Tiesiai – arčiau, aplink – greičiau(7)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2013-10-31 08:13
VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės archyvo nuotrauka

VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė. VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės archyvo nuotrauka

Jau visai netrukus Lietuvoje liks tik penkios – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Alytaus – dispečerinės. Visa tai – prieš keletą metų pradėtos greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinių tarnybų centralizacijos pasekmė. Tauragės GMP dispečerinė tarnyba irgi  privalėjo pasirinkti, prie kurios iš stambiųjų dispečerinių prisijungti, tad nuo lapkričio 1 dienos į tauragiškių, kviečiančių greitąją medicinos pagalbą, skambučius atsilieps Kauno miesto GMP stoties dispečerinės darbuotojai. Šios įstaigos administratorius Giedrius Meškauskas sutiko papasakoti apie tai, kaip veiks naujoji GMP iškvietimo bei valdymo sistema. Anot jo, centralizacija paspartins pagalbos suteikimą, nes bus galima stebėti visų Lietuvos GMP automobilių buvimo vietą, o į pagalbą išskubės arčiausiai esanti GMP brigada.

 

Valdo 55 GMP brigadas

Kaip teigia G.Meškauskas, Kauno miesto GMP stoties dispečerinė po savo sparnu priimti mažesnes dispečerines buvo visiškai pasiruošusi 2012 metų lapkritį, o šiuo metu valdo Kauno rajono,  Kaišiadorių, Prienų, Kėdainių, Šakių, Tauragės ir Vilkaviškio GMP brigadas. Netrukus ims atsiliepti ir į pagalbą bandančių išsikviesti Jonavos bei Šilalės gyventojų skambučius. G.Meškausko žiniomis, nepasirinkusios prie kurios iš centralizuotų dispečerinių prisijungti liko tik dvi – Jurbarko ir Molėtų – dispečerinės.

– Mūsų dispečerinėje vienu metu atsiliepti yra pasiruošę penki dispečeriai. Šeštasis ir septintasis dirba su GMP ekipažų valdymo sistema. Iš viso valdome 55 GMP brigadas. Matome ne tik tų, kurios priklauso mūsų dispečerinei, buvimo vietą, bet ir kitų centralizuotų dispečerinių ekipažus. Sistema siūlo pasiųsti artimiausią GMP brigadą, nesvarbu, kuriai dispečerinei ji priklausytų. Vienu mygtuko paspaudimu persiunčiame informaciją, – paaiškino G.Meškauskas.

Pastarasis prisiminė neseniai Prienų–Alytaus kelyje, netoli Balbieriškio, įvykusią avariją, kurios metu nukentėjo dešimt žmonių. Į įvykio vietą buvo išsiųsti Prienų bei Alytaus ekipažai. Pagalba suteikta aštuoniems į nelaimę pakliuvusiems žmonėms.

– Centralizuojant GMP dispečerines naikinamos rajonų ribos. Koordinuoti GMP ekipažų pajėgas tampa daug lengviau. Padidėja tikimybė, jog brigada į įvykio vietą nuvyks kur kas greičiau, – užtikrintai teigė Kauno miesto GMP stoties dispečerinės administratorius.

Anot jo, klausimas, į kurią ligoninę vežti nukentėjusįjį, GMP brigadai iškyla retai. Viskas priklauso nuo to, reikia jam specializuotos, tik tam tikrose ligoninėse teikiamos pagalbos ar ne.

– Jei nereikia, GMP automobilis skubės į artimiausią ligoninę. Jei specializuotos pagalbos reiks, teks apsispręsti, ar vežti tiesiai į tą pagalbą galinčią suteikti įstaigą, ar pirma vykti į artimiausią priimamąjį, – teigė G.Meškauskas.

Apie 500 skambučių per parą

Su valdomomis brigadomis dispečerinės bendrauja skaitmeninio radijo ryšio, skirto tik specialiosioms tarnyboms, pagalba. Tauragės rajone šiuo metu dar neveikia balsinis radijo ryšys, nes nėra pastatyta bazinė radijo stotis. Tačiau Kauno miesto GMP dispečerinė su Tauragės GMP brigadomis jau šiandien susisiekia skaitmeninėmis duomenų žinutėmis. Tauragės GMP ekipažas gauna skaitmeninę žinutę su informacija apie įvykį bei tikslias nelaimės vietos koordinates.

Per parą, tai yra nuo spalio 27 dienos 8 valandos iki 28-os dienos 8 valandos, Kauno apskrities GMP dispečerinė sulaukė 472 iškvietimų, reaguojant į kuriuos buvo išsiųstos GMP brigados.

– Neįskaičiuoti skambinusieji, kurie prašė suteikti medicininę konsultaciją, tarkime, kokius medikamentus naudoti pasireiškus tam tikriems ligos simptomams, – pabrėžė G.Meškauskas.

Į skambučius atsiliepiantys dispečeriai – tai paramedikų arba slaugytojų išsilavinimą turintys asmenys. Dispečerių darbą prižiūri pamainos vyriausiasis gydytojas.

– Ištikus nelaimei retas kuris sugeba ramiai paaiškinti, kas nutiko. Tačiau didžioji dalis skambučių į Kauno miesto GMP stoties dispečerinę yra suvaldomi. Skambinantieji yra nuraminami. Neretai išsiuntus GMP ekipažą, su į bėdą pakliuvusiu asmeniu yra toliau mezgamas pokalbis. Praėjusį penktadienį turėjome džiugų atvejį. Į Kauno miesto GMP stoties dispečerinę paskambino kūdikio besilaukianti moteris iš Prienų rajono. Jai buvo prasidėję sąrėmiai. Po 25 minučių į vietą atvykusiam ekipažui beliko nukirpti ką tik gimusio kūdikio virkštelę. Gimdymą priėmė šalia gimdyvės buvusi moteris, berods, mama. Gimdymą jai padėjo priimti visą tą laiką telefonu instruktavusi mūsų įstaigos dispečerė, – istorija pasidalijo G.Meškauskas.

Gali atsirasti bendras 113 numeris

Ištikus nelaimei, greitąją medicinos pagalbą šiuo metu Lietuvoje galima išsikviesti keturiais skirtingais numeriais: 112, 033, 103 bei 03. Ar tai nesukuria painiavos? Ar iš tikro reikalingas bendrosios pagalbos centro numeris 112, kurį peikia, kas netingi?

– Turėti šį numerį įpareigoja Europos Sąjungos teisės aktai. Apie 30 proc. Europos gyventojų yra girdėję apie numerį 112. Jis būtinas vien jau dėl Lietuvoje besilankančių užsieniečių, kurie gali nežinoti šalyje veikiančių 03,103 ar 033 telefono numerių. Tačiau nėra tokios valstybės, kuri teturi  vienintelį 112 numerį. Mūsų dispečerinė apie 70 proc. skambučių priima iš numerių 03, 103, 033. Tačiau, kaip minėjau, 112 egzistuoti privalo, – paaiškino G.Meškauskas.

Neseniai imta kalbėti apie GMP skirto išsikviesti bendro 113 numerio įvedimą. Kaip teigia, pašnekovas, tai padaryti būtų tikslinga ir nieko nekainuotų. Tereikia susitarti mobiliojo ryšio operatoriams. Tiesa, kurį laiką, tai yra tol, kol 95 proc. skambinančiųjų nerinktų tik 113 numerio, sumaištis būtų dar didesnė, nes galiotų visi penki numeriai – tiek 112, tiek 113, tiek 03, 103 ir 033.

Daugiausiai kritikos Bendrosios pagalbos centras 112 susilaukia dėl to, jog skambinančiajam tenka atsakyti į begales klausimų. Anot G.Meškausko, kvietimo registracijos protokolą, kaip vieną efektyviausių, 40 pasaulio šalių naudojamą iškvietimų registravimo įrankį, įgyvendina ir jie.

– Paprastais žodžiais tariant, protokolas – tai standartizuotas klausimynas, kuris dispečerio turi būti pateiktas kiekvienam pagalbą bandančiam išsikviesti asmeniui. Daugelis piktinasi tais klausimais. Bet tik taip galima suteikti tinkamą pagalbą ir išsiaiškinti, ar į įvykio vietą nereikia iškviesti kitų tarnybų atstovus. Pasaulyje apie 100 mln. pagalbą siekiančių išsikviesti skambučių priimami naudojant tokį klausimyną. Ryškiausi pavyzdžiai – 911 JAV ir 999 Jungtinėje Karalystėje. 30 metų patirtis duoda vaisių – klausimyno nauda įrodyta, – teigė G.Meškauskas.

Anot jo, kvietimo registravimo protokolo neturi tik Klaipėdos ir Alytaus apskričių GMP dispečerinės.

Klausimų daug, tačiau jie svarbūs

Nors klausimų klausimyne nemažai, visi jie sudaryti taip, kad būtų galima atsakyti tik „taip“, „ne“ arba „nežinau“. Nusprendėme imituoti mano pagalbos šauksmą. Neva viename iš Tauragės mokyklų stadionų aš pamačiau nuvirtusį žmogų. G.Meškauskas informavo, kad sistema pirmiausiai fiksuoja telefono, iš kurio skambinu, numerį. Nefiksuoja tik mano buvimo vietos. O tai, anot jo, yra vienintelis GMP reformos trūkumas, kuris, tikimasi, bus išspręstas artimiausiu metu. Taip ne tik būtų sutaupyta laiko, bet ir būtų galima identifikuoti tuos, kurie į GMP dispečerines paskambina norėdami tiesiog pajuokauti.

– Šiuo metu testuojame išmaniesiems telefonams skirtą programėlę. Nustatyta, jog 50 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi išmaniaisiais telefonais. Tad jei visi jie į savo telefonus parsisiųstų  šią nieko nekainuojančią programėlę ir jei būtų nuolat įsijungę internetą – galėtume juos susekti aktyvavę jų išmaniuosiuose esančius GPS imtuvus, – paaiškino G.Meškauskas.

Taigi matydamas numerį, iš kurio skambinu, G.Meškauskas, nenukrypdamas nuo griežto protokolo, paprašė papasakoti, kas nutiko. Tuomet pasiteiravo tikslaus įvykio adreso.

– Į atitinkamus laukelius suvedęs adresą matau, jog jūsų nurodytas namas yra kampinis. Šalia – didelis žalias plotas, tai yra mokyklos stadionas. Tuomet paprašau jūsų pakartoti adresą bei telefono numerį. Galbūt skambinate ne iš savo telefono. Vėliau norint susisiekti, bus naudingas tik tas, kurį jūs pati turėsite su savimi, – toliau protokolo eigą man diktavo G.Meškauskas.

Vėliau jis paklausė, ar esu šalia nukentėjusio asmens. Kokio jis amžiaus? Ar kvėpuoja? Ar reaguoja? Į paskutinius tris klausimus atsakiau, jog nežinau, tad pareiškęs, jog GMP brigada jau vyksta manęs link, G.Meškauskas liepė eiti arčiau paciento.

– Arčiausiai įvykio vietos esančiai GMP brigadai informaciją valdantis kitas dispečeris išsiunčia mano užpildytą anketą ir koordinates. Tuomet imu aiškintis, ar galite gulinčiam pacientui padėti. Paraginu jus suteikti pirminę medicininę pagalbą, kuri gali išgelbėti gyvybę. Tiesiog skaitau instrukciją, pasirodžiusią mano, kaip dispečerio, ekrane. Pavyzdžiui, vieną po kito nurodau žingsnius, ką daryti, jei jūsų matomas nuvirtęs žmogus nekvėpuoja. Klausimyno laikytis yra būtina – neignoruojami net ir jungtukai, – paaiškino G.Meškauskas.

Baigusi imitacinį pagalbos šauksmą susimąstau, jog Lietuvos dispečerinės žino tuos tikruosius geradarius, nepraeinančius pro šalį, jei kam prireikia pagalbos. G.Meškauskas patvirtino, jog tokių, kurie išgelbsti gyvybes, išties yra ne vienas. Tik jie dažniausiai lieka nepaviešinti.

Skaityti komentarus (7) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras