuoti ne tik priduodant objektą, bet visą laiką. Karšto ir šalto vandens vamzdynai irgi turi būti izoliuoti. Izoliacinės medžiagos turi atitikti techninėse specifikacijose numatytas medžiagas. Šildymo sistemoje turėjo būti sumontuoti balansiniai ventiliai, jeigu jie buvo numatyti renovacijos darbų kiekių žiniaraštyje“, – savo atsakyme rašė technikos direktorius P.Grevys.

Tačiau dar įdomiau, kad tas pats technikos direktorius 2006 m. Valstybinei energetikos inspekcijai (kuri 2010 m. atliko patikrinimą ir rado begalę trūkumų – aut. past.) rašė pažymą: „DNSB „Rasa“ Prezidento g. Nr. 82 šilumos punkto renovacijos techninės sąlygos įvykdytos, karšto vandens tiekimo tinklai visiškai sumontuoti ir tinka nuolatinei eksploatacijai“. Galbūt aukštas pareigas ėjusį P.Grevį tada suklaidino abejotinas dokumentas, kurį pasirašė vienas jo kolega – šilumos tinklų meistras Vidmantas Paulauskas? Jo ir A.Pocevičiaus parašai sudėti ant neantspauduoto ir užsakovo nepasirašyto Šilumos punkto vamzdynų šiluminės izoliacijos įrengimo akto: 2006 m. rugpjūčio 31 d. vyrai surašė aktą apie tai, kad „šilumos punkto vamzdynai izoliuoti akmens vatos kevalais su armuota folija pagal techninio projekto reikalavimus“. Vadinasi, techninis projektas vis tik buvo, ir A.Pocevičius, patvirtinęs, kad dirbo pagal projektą, dabar meluoja, jog dirbo be projekto?

Spraga išlindo tyrimo metu

R.Naujokienė svarsto, kad mįslingas techninio projekto dingimas gali būti susijęs tik su tuo, kad norima išvengti atsakomybės už laiku neatliktus darbus. Ji sako išbandžiusi visas galimybes surasti bendrą kalbą su darbus atlikusios organizacijos vadovu A.Pocevičiumi, kuris, pirmininkės žodžiais, kategoriškai neigia buvus techninį projektą ir aiškina, kad darbai, kurie iki šiol nėra atlikti, nebuvo privalomi.

Tuomet moteris pagalbos kreipėsi į teisininką, Seimo narį Stasį Šedbarą. Pastarasis kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą ir prašė „atlikti tyrimą dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. vasario 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo aplinkybių ir, nustačius teisės aktų pažeidimus, kreiptis į teismą dėl šio akto panaikinimo“. Prokuratūroje ir paaiškėjo, kad pastatas išvis neturi renovacijos techninio projekto. Neradus dokumento nei gyventojų bendrijoje, nei pas darbus atlikusiuosius, nutarta jo ieškoti statybos leidimą išdavusioje Tauragės rajono savivaldybės administracijoje.

Prokuratūra atsisakė pradėti teisminius ginčus, nes gyventojų bendrija ir Jurbarko įmonė „Sanmonta“ nutarė susitarti taikiai. Tuomet prokurorai iškėlė naują klausimą – kur dingo pastato renovacijos techninis projektas? Nutarta Tauragės rajono savivaldybės administraciją įpareigoti jį surasti ir pateikti patį projektą arba dokumentą atkurti. Kartu prokurorai prašė Savivaldybės patikrinti, ar tinkamai saugomi visi statybą leidžiantys dokumentai, tarp jų ir statinių techniniai projektai.

Pasikeitė darbuotojai

Tauragės rajono savivaldybės administracijos interesus ginanti Juridinio ir personalo skyriaus vedėja Redutė Masolienė įsitikinusi, kad Savivaldybės administracija šiuo atveju pagelbėti niekuo negali, ir prokurorės sprendimą apskundė aukštesniam prokurorui. Tačiau šis skundas buvo atmestas, o reikalavimai liko tie patys.

– Manome, kad esame teisūs, o prokuratūros reikalavimai nepagrįsti. Prokurorė mus apkaltino neišsaugojus oficialaus dokumento. Mes sakome, kad pastato techninis projektas yra tik priedas prie dokumento, kurių saugoti neprivalu. Savivaldybė išsaugojo tik statybos leidimą (originalą). Kadangi Savivaldybės administracija nėra statinio projekto rengimo ir tvirtinimo vieta, kurioje statinio projektą reikia saugoti nuolat, manome, kad reikalavimui nenusižengėme. Prokurorė mini, kad projektai institucijose turi būti saugomi, kol reikia. Pastatas (Prezidento g. 82) tinkamu naudoti pripažintas 2007-02-20. Tikslių aplinkybių dėl šio statinio techninio projekto saugojimo pasakyti negalime, nes tuo metu dirbę specialistai Regina Sabeckienė bei Modestas Rudys Savivaldybėje jau nebedirba. Prašymas išduoti statybos leidimą, vadovaujantis įstatymu, privalomas saugoti 5 metus – šis terminas jau suėjęs. Taigi, mūsų manymu, šiuo metu statinio techninio projekto ar jo kopijos Savivaldybėje neprivalo būti, – aiškina R.Masolienė.

Specialistė priduria, kad projekto saugojimas yra ne Savivaldybės administracijos, bet projektuotojo ir daugiabučio namo bendrijos pirmininko arba valdybos pareiga.

Skundą dėl Klaipėdos vyriausiojo prokuroro sprendimo Tauragės rajono apylinkės teismui pateikusi R.Masolienė bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Šarūnė Beitaitė prašo panaikinti prokurorų nutarimus kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Specialistės nutraukė pirmąjį šios bylos nagrinėjimo posėdį – panoro nušalinti teisėją Daivą Žebelienę, kaip Tauragės apylinkės vyriausiojo prokuroro sutuoktinę. Savivaldybės administracijos atstovės mano, kad santuokiniai ryšiai gali turėti įtakos teisėjos sprendimui šioje byloje.

Prokuratūra nesitrauks

Savo ruožtu Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiuntė atsiliepimą į Savivaldybės skundą. Vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius pastebi, kad statinio projektas yra Savivaldybės administracijos specialiosios veiklos dokumentas. Administracijoje nerastas ir projekto perdavimo tretiesiems asmenims dokumentas. Šis dokumentas nebuvo įrašytas ir į 2007-2012 metais naikintų dokumentų sąrašus. Tad prokuroras daro išvadą, kad „šie dokumentai nebuvo naikinami ir turi būti saugomi įstaigos archyve“ bei prašo juos pateikti. O kadangi administracija to nedaro, prokuratūra nusprendė, kad šitas dokumentas neišsaugotas, kaip to reikalauja įstatymas.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorių prokuratūra įpareigojo pašalinti teisės aktų pažeidimus, t.y. „atstatyti neišsaugotą daugiabučio gyvenamojo namo, Prezidento g. 82, renovacijos techninį projektą. Taip pat patikrinti, ar jo vadovaujamoje institucijoje nėra daugiau panašaus pobūdžio faktų bei ar savivaldybės administracijoje tinkamai saugomi visi statybą leidžiančių dokumentų (statybos leidimų) išdavimą pagrindžiantys dokumentai, siekiant, kad administracijos atliekamos specialiosios veiklos įrodymai būtų užtikrinami nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų“.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras