Senolis suglumęs: valstybinis žemės nuosavybės aktas nieko nereiškia?!(8)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2012-03-29 15:43

Valstybinis žemės nuosavybės aktas, pasirodo, negarantuoja nuosavybės

Taurų kaimo gyventojas aštuoniasdešimtmetis Stasys Kucinas parodė 1990 metų birželio 29 dieną gautą valstybinės žemės nuosavybės aktą 35 hektarams žemės Meldikviršių kaime valstiečių ūkiui steigti. Garbaus amžiaus vyriškis kreipėsi pagalbos į redakciją teigdamas, kad po dvidešimt dvejų metų iš jo atimama beveik visa turėta žemė, jo nuosavybėn nemokamai, su paveldėjimo teise gautoje žemėje išdalinti sklypai kitiems žmonėms, dar kiti projektuojami.

 

Kodėl atima žemę?!

 

– Žemės nuosavybės akte parašyta, kad 35 hektarai žemės man suteikiami nuosavybėn nemokamai, su paveldėjimo teise. Tik nurodyta, kad aš jos negaliu parduoti, išnuomoti ar įkeisti. Šio valstybinio akto niekas nepanaikino, tai kodėl iš manęs žemę atima? – graudžiai kalbėjo garbaus amžiaus sulaukęs S.Kucinas.

Jis pasakojo, kad toje žemėje turi pasistatęs laikinus pastatus, laiko apie 40 galvijų, žemė jam labai reikalinga. Dėl to, kad jam nuosavybėn nemokamai atiduotoje žemėje kuriasi kiti ūkininkai, senolis kaltina valdininkus, žemėtvarkininkus.  

– Mano žemės nuosavybės dokumentas yra galiojantis, nes niekas jo nepanaikino. Jei būtų panaikinę, turėjo man pranešti, – samprotavo ūkininkas.

Pasak jo, geresnė, melioruota žemė jau baigiama išdalinti kitiems, šlapesnį kampą jis dar tikisi apginti nuo pasikėsinimo, nes yra parašęs prašymą žemei pirkti, nors ir abejoja, ar už nuosavybėn atiduotą žemę jis turėjo mokėti nuomos mokestį, kodėl privalo ją išsipirkti. Jis piktinasi, kad perkant žemę žemėtvarkininkai reikalauja savo lėšomis užsisakyti likusios laisvos žemės geodezinius matavimus.

– Kam to reikia, juk turiu žemės nuosavybės aktą 35 hektarams ir sklypo planą? – abejoja jis.

 

Susipainiojo įstatymų pakeitimuose

 

S.Kucinas nebuvo iki galo nuoseklus: nors tvirtino, kad 35 hektarai jam atiduoti nemokamai, ir piktinosi, kad nebuvo pranešta, kad privalo ją išsipirkti. Todėl vėliau jis visgi parašė prašymą likusiai, dar kitiems neišdalintai žemei pirkti, bet nesutiko su žemėtvarkininkų reikalavimu savo lėšomis apmokėti sklypo geodezinius matavimus.

Senukas pasakojo, kad buvo nuėjęs į Prokuratūrą, ketina, jo manymu, pažeistas teises į žemės sklypą Meldikviršių kaime ginti teisinėmis priemonėmis. Norint skųstis reikia gauti raštišką žemėtvarkininkų atsakymą, todėl susiruošė apsilankyti pas Tauragės ir Pagėgių savivaldybių žemėtvarkos skyriaus vedėją Ričardą Ažną. Rankose turėjo svarbiausią savo ginklą – Valstybinės žemės nuosavybės aktą Nr. 29 ir žemės planą.

Tauragės ir Pagėgių savivaldybių žemėtvarkos skyriaus vedėjas R.Ažna apgailestavo, kad senolis susipainiojo tarp daugybės įstatymų bei jų pakeitimų.

– Tačiau, turėdamas žemės nuosavybės aktą jis logiškai mąsto, kad yra tos žemės savininkas. Bet po to, kai nemokamai buvo skirta žemės valstiečių ūkiui kurti, praėjo daug laiko, daug kas pasikeitė. Žmonėms, pagal Valstiečių ūkio įstatymą gavusiems žemės, 1992 metais raštu buvo pasiūlyta šią žemę išsipirkti. Sąlygos tam buvo palankios, kaina rubliais buvo nedidelė, ją buvo galima išsipirkti už investicinius čekius, vėliau – už litus, pagal minėtą įstatymą gautą žemę buvo galima „pasidengti“ sugrąžinta nuosava žeme. Visa tai padaryti reikėjo iki 1999 metų gegužės mėnesio. Tačiau S.Kucinas nepareiškė noro tą žemę pirkti, o nuosavos žemės neatgavo. Rajone ne vienas Kucinas neįsiteisino pagal Valstiečių ūkio įstatymą gautos žemės, bet kiekvieno žmogaus valia, žemę įsiteisinti ar ne, – aiškino R.Ažna.

 

Pranešimo iš tiesų nėra!

 

S.Kucinas tvirtina pranešimo išsipirkti pagal Valstiečių ūkio įstatymą gautą žemę negavęs, todėl ir praleidęs terminą tai padaryti. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas R.Ažna neneigia, kad S.Kucino byloje dėl žemės nėra įsegta tokio pranešimo kopijos.

– Manau, kad toks pranešimas jam turėjo būti išsiųstas, nes yra požymių, kad kai kurie veiksmai dėl žemės išsipirkimo buvo atlikti – pateikta žemės išsipirkimui reikalinga pažyma apie S.Kucino darbo stažą, yra dokumentas su žemės kainos paskaičiavimu, bet mokėjimas už ją laiku nepadarytas, – teigė R.Ažna.

Todėl nuo 2001 metų rugpjūčio 1 dienos pagal Valstiečių ūkio įstatymą gautose, bet neišpirktuose arba „nepasidengtuose“ nuosava žeme sklypuose buvo rengiami žemės grąžinimo, vėliau – ir pirkimo projektai.

Pasak R.Ažnos, 2005–2006 metų laikotarpiu S.Kucinas pareiškė norą pirkti dalį likusios žemės, kurią jis buvo gavęs pagal Valstiečių ūkio įstatymą jau kitu pagrindu – kaip ūkininkas, nes toje žemėje ūkininkavo, laikė keliasdešimt galvijų, turėjo teigiamą Maisto ir veterinarijos tarnybos išvadą dėl tinkamo gyvulių laikymo. 2009 metais S.Kucinui jo naudojamoje žemėje buvo suprojektuotas apie 10 hektarų sklypas. Pagal galiojančią tvarką žemę perkantys ūkininkai per pusmetį po sklypo suprojektavimo privalo savo lėšomis užsakyti sklypo geodezinius matavimus. 

 

Traukinys jau nuvažiavęs

 

Tačiau S.Kucinas per nurodytą laiką to nepadarė, nes ir dabar tebėra įsitikinęs, kad neprivalo rūpintis kokiais nors sklypo matavimais, nes turi 35 hektarų žemės nuosavybės aktą ir žemės planą!

Tačiau praleidęs terminus S.Kucinas nebegali įsigyti ir to 10 hektarų suprojektuoto sklypo. Laiku neatlikus geodezinių matavimų jo pavardė buvo išbraukta iš parengto žemėtvarkos projekto, dabar į tą žemę gali pretenduoti kiti asmenys, turintys teisę ją gauti neatlygintinai – persikelti pagal išvadą arba pirkti. Todėl S.Kucinui liks tik nedidelis lopinėlis žemės, kur yra įrengti laikini pastatai,  laikomi gyvuliai. Tik tas lopinėlis valstybinės žemės jam gali būti nuomojamas arba parduotas.

Kai aplinkui visa žemė bus privatizuota, žmogus nebeturės kur laikyti galvijų, nebent jei žemės išsinuomotų iš privačių asmenų, nors priemiestyje tokių galimybių mažai.

Tačiau jeigu garbaus amžiaus ūkininkas būtų įvykdęs žemėtvarkininkų reikalavimą – su specialistais sudaręs sutartį dėl 10 hektarų sklypo geodezinių matavimų, nebūtų galėjęs pirkti valstybinės žemės, nes tam buvo dar viena kliūtis – Maisto ir veterinarijos tarnyba buvo davusi neigiamą išvadą dėl gyvulių laikymo. Šiltuoju metų laiku sąlygos jiems laikyti geros, o šaltuoju galvijai laikomi polietilenine plėvele aptrauktoje savadarbėje pašiūrėje. Netinkamomis sąlygomis.

– Gaila ūkininko, kad jis susipainiojo įstatymuose, reikalavimuose ir prarado galimybę išsipirkti pagal Valstiečių ūkio įstatymą gautą žemę. Vėliau nesugebėjo nusipirkti ir to, kas dar buvo likę. Žmogaus noras ūkininkauti, laikyti daug gyvulių labai gražus, bet sulaukus garbaus amžiaus sunku deramai prižiūrėti nemažą ūkį, nelengva susigaudyti įstatymuose, kurie nuolat buvo keičiami, taisomi. Susitikę su Kucinu, ilgai apie tai kalbėjomės. Pasiūliau, kad parašytų užklausimą, atsakysime raštu. Nežinau, ką ūkininkas galvoja daryti toliau, nes traukinys jau nuvažiavęs, – samprotavo R.Ažna.

Skaityti komentarus (8) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras