Atliekų rūšiavimo gamyklos projektas virsta miražu(4)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2013-10-24 08:14
Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Leonas Leikus tikisi, jog Vyriausybė skirs papildomų lėšų atliekų rūšiavimo gamyklai Tauragėje įrengti. Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Kuo toliau, tuo labiau ima aiškėti, jog iš dešimties Lietuvoje planuotų įrengti atliekų rūšiavimo gamyklų tik aštuonios virs realybe. O štai Tauragės ir Kauno regionuose gamyklų statybų baigtis paskendo migloje. Mūsų mieste nebaigtos netgi pirkimo procedūros: dukart skelbtame konkurse sulaukta tik vieno pasiūlymo. O ir šis gerokai viršija numatytą finansavimo sumą. Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia Vyriausybės nutarimą, kuriuo planuojama Kauno ir Tauragės projektams paruoštus skirti beveik 128 mln. Lt ES lėšų perkelti vandentvarkos projektams finansuoti.

Pastarasis nutarimas galės būti koreguojamas, jei vis dėlto pirkimų padėtis pasikeis. Sutartys su gamyklų rangovais turi būti pasirašytos iki šių metų pabaigos. O namų ūkiuose susidarančių atliekų rūšiavimo gamyklos turės būti pastatytos ir pradėti veikti iki 2015 m. rugsėjo.

Paklaustas, kodėl per pusmetį projektas taip ir nepajudėjo iš vietos ir ar yra dar šansų įšokti į sparčiai nuriedantį traukinį, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Leonas Leikus prisipažino tuo labai abejojantis ir gyvenantis laukimu.

– Jau pusantrų metų vargstame su konkursais. Esame įsprausti į laiko gniaužtus. Jei valstybė nesutiks skirti papildomų lėšų – nemanau, kad pasirašysime sutartį. Skaičiavimai paprasti: projekto biudžete numatyti 14,5 mln. Lt, o vienintelio pasiūlymo, kurio sulaukėme iš UAB „Skandinavian industrial waste management“, vertė beveik dukart didesnė – 25 mln. Lt. Už 14,5 mln. Lt įgyvendinti projekto neįmanoma, – teigė L.Leikus.

Anot pastarojo, nuo pirmojo konkurso laikų pasiūlymo suma sumažėjo 5 mln. Lt., nes kiek supaprastinti pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai. Pavyzdžiui, vietoj 690 tūkst. Lt kainuojančios atliekas nuo linijos nupučiančios įrangos buvo įrašytas rankinis atliekų nurinkimas. Taigi numatyta mažiau automatikos, daugiau darbo vietų.

– Pirmasis konkursas neįvyko dėl to, kad iškart buvo ieškoma ir darbų rangovo, ir vėliau pastatytą gamyklą valdysiančio operatoriaus. Nutarėme skelbti du skirtingus konkursus. Juk pasirašius statybų sutartį darbai vyktų trejus metus. Paskutiniaisiais metais būtų buvę galima paskelbti operatoriaus paieškos konkursą. Tačiau kai tik ėmėmės šio plano įgyvendinimo ir suruošėme dokumentus, išėjo Aplinkos ministro įsakymas, neleidžiantis skelbti dviejų atskirų konkursų, – paaiškino TRATC direktorius.

Pavasarį skelbtame antrajame konkurse ir vėl sulaukę dvigubai didesnio už planuojamą biudžetą pasiūlymo, TRATC kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), prašydamas leisti vykdyti su pasiūlymo teikėju tiesiogines derybas. Paraleliai kreiptasi ir į Vyriausybę – dėl papildomų lėšų finansuoti projektą skyrimo.

– Iš visų dešimties regionų mums skirta mažiausia suma – 14,5 mln. Lt. Toks sprendimas priimtas esą dėl to, kad mūsų regione komunalinių atliekų tonažas per metus yra mažiausias – apie 32 tūkst. tonų. Bet juk gamyklos reikia lygiai tokios pačios. Nesvarbu, kad apdorotume mažiau atliekų. Už tuos 14,5 mln. mes galime įgyvendinti tik patį paprasčiausią projektą. Žinote, kaip vyktų atliekų rūšiavimas Tauragėje? Ant išasfaltuotos aikštelės būtų kaupais pilamos atliekos. 4–6 savaites jos fermentuotųsi kaupuose. Traktoriukas jas vis pavartytų. Viduje laikytųsi 70–75 laipsnių karštis. Susidarytų techninis kompostas, ir tiek. Atliekų rūšiavimo gamyklų projekto tikslas – atskirti ir surinkti metano dujas, bet šiuo, paprasčiausiu būdu, jos nebūna kažkur konkrečiai surenkamos. Tad kyla klausimas, kodėl iš tikro Tauragės regionas nenusipelnė pažangesnės atliekų rūšiavimo gamyklos? – samprotavo L.Leikus.

Pasak pastarojo, įgyvendinant didesnį projektą išsiskyrusios metano dujos surenkamos į atskiras patalpas, kur brangiai atsieinančiais generatoriais paverčiamos elektros srove. Taip RATC gauna papildomos naudos.

Paklaustas, ar galima tikėtis gauti papildomų projektui finansuoti skirtų lėšų, L.Leikus teigė tikįs, jog galiausiai taip ir nutiks. Kitaip atliekų rūšiavimo gamykla Tauragės regione neatsiras.

– Iš Kauno regiono numatoma atimti 100 mln. Lt. Tad tikimės, jog dalis šių atsilaisvinusių lėšų bus skirta mums. Su nekantrumu laukiame atsakymo. Tiek iš Vyriausybės, tiek iš VPT, – teigė TRATC direktorius.

Anot jo, atliekų rūšiavimo gamyklų statybos Lietuvoje stringa dėl to, kad nebuvo ir vis dar nėra bendros šalies strategijos šiuo klausimu. Nėra ir aplinkinių valstybių pavyzdžių, nes daugelyje ES šalių gyventojai jau yra išmokę išrūšiuoti atliekas namuose. Mums, pasak L.Leikaus, iki to dar labai toli.

Rūšiavimo gamyklų projektus, kurių nepavyks įgyvendinti pagal 2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programą, numatoma finansuoti 2014–2020 m. ES lėšų. Tačiau nauji projektai turės būti koreguojami atsižvelgiant į pasikeitusią padėtį atliekų tvarkymo sistemoje.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras