Kino teatras Tauragėje: kalbų daug, darbų mažai(12)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2012-09-06 11:51
Renaldo Malycho nuotrauka

Yra sakoma: „Ilgai laukęs, dar palauksi“. Prieš dešimtmetį užsidarius kino teatrui „Jūra“ tauragiškiai naujo nesulaukia iki šiol. 2004 m. Renaldo Malycho nuotrauka

Daugelis tauragiškių su nostalgija prisimena kino teatrą „Jūra“. Nemaža jų dalis ir šiandien trokšta didžiuliame ekrane stebėti kokį ką tik iškeptą Holivudo meistrų kūrinį. Netgi yra numatę vietą, kurioje turėtų stovėti kino teatras – Gedimino gatvėje, senosios katilinės vietoje. Tačiau toks miestelėnų noras kybo ore ir niekas neskuba jo įgyvendinti. Videonuomos punktų durys Tauragėje jau seniai užvertos, artimiausias „Akropolis“ – už 100 kilometrų. Tauragiškiams belieka tik piratauti elektroninėje erdvėje.

Prieš keletą metų idėją įkurti kino teatrą Tauragėje plėtoję verslininkai teigia iki šiol nesulaukę deramo valdžios atsako. Tiesa, tada jie buvusiame kariniame dalinyje Vytauto gatvėje siūlė įkurdinti multifunkcinį centrą ir menų inkubatorių. Derybos, pasak Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) tarybos pirmininko Dariaus Stankaus, nevyko tada, nevyksta ir dabar.

– Viskas vyksta stichiškai. Nežinau, kas lemia tokį atsainų valdžios požiūrį. Visų pirma, reikėtų numatyti laisvalaikio praleidimo būdų ir vietų strategiją, parengti galimybių studiją. Tada galima skelbti konkursus ir ieškoti investicijų. Reikia kompleksiškai spręsti problemas: tik susėdus jaunimo, sporto, kultūros, valdžios bei verslo atstovams galima kažką naudingo pasiekti, – kalbėjo D.Stankus.

Pasak jo, investuotojų siūlymams dažnai būname nepasiruošę. Tai įrodė ir korėjiečių istorija. Pastarieji norėjo atidaryti Tauragėje gamyklą, o valdžia nebuvo numačiusi tam tinkamos infrastruktūros. Detaliojo plano rengimas užtruko tiek, kad korėjiečiams atsibodo laukti. Strateginio mąstymo trūkumą D.Stankus įžvelgė ir brangiai atsiėjusioje Kultūros rūmų renovacijoje.

– Tai visiškai nefunkcionalus pastatas. Jei koks didesnis koncertas, visi norintieji netilptų. Salėje kėdžių negalima išmontuoti, tad neįmanomi ir šokių vakarai. Kaip galima klausytis, tarkim, Andriaus Mamontovo koncerto atsisėdus? Dieną Kultūros rūmai stovi tušti, o juk galėtų juose vykti jaunimo susibūrimai, būrelių veikla. Reikėjo statyti universalų pastatą, nes vienos paskirties objektai nerentabilūs. Atsipirkimo galimybės gerokai padidėja esant paslaugų kompleksui, tad statyti vien kino teatrą irgi neapsimoka, – problemas įžvelgė D.Stankus.

Verslininkas kaip puikų pašonėje egzistuojantį pavyzdį pateikė neseniai atidarytus Pagėgių kultūros rūmus. Priminė ir tai, kad kol Tauragėje siūlymas įrengti baseiną stringa, Šilalėje jis jau greitai pakvies pirmuosius lankytojus.

Tauragės rajono meras Pranas Petrošius buvo priešingos nuomonės. Pasak jo, iš pradžių buvę aktyvūs ir daug pasiūlymų teikę TAVA atstovai vėliau nutilo. Nedidelį kino teatrą valdžia vis dėlto yra numačiusi įrengti. Tačiau iki to dar laukia ilgas kelias.

– Šiuo metu paskelbtas konkursas apleistai buvusio karinio miestelio teritorijai sutvarkyti. Viskas po truputį juda į priekį. Žadame plėsti laisvalaikio zoną – įrengti treniruoklių salę, nedidelį 200 vietų kino teatrą. Planuojama statyti priestatą, kuriame tauragiškius džiugins baseinas ir poilsio kambariai. Apie tai jau kalbėta Sporto departamente, Seimo Jaunimo reikalų komitete. Sporto departamentas 2013–2014 metais įtrauks mus į projektų teikėjų sąrašus, o 2015 metais ES planuoja tam skirti lėšų. Tikimės gauti. Kitokių finansavimo galimybių nėra, – teigė meras.

Pasak P.Petrošiaus, paskutinio Savivaldybės tarybos posėdžio metu TAVA atstovai netgi ėmė kišti pagalius į ratus laisvalaikio zonos plėtrai buvusiame kareivinių miestelyje: nesutiko, kad jame įsikurtų Dažasvydžio asociacija. Mero teigimu, TAVA nariai per daug mėgsta politinius žaidimus.

Tai, kad filmai Tauragėje sulaukia nemažo susidomėjimo, patvirtina ir Kultūros namų direktorius Virginijus Bartušis.

– Nors ir neturėdami tinkamų sąlygų, praėjusį pavasarį Kultūros rūmų salėje demonstravome keletą filmų, netgi 3D formatu. Stengėmės vieną dieną per mėnesį skirti kinui. Bandymai pavyko – sulaukėme nemažai žiūrovų, atsiliepimai buvo patys geriausi. Žadame tęsti tradiciją ir šį rudenį, – teigė V.Bartušis. – Dokumentinius filmus, kiek žinau, bandė rodyti ir Tauragės viešoji biblioteka.

Tai Savivaldybės biudžetui nieko nekainuoja, netgi padeda uždirbti litą kitą. Vilniuje įsikūrusi įmonė atsiveža visą kilnojamąją aparatūrą, Jurbarko firma pateikia filmų repertuarą. Lanksčios sąlygos leidžia uždirbti abiem pusėms: dalis už bilietus surinktos sumos tenka Kultūros rūmams, dalis – filmus demonstruojančiai įmonei, kuri iš mūsų netgi nuomoja garso aparatūrą.

– Ne kiekvienas tauragiškis gali nuvykti į didmiestį, ne kiekvienas gali už filmą pakloti 17–20 litų. Pas mus bilieto kaina kur kas mažesnė – 7–10 litų. Gaila tik, kad nestacionari 3D filmų aparatūra pajėgi „aptarnauti“ tik 80 vietų – iš kitų nebesimato kuriamo trimačio efekto. O štai įprastinį filmą gali stebėti net 430 žiūrovų, – teigė V.Bartušis.

Skaityti komentarus (12) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras