Iš darbo vietos – į karo pratybas(1)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2013-07-31 08:22
Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas Tauragėje, kpt. Eugenijus Mickevičius. Autorės nuotrauka

Šiemet, jau trečius metus iš eilės, vėl vyksta parengtojo rezervo karių mokymai (pratybos).  Kariškiai primena, kad į pratybas kviečiami vyrai privalo į jas vykti, o darbdaviai – privalo darbuotojus trumpam atleisti nuo darbo. Deja, kai kurie verslininkai grasinasi „darbuotojus  pastatyti į vietą“, ir rezervo prievolininkai verčiami iš darbo išeiti savo noru. Kariškiai prieštarauja: rezervo karių mokymai yra įtvirtinti įstatymais, todėl privalomi vykdyti.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Tauragės teritorinio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas kapitonas Eugenijus Mickevičius sako, kad problematiškus santykius galbūt nulėmė tai, kad kurį laiką Lietuvos kariuomenėje parengtojo rezervo karių mokymai buvo nutraukti.

– Iš pradžių tokie mokymai vyko, po to buvo apie 10 metų pertrauka, dabar treti metai paeiliui mokymai vėl vyksta ir vyks ateityje. Todėl tiek parengtojo rezervo karius, tiek jų darbdavius raginu atkreipti dėmesį į jiems siunčiamus dokumentus. Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus veikla įteisinta įstatymais ir nėra tik karių sugalvota misija. Apie kiekvieno piliečio teisę ir pareigą ginti valstybę kalba Lietuvos Respublikos Konstitucija, apie darbdavio prievolę atleisti nuo darbo, bet ne iš darbo, numato Darbo kodeksas, o Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme išaiškinta, kas yra parengtojo rezervo karys, kad šių karių mokymai (pratybos) yra laikomi valstybinėmis pareigomis ir nurodo darbdavio prievolę pratybų metu atleisti darbuotoją nuo darbo, – vardija įstatymus kpt.E.Mickevičius.

Karininkas primena, kad įstatymus ir parengtojo rezervo karių mokymą inicijuoja Seimas nustatydamas ribinius kariuomenės personalo skaičius, Krašto apsaugos Ministras pasirašo įsakymą, o šaukiamų į pratybas atsargos karių tarnybos vietas ir skaičių numato Kariuomenės vadas. Parengtojo rezervo pratybos buvo atnaujintos 2011 metais. Tąkart savo žinias ir įgūdžius atnaujino 100 rezervo karių, pernai – 400, šiemet kviečiama 450 (tarp jų ir karo medikai bei karo policininkai).

– Kas gali tikėtis gauti kvietimą? Ko gero, visi privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę kariai, nuo kurių tarnybos pabaigos jau praėjo 5 metai. Šiaip galimų kviesti į rezervo karių pratybas amžiaus cenzas yra 55 metai. Tad gali būti, kad bus nutarta atnaujinti karybos įgūdžių arba, tiksliau, susipažinti su tarnyba Lietuvos kariuomenėje ypatumais pakviesti ir sovietinėje armijoje tarnavusiuosius, – prisipažindamas, kad jis pats ragavo būtent šios armijos duonos, sakė kapitonas.

Į Tauragės teritorinį karo prievolės skyrių kviečiami vyrai iš Tauragės, Šilalės, Jurbarko ir Pagėgių savivaldybių. Atsižvelgiama į tai, kur yra tarnavę kariai, kokias įgijo specialybes. Tai priklauso nuo to, kuriuose batalionuose pratybos yra rengiamos. Šiemet Tauragės rajone dislokuotame LDK Kęstučio MPB rezervo karių pratybos nerengiamos. Jos jau vyko Klaipėdoje (vyko 28 tauragiškiai), šiuo metu vyksta Alytuje, dar vyks Marijampolėje, Panevėžyje ir Rukloje. Šaukiamieji, kpt. E.Mickevičiaus teigimu, gali pareikšti norą, kuriame batalione, kada nori atlikti pratybas.

– Tačiau karių norai turi būti pagrįsti rimtomis priežastimis. Pavyzdžiui, šiemet atidėjome pratybų terminą vyrams, kurie numatytu laiku baiginėjo mokslus. Priežasčių gali būti įvairių, bet visos jos privalo būti rimtos. O jeigu rezervo karys pratybose nepasirodo, jo laukia atsakomybė, numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Už nepagrįstą neatvykimą į karo pratybas rezervo karys gali būti baudžiamas 500-1000 litų bauda, ir už kiekvieną paskesnę neatvykimo dieną skaičiuojant po 100 Lt baudos. Susidaro nemenkos sumos. Taip prasižengusieji vėliau kremtasi nagus, bet pakeisti nieko negalime: įstatymas yra įstatymas. O būna ir atvirkščių situacijų: į pratybas atvyksta netgi užsienyje dirbantys vyrai, – pasakoja karininkas.

Apskritai į tokias pratybas nešaukiami statutinių struktūrų pareigūnai, arba turintys mažamečių vaikų, slaugantys (globojantys), teisti asmenys. Žinoma, tai nereiškia, kad kiekvienas gavęs šaukimą į pratybas ir pateks. Būna, kad dalis pretendentų „nubyra“ tikrinant sveikatą. Pasitaiko, kad tik į pratybas kviečiamas vyras besitikrinantis sveikatos būklę sužino, jog serga sunkia liga. Kpt.E.Mickevičius prisimena ne vieną tokį atvejį, jie fiksuojami kasmet.

– Tik tada, kai atliekamos visos atrankos procedūros, rezervo kariui ir jo darbdaviui, jeigu toks yra, siunčiami pranešimai: nuo kada, kur vyks rezervo karių pratybos. Tokius pranešimus darbdaviams pradėjome siųsti po to, kai pasitaikė atvejų, kai į pratybas šaukiami rezervo kariai darbdaviams nė nepranešė, jog išvyks. Buvo daug nesusipratimų. Pasitaikė jų ir po to, kai siuntėme darbdaviams pranešimus. Yra įstatymas, kurio privalome laikytis visi. Tai yra ir turi būti visų Lietuvos piliečių interesas. Deja, vietos verslininkams kartais atrodo, kad svarbiausia gyvenime yra tik jų privatus verslas, – pasakoja karininkas.

Paklaustas, ar neketinama į rezervo karių pratybas pradėti kviesti ir darbdavių, karininkas nusišypso ir pritariamai linkčioja. Pasirodo, pasitaiko atvejų, kai verslininkai irgi yra šaukiami ir dalyvauja pratybose. Tokiu atveju, žinoma, verslininkas praranda dalį savo įprasto atlyginimo. Mat pratybų metu kariams yra mokamas arba vidutinis jo darbo užmokestis (yra numatytos „lubos“) arba profesinės karo tarnybos kario atlyginimas.

Pokalbio pabaigoje kpt.E.Mickevičius prašė paminėti įmones, kurių vadovai savo darbuotojus į rezervo karių pratybas išleidžia nekeldami jokių pretenzijų: Tauragės miškų urėdija, UAB „Kvėdarsta“ (Šilalės r.) ir UAB „Jurbarko komunalininkas“ (Jurbarko m.).

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras