Ketina „pajudinti“ laukiančiųjų socialinio būsto eiles(4)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2012-10-29 13:34
Renaldo Malycho nuotrauka

Renaldo Malycho nuotrauka

Nors Tauragės savivaldybė iš valstybės skiriamų lėšų kasmet įsigyja būstų, skirtų socialiai remtiniems žmonėms, laukiančiųjų eilės beveik nejuda iš vietos – kasmet pateikiama po 100 naujų paraiškų norinčiųjų apsigyventi socialiniame būste, iš beveik 800 patenkinami tik 24 prašymai. Panaši situacija visoje Lietuvoje. Norėdama tai išspręsti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Vyriausybei siūlo socialinio būsto laukiantiems asmenims sudaryti sąlygas jį išsinuomoti ir kompensuoti dalį nuomos mokesčio.

 

Pirmenybė – jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms

Pagal SADM siūlomą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą nuomos mokestis būtų kompensuojamas tiek nuomojantiems būstą privačiame sektoriuje, tiek nuomojantiems savivaldybių socialinį būstą mažas pajamas turintiems namų ūkiams. Todėl būtų nustatoma nauja valstybės paramos forma – nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija. Teisę į ją turėtų šeimos ir asmenys, turintys teisę į socialinį būstą, tremtiniai, rinkos sąlygomis nuomojantys būstą iš fizinių ir juridinių asmenų. Nustatant kompensuojamą dalį prioritetas būtų teikiamas jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms, buvusiems našlaičiams ar be tėvų globos likusiems asmenims.

„Eilės sumažėtų perpus“

Tauragėje šiuo metu socialiniame būste norėtų apsigyventi 1687 asmenys. Per šiuos metus, rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus duomenimis, socialiniuose būstuose apsigyveno tik 68. Iš viso Tauragėje ir rajone yra 537 socialiniai būstai. Kai kurie asmenys eilėje socialiniam būstui gauti laukia apie aštuonerius metus.

Ar SADM pasiūlytas įstatymo modelis pagerintų socialinių būstų eilėse laukiančiųjų tauragiškių likimą, pasiteiravau rajono mero Prano Petrošiaus. Šis sako, kad siūlymui ne tik pritartų, bet ir pats žino modelį, pagal kurį būtų galima „pajudinti“ socialinio būsto laukiančiųjų eiles.

– Pats esu Vyriausybei teikęs tokį siūlymą. Šiuo metu iš šiemet gautų 358 tūkst. litų mes nupirksime tik 7–8 butukus. Jei Vyriausybė skirtų pinigus ne socialiniams būstams įsigyti, o socialinių būstų problemoms spręsti, būtų galima apgyvendinti kur kas daugiau žmonių. Tarkim, kasmet metų pradžioje gautume po pusę milijono litų. Galėtume atnaujinti ir pritaikyti kur kas daugiau būstų nei galime jų nupirkti. Pavyzdžiui, Jovaruose yra apleistas buvusio tarpkolūkinės statybos valdybos keturių aukštų pastatas, vien jį atnaujinę galėtume apgyvendinti apie 50 asmenų. Kaime ir mieste yra daug apleistų namų, butų, kurių savininkai išvykę į užsienį ir kuriuose galėtų gyventi socialiai remtini asmenys. Manau, laukiančiųjų eilės sumažėtų perpus, – viziją piešė meras.

„Tai buvo mėginama įgyvendinti anksčiau“

Socialiniais būstais besirūpinanti Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Liubov Mockienė SADM siūlomą įstatymą vertina skeptiškai. Anot jos, tai buvo mėginama įgyvendinti 2008 metais. Tada kalbėta apie tai, kad reikėtų kompensuoti nuomą tiems, kurie turi teisę į socialinį būstą, kai tokie asmenys nuomoja gyvenamąsias patalpas iš fizinių asmenų.

– Tokiu atveju turėjo būti sudaryta oficiali nuomos sutartis, įregistruota Registrų centro metams. Asmuo ar šeima, gavusi nuomos mokesčio kompensaciją, iš sąrašų turėjo būti išbraukiama. Tačiau nei Seimas, nei ministerija, parengusi šias įstatymo pataisas, nenumatė jokios sistemos, kaip turėtų tvarkytis savivaldybės su tokiais asmenimis, kaip kontroliuoti, ar ta sutartis vykdoma, kokiu būdu vykdyti sutarčių apskaitą, kur siųsti paraiškas dėl kompensacijos ir pan. Nemanau, kad ir šį kartą priėmus įstatymo pataisas viskas bus sureguliuota, tuo labiau kad savivaldybės negavo įstatymo pataisų lyginamojo rašo. Mano nuomonė, kol kas čia tik kalbos, – sakė L.Mockienė.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras