Valdžia stabdo sparčią saulės energetikos plėtrą(2)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2013-01-23 15:55
Redakcijos archyvo nuotrauka

Mažonuose jau pusmetį veikia bene didžiausias saulės baterijų parkas Lietuvoje. Redakcijos archyvo nuotrauka

Energetikos ministerija ėmėsi stabdyti mažo galingumo, iki 30 kW/h, saulės elektrinių plėtrą. Praėjusį ketvirtadienį Seime skubos tvarka buvo patvirtintos Atsinaujinančių energetikos šaltinių įstatymo pataisos: už balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 2, 29 susilaikė. Jomis norima apginti viešąjį interesą – stabdyti elektros kainos vartotojams kilimą bei sumažinti stambiųjų verslininkų, apsimetančių mažaisiais, kad nereikėtų dalyvauti aukcionuose, godumą. Pataisose numatyta, kad leidimas nereikalingas, jei asmuo numato įrengti elektros gamybos pajėgumus, kurių galia neviršija 10 kW/h, ir juose elektros energija gaminama savo reikmėms. Valdantiesiems jau veikiančias saulės elektrines veiklos sąlygos nesikeis.

 

Bumą paskatino „šiltnamio sąlygos“

Prieš keletą metų norą įsirengti aplinką tausojančias technologijas paskatino politikų sukurtos „šiltnamio sąlygos“ – galimybė parduoti saulės energetiką už ypač patrauklią, 1,40–1,60 Lt/kWh, kainą. Tokį fiksuotą supirkimo tarifą valdžia įsipareigojo taikyti net dvylika metų. Suskaičiuota, kad investicijos atsiperka praėjus maždaug pusei šio laikotarpio, tad imtis šiuo verslu panoro ne vienas.

Prašymų gauti saulės energijos gamintojo licenciją virusas dar labiau išplito atpigus reikalingai įrangai. Tiesa, įsirengti mažas elektrines yra kur kas paprasčiau, mat iki 30 kilovatų galingumo jėgainių savininkams suteikta galimybė energiją gaminti bei plėstis be apribojimų, naudotis lengvatiniais tarifais, o leidimai joms išduodami supaprastinta tvarka. Tuo suskubo pasinaudoti stambūs verslo subjektai, realiai vystomus didelius projektus ėmę dalyti į atskirus – 30 kilovatų galingumo.

Siekdami apsaugoti vartotojus nuo elektros kainos kilimo ateityje bei norėdami pažaboti stambiųjų verslininkų norą pasipelnyti visų sąskaita, valdininkai nusprendė inicijuoti Atsinaujinančių energetikos šaltinių įstatymo pataisas. Vakar Seime jos buvo patvirtintos.

Atsijos spekuliantus

Pataisomis tikimasi sustabdyti paraiškų priėmimą mažoms saulės jėgainėms statyti bei atbaidyti spekuliacinio pobūdžio iniciatyvas. O seniau gavusieji tokius leidimus, turės iki kovo 1 d. įrodyti, kad projektai yra realiai vykdomi. Terminas iki 7 mėnesių bus pratęstas tiems, kurie pavasario pirmąją dieną į projektą bus investavę daugiau nei pusę planuotų investicijų sumos ir neužbaigę jo tik dėl objektyvių bei pagrindžiamų priežasčių. Pataisomis suteikiama galimybė kompensuoti nuostolius tiems, kurie nespės įgyvendinti viso projekto.

Tačiau jei didžioji dalis vis dėlto spės pastatyti jėgaines laiku, tikslas stabdyti kainos vartotojams didėjimą nebus pasiektas. Todėl oponuojantys siūlė problemą spręsti ekonominėmis priemonėmis – peržiūrėti saulės energijos supirkimo tarifą bei trumpinti garantijos terminą. Tačiau energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius įžvelgia kitas galimybes – Europos Sąjungos paramą arba lengvatinius kreditus verslui. Anot jo, vartotojai tikrai neturėtų finansuoti verslininkų projektų.

Atsinaujinančios energetikos atstovai dėl tokių priimtų pokyčių ir neįgyvendintų teisėtų lūkesčių žada kreiptis į teismą – tokiu atveju ieškiniai valstybei gali siekti iki 500 mln. Lt.

Įvelta masė žmonių

Pakalbintas vienas iš leidimą statyti saulės jėgainę praėjusiais metais gavusių tauragiškių Giedrius Stanevičius teigė, jog valdžia eilinį kartą „išdūrė“ verslininkus.

– Tie, kurie labai nukentės, ims bylinėtis, o tie, kurie nelabai – spjaus į viską ir užsiims kokia kita veikla. Valdžia praėjusią vasarą bei rudenį išdavė dvejus metus galiojančius leidimus. Visi puolė drąsiai pirkti žemes, samdyti matininkus bei pavasarį planavo pradėti statybas. Visi įsivaizdavo turintys dvejus metus, o paaiškėjo, kad teturi mėnesį. Per mėnesį gauti paskolą ir viską susitvarkyti visiškai nerealu. Juk ir bankai reaguoja į tokius pokyčius – nebe pasitiki, – teigia nusivylęs verslininkas.

Pasak jo, teisindamasi dideliais darbo krūviais, valdžia pati nevykdė pareigų tinkamai – leidimus išdavė pavėluotai: vietoj dvidešimties pareiškėjai laukė 60–80 dienų.

– Ką daryti tiems, kurie yra investavę savo asmenines lėšas, įkeitę namus, pasiėmę paskolas, sumokėję statybininkams, pasamdę žmones, kurie atliks darbus? O statybininkai juk yra jau sumokėję specialios įrangos pardavėjams – procesas nuėjęs iki Vokietijos fabrikų. Staiga paima kirvį ir kerta per tą žmonių sandorių grandinę – viskas nutraukiama ir pasipila netesybų vienas kitam mokėjimai. Prasidės teismų maratonas Lietuvoje. Valdžia apie tai negalvoja. Kaip negalvojo ir tada, kai išdavinėjo leidimus. Kad gaišai laiką pusę metų, neužsiėmei kita veikla – tų nuostolių niekas nekompensuos, – teigė G.Stanevičius.

Sieks termino pratęsimo

Nors pats leidimas kainavo tik 100 Lt, pasak G.Stanevičiaus, kad jį gautų, turėjo nusipirkti žemės, įkurti įmonę, pasidaryti topografinę nuotrauką. Dėl savo projekto verslininkas nesibaimina, nes statybos darbai bus baigti po kokių dešimties dienų. Tik LESTO „laidų pajungimo“ gali tekti laukti nuo 3 iki 5 mėnesių.

– Iš keturių institucijų bus sudaryta komisija, kuriai visi veš dokumentus ir bandys įrodyti, jog atliko jau pusę darbų. Įmonės prašys pratęsti terminą iki 7 mėnesių, nors iš tikro turėjo visus dvejus metus. Per kiek laiko jie vėl sugebės pratęsti tą terminą, ir kiek viskas užsitęs, neaišku. Juk visi tie, kurie pradėjo statybas, bėgs leidimo prašyti dabar. Jiems reikia statybininkams bei visiems kitiems mokėti. O valdžia ims ir vėl pasiteisins dideliu krūviu. Iš šios situacijos išsikapstys tie, kurie ėmėsi projektų pirmieji, nes turi reikiamų pažinčių, arba tie, kurie turi pinigų ir sugebės per mėnesį sumontuoti visus įrenginius. O didžioji dalis žmogelių, pralakstę pusę metų, liks kvailių vietoje, – pokalbį užbaigė pašnekovas.

Energetikos ministerijos duomenimis, 2011–2012 metais išduota daugiau nei 15 tūkstančių leidimų statyti saulės jėgaines. Šiuo metu veikia tik 259 elektrinės. Anot J.Neverovičiaus, jeigu būtų įgyvendinti visi projektai, kuriems duoti leidimai, per metus valstybė už superkamą energiją turėtų sumokėti apie 500 mln. Lt.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras