Padėtis sveikatos apsaugos sistemoje ministrui kelia susirūpinimą (6)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2013-04-22 10:17
Renaldo Malycho nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį (dešinėje) Tauragėje lydėjo tauragiškis Seimo narys Darius Petrošius. Renaldo Malycho nuotrauka

Praėjusį trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis su darbiniu vizitu lankėsi Tauragės sveikatos priežiūros įstaigose, susitiko su žurnalistais ir dalinosi mintimis apie tai, ką šalies sveikatos apsaugos sistemoje reikėtų keisti. Jo nuomonė apie situaciją sveikatos apsaugos sistemoje sukėlė audringą visuomenės, ypač medikų, reakciją. Tauragės medikų nuomonės apie ministro įžvalgas skirtingos – vieni mano, kad ministras perlenkia lazdą, kiti gi įsitikinę, kad jis pamažu keičia požiūrį.

Situacija kelia susirūpinimą

V.P.Andriukaitis, lydimas savo patarėjos Ingos Preikšienės, Seimo nario bendrapartiečio Dariaus Petrošiaus, Tauragės rajono savivaldybės vicemero Silverijaus Statkaus, pirmiausia apsilankė Skaudvilės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje ir UAB „Mažonienės medicinos kabinetas“. Tauragėje jis apžiūrėjo ligoninę. Papietavęs ir susitikęs su žurnalistais, V.Andriukaitis nuvyko į Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC), UAB „Tauragės Medea klinika“  ir UAB „Šeimos medicinos klinika“.

Spaudos konferencijoje paklaustas, koks vizito tikslas, ministras sakė šiuo metu važinėjąs po šalį, stengdamasis aplankyti kuo daugiau sveikatos priežiūros įstaigų, susitikti su jose dirbančiais žmonėmis, identifikuoti problemas, kad galėtų susidaryti savo nuomonę. Jis jau lankėsi daugelyje rajonų. 

– Galiu pasakyti, kad situacija kelia susirūpinimą, – sakė jis. – Įvairiuose Lietuvos regionuose ji labai skirtinga, pavyzdžiui, Skuode, Šalčininkuose, Pagėgiuose situacija 3–4 kartus prastesnė nei didžiuosiuose miestuose, ir tas atotrūkis didėja. Netolygumai, socialinio teisingumo santykis sveikatos apsaugos sistemoje bado akis.

Gydymas – daugiau nei paslauga

Pasak ministro, nėra teisingų vadybos mechanizmų, labai daug šešėlinės ekonomikos reiškinių – piktnaudžiaujama eilėmis, brangių tyrimų atlikimu. Blogai, kai ir viešasis, ir privatus (sektorius) susijungia per laboratorijas, tyrimus ir pan. Daktarai dirba pusę etato vienoje įstaigoje, pusę – kitoje, taip susidaro galimybė manipuliuoti eilėmis, privatų sektorių apkrauti brangiais tyrimais, o viešajam sudaryti dideles eiles.

– Sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo, organizavimo, vadybos, valdymo, administravimo laukia labai daug iššūkių. Įvairūs sveikatos rodikliai mūsų visuomenėje verčia susimąstyti, ar valstybė rūpinasi žmonių sveikata, o juk tai įtvirtina Konstitucijoje, – teigė ministras.

Kaip sistema bus pertvarkoma, ministras žadėjo pristatyti jau netrukus. Pasak jo, įstatymu bus nustatyta tvarka, kokioms sąlygomis bus galima sudaryti sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis dėl valstybės lėšų skyrimo. Turėtų būti sukurti eilių, terminų, tyrimų pagrįstumo ir tyrimų atlikimo kontrolės mechanizmai.

– Žinoma, jei mes teikiame paslaugas – kuo daugiau sergančiųjų, tuo geriau. Bet juk gydymas – tai daugiau nei paslauga, – įsitikinęs jis.

Pasak V.P.Andriukaičio, technologijų srityje nesame atsilikę nuo kitų šalių, tačiau lygindami jų naudojimą viešajame ir privačiame sektoriuje matytume keistų dalykų. Privačiame sektoriuje technologijos apkrautos daug intensyviau nei viešajame. Tačiau pirmiausia reikia apkrauti viešąjį sektorių, išmokyti jį sėkmingai dirbti ir tik po to, jei nespėjama, kreiptis pagalbos į privatų sektorių.

V.P.Andriukaitis apgailestavo, kad sveikatos tausojimui ir išsaugojimui iš valstybės biudžeto skiriamos tik „katino ašaros“. Ligų gydymo programos, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio prevencijos, dar gauna šiek tiek pinigų, tačiau sveikatinimo programų finansavimas tikrai nepakankamas.

– Turime be galo daug vadybos problemų. Labai supaprastintai suprantamas principas, kad pinigai vaikšto paskui ligonį, o pacientas vaikšto, kur nori. Niekur nėra tokių sistemų. Teisės aktais reglamentuota pacientų teisė pasirinkti, bet ši teisė buvo visais laikais, net ir sovietmečiu. Reikia pertvarkyti sistemą, kad pacientais laiku galėtų patekti ten, kur jam reikia, – svarstė V.P.Andriukaitis.

Ministras tvirtino, kad medicinoje neveikia nei rinka, nei konkurencija – čia veikia reguliavimas. 

Kaip geros praktikos pavyzdį jis įvardijo Vokietijos Tiuringijos žemės, kurioje sakė lankęsis savaitgalį, sveikatos apsaugos sistemą. Esą ten viskas planuojama, skaičiuojama ir kontroliuojama.

Bėdos – ne privačioje, o valdiškoje medicinoje

Aptariant vizitą dalyvavę medikai ne tik kantriai išklausė ministro samprotavimų, nevengė reikšti mintis. Ypač aktyvūs buvo Jurbarko medikai. Gydytojas S.Makūnas, turįs privatų kabinetą, teigė nesutinkąs su ministro teiginiais apie privačią mediciną – esą Jurbarke viskas kitaip. Jurbarko gydytojai tikino, kad sprendimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išsidėstymo klausimą perduoti savivaldybėms būtų klaida – neišvengiamai kiltų politinių batalijų.

„Tauragės Medea klinikos“ vadovas Arūnas Jancevičius, paprašytas pasidalinti ministro vizito įspūdžiais, sakė pajutęs, kad iki šiol ministro turėtos klaidingos nuostatos pamažu keičiasi.

– Tiesiog galbūt jis seniai nedirbęs šio darbo, buvo šiek tiek atitrūkęs, – sakė A.Jancevičius. – Manau, kad iš tiesų visos bėdos yra ne privačioje, o valdiškoje medicinoje. Tačiau ministras jau pripažino kai kur klydęs ir nuomonę pamažu keičia.

Pasak A.Jancevičiaus, ministrui jo vadovaujama klinika padarė gerą įspūdį, sužavėjo netradicinės medicinos, ypač akupunktūros, taikymas.

„Ministro keliami tikslai – maksimalūs“

Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Danas Masiulionis, paklaustas, kaip sveikatos apsaugos ministras įvertino ligoninę, įgyvendinamus projektus, sakė:

– V.P.Andriukaičio, sveikatos apsaugos ministro, vizitas įvyko po 5 metų laikotarpio. Tada lankėsi dabartinis sveikatos apsaugos viceministras, savo asmeninėmis iniciatyvomis prisidėjęs prie ligoninės materialinio aprūpinimo koordinavimo. Dabar viceministras kartu su savivaldybės meru Pranu Petrošiumi irgi domisi mūsų krašto medicinos įstaigų aprūpinimu.

V.P.Andriukaitis pasienio regionus laiko probleminėmis sritimis, kurioms per praėjusį penkmetį buvo skirta per mažai investicijų atskirčiai mažinti, todėl artimiausiu metu žada pakoreguoti Vyriausybės investicinius projektus, ES finansuojamas veiklas. V.P.Andriukaitis – patyręs, išmintingas žmogus, gerai susipažinęs su įsisenėjusiomis sveikatos profilaktikos ir apsaugos problemomis, turintis nuoseklų, sisteminį požiūrį. Jo keliami tikslai – maksimalūs.

Ministras palankiai įvertino Tauragės ligoninės vykdomus projektus, kadangi ligoninė per 5 m. sudalyvavo visuose įmanomuose ES lėšomis ir Vyriausybės investicijomis finansuotuose projektuose. Sutinku su ministro nuomone, kad investicijos į infrastruktūrą turėjo būti bent 1/3 didesnės, labiau subalansuotos. Trūko išbaigtumo, planavimo, dėl to po projektų įgyvendinimo liko nerenovuotų padalinių. Tai sąlygoja nevientisą ligoninės vaizdą. Besitęsiantys, persidengiantys projektai trikdo personalo darbą, gydymo, slaugos procesus. Reikia pastebėti, kad padaryta daug, nors praėjęs penkmetis visomis prasmėmis – sudėtingas  laikotarpis, kai lėšų negalėjo būti pakankamai, projektus koordinuojančiose institucijose dirbo unikalią patirtį kaupiantys specialistai, formavosi Viešųjų pirkimų įstatymo, kitų reglamentų nuostatos, vyravo hiperadministravimas.

Paklaustas, ar pritaria ministro mintims, kad medicinos vadyba yra labai prasta, D.Masiulionis sakė susitikimo metu absoliučiai neigiamo vertinimo visai sveikatos sistemos vadybai neišgirdęs.

– Kritiką dėl profilaktinės medicinos neefektyvumo valstybiniu, savivaldos lygiu ministras  analizavo, laikydamas vienu savo veiklos prioritetų, spręstinu nedelsiant. Asmens sveikatos paslaugų teikimo vadybos kontekste V.Andriukaitis akcentavo racionalaus įrangos panaudojimo problemas, sakė D.Masiulionis.

Ministras kategoriškai kalbėjo apie šešėlį medicinoje, į privatų sektorių nukreipiamus ligonių srautus ir prirašomus tyrimus. Į klausimą, ką apie tai mano, direktoriaus pavaduotojas atsakė: 

– Ministras disponuoja didžiųjų miestų statistiniais duomenimis, kur teikiamos brangios paslaugos, yra didelė paklausa, dideli pinigų srautai, patrauklūs privačiam sektoriui. Mūsų regione paslaugų pasiskirstymas tarp viešojo ir privataus sektoriaus yra racionalus, nes nulemtas nedidelės paklausos, o apmokėjimas už paslaugas limituotas sutartimis. Bet kuri šešėlinė veikla – užįstatyminė. Tai teisėsaugos institucijų, teritorinių ligonių kasų veiklos sfera.

Pasak jo, ministro vizija, kaip reikėtų reformuoti Lietuvos mediciną, jam atrodo teisinga, bet reikalingas tęstinumas, o politiniu aspektu tai užtikrinti sunku.

Skaityti komentarus (6) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras