Kaltė dėl slaptos informacijos paviešinimo verčiama „kraštiniams“ – žurnalistams(1)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2013-11-12 13:54
Renaldo Malycho nuotrauka

Renaldo Malycho nuotrauka

Lietuvą krečia valstybės paslapčių paviešinimo skandalas. Paskelbusi, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėja dėl galimų Rusijos provokacijų prieš Lietuvą ir valstybės vadovus, naujienų agentūra BNS atsidūrė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) taikiklyje – apklausti keli BNS darbuotojai, viena žurnalistė išvesdinta iš darbo vietos Seime, kitos namuose atlikta krata. STT paėmė kelis BNS kompiuterius. STT sudomino ir kitos žiniasklaidos priemonės. Šį STT žygį kategoriškai pasmerkė tiek žurnalistų bendruomenė, tiek įtakingiausi šalies politikai, o svarbiausia – tokiais teisėsaugos institucijų veiksmais gali būti sukurtas itin pavojingas precedentas, kai žurnalistai ims bijoti skelbti visuomenei svarbią informaciją. Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius mano, kad tokios problemos neatsirado „lygioje vietoje“, tačiau be žurnalistų pagalbos valstybės paslaptis nebūtų tapusi vieša.

Ikiteisminis tyrimas dėl VSD slaptos pažymos nutekinimo į viešąją erdvę prasidėjo po to, kai praėjusią savaitę BNS paviešino informaciją, kad šalies vadovai buvo perspėti apie galimas Rusijos informacines atakas. Pasak šios informacijos, artimiausiu metu Rusija galėjo šmeižti Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tiek VDS vadovas Gediminas Grina, tiek ir pati Prezidentė patvirtino, kad ši informacija yra tikra. Inicijavus tyrimą, buvo apklausti ne tik BNS, bet ir Seimo kanceliarijos, Vyriausybės bei Prezidentūros darbuotojai, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su slaptais dokumentais, jų saugojimu ir platinimu.
 Pareigūnai siekia išsiaiškinti, kada ir į kieno rankas pateko praėjusio ketvirtadienio rytą į Seimo kanceliariją atkeliavę slapti VSD dokumentai, įspėjantys apie galimas informacines atakas prieš Lietuvą. Pažymos buvo adresuotos Seimo Pirmininkei, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų vadovams.

Vis dėlto žurnalistų teisę saugoti gautą informaciją gina įstatymai. Visuomenės interesą būti informuotam saugo Lietuvos Konstitucija, Lietuva yra prisiėmusi ir tarptautinius įsipareigojimus ginti spaudos laisvę. Laisva žiniasklaida yra vienas iš demokratiškos valstybės garantų.

Todėl atsakomybė už slaptos informacijos nutekinimą tenka ne žurnalistams, o pareigūnams, kurie pagal įstatymą turi prieigą prie slaptų medžiagų ir yra už jas atsakingi. Žurnalistai net nėra tie asmenys, kurie turi žinoti, kas yra valstybės paslaptis. Atvirkščiai, jų darbas – gautą informaciją skelbti. Tokia yra Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomonė. BNS agentūra, išplatindama informaciją, siekė ne pakenkti, o pagelbėti, tvirtina LŽS pirmininkas. Pasak jo, STT naudojamos priemonės labiau rodo, kad į žurnalistus žiūrima kaip į nusikaltėlius, o ne liudytojus.

„Tauragės kurjerio“ pakalbintas Seimo narys D.Petrošius tvirtina nenorįs nieko vertinti, o tik pažvelgti į situaciją iš teisinės pusės. D.Petrošiaus vadovaujamai Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai patikėta ištirti šį incidentą.

Pasak politiko, tokie griežti ir kategoriški veiksmai neatsirado lygioje vietoje. Informacijos nutekinimo atvejų yra buve ne kartą, todėl teisėsaugos institucijos nusprendė imtis gana griežtų priemonių. Tai ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos, bet ir prokuratūros sprendimai, jų bendra taktika. D.Petrošius sakė besitikįs iš tarnybų sulaukti tokių veiksmų paaiškinimo. Vis dėlto be žurnalistų pagalbos valstybės paslaptis nebūtų tapusi vieša, taigi ir jie turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę.

– Jeigu pažiūrėsime į grandinę, kaip slapta informacija patenka į viešumą, tai pamatysime, kad grandinėje žurnalistas yra. Norint pasiekti rezultato procesiniai veiksmai vykdomi ir prieš juos. Bet institucijų atstovai komisijai turės pagrįsti, kodėl tai turėjo būti padaryta, – nurodė jis.

Tačiau, pasak Seimo nario, yra ir kitas klausimas – ar ne per dažnai prisidengiama slaptumo grifu. Galbūt specialiosios tarnybos taip stengiasi pademonstruoti savo darbo reikšmingumą?

– Iki šiol su bet kokia nevieša informacija buvo galima elgtis kas kaip nori. Todėl STT ir prokuratūra ir nusprendė griebti jautį už ragų ir imtis pagaliau konkrečių veiksmų. O ar jie adekvatūs ir pagrįsti, nuspręsti bus galima tik kruopščiai ištyrus situaciją. To ir imsis komisija. Teisėsaugos institucijos turės paaiškinti, kodėl ėmėsi tokių griežtų priemonių prieš naujienų agentūros žurnalistus. Manau, tokį neadekvatų elgesį galėjo lemti seniai susikaupusios problemos.

Pasak Seimo nario, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad žurnalistas turi teisę neatskeisti informacijos šaltinio, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar šaltinio neatskleidimu nebus sukelta daug sunkesnių pasekmių negu jo atskeidimu, ar nebus pažeistos Konstitucijos saugomos vertybės.

Vakar STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus buvo iškviestas į Prezidentūrą. Kalbėta apie „žurnalistams taikomų priemonių proporcingumą“. Ž.Bartkus atsiprašė žurnalistų už STT veiksmus, bet sykiu kartojo anksčiau išsakytą poziciją, jog įstatymai pažeisti nebuvo. Prezidentė reikalauja tarnybinio patikrinimo dėl STT veiksmų prieš BNS naujienų agentūrą ir jos žurnalistus. Be to, prezidentė inicijuoja diskusijas dėl žurnalistų teisių sustiprinimo.

Vakar žurnalistai rinkosi į piketą prie STT centrinės būstinės. Reiškiant protestą prieš STT veiksmus, pareigūnai „sveikinti“ ironiškais plojimais.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras