Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Ką nutyli valdžia dėl skalūnų dujų gavybos?(9)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2012-05-21 09:45
Renaldo Malycho nuotrauka

Į unikalų kraštą kėsinasi vėjo jėgainės ir skalūnų dujų gavyba. Renaldo Malycho nuotrauka

Nors reikalai dėl skalūnų dujų gamybos Tauragės, Pagėgių, Šilutės regione yra gana toli pažengę – rengiamas konkursas dėl jų žvalgybos, Tauragės rajono valdžia, tų vietovių bendruomenės ir gyventojai mažai ką žino. Tauragės apskrityje viešai apie tai imta kalbėti tik šiemet. Rašyta „Tauragės kurjeryje“, prabilta per Vyriausybės ir Seimo atstovų bei Lauksargių seniūnijos Griežpelkių bendruomenės susitikimą, į kurį buvo atvykę ir kitų mūsų rajono ir Pagėgių savivaldybės Lumpėnų seniūnijos bendruomenės atstovai. Būtent šioms kaimyninių savivaldybių seniūnijoms labai „pasisekė“ dėl naujosios energetikos – vėjo ir skalūnų dujų gavybos: čia iškilęs vėjo jėgainių miškas, planuojama skalūnų dujų gavyba.

 

Rajono valdžios neklausia

 

Šių metų kovą į Griežpelkius šalies valdžios atstovų desantas vyko bendruomenei kviečiant aiškintis dėl vėjo jėgainių invazijos, bet bendruomenių atstovai iškėlė klausimą ir dėl ketinimų šiame regione išgauti skalūnų dujas, nerimaudami, kad tai pakenks aplinkai, pablogins vietinių žmonių gyvenimo kokybę, kad pasekmės gali būti neprognozuojamos ir ilgalaikės – bus užteršti požeminiai vandenys.

Rajono meras Pranas Petrošius tuomet piktinosi, kad planai organizuoti skalūnų dujų gavybą rezgami be rajono valdžios žinios. Nieko konkretaus negalėjo pasakyti susitikime dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Seimo narys Stasys Šedbaras. Tik Seimo narė Aurelija Stancikienė žadėjo ir toliau domėtis skalūnų dujų gavybos reikalais šiame regione, buvo pasiryžusi ginti vietinių žmonių interesus. Preliminariais duomenimis, daugiausia skalūnų dujų šalyje yra Tauragės, Pagėgių, Šilutės ir Kudirkos Naumiesčio bei Kybartų regionų teritorijos.

 

Energetikos ministerija įkurta ne veltui?

 

Kai buvo kuriama Energetikos ministerija,  aiškinta, kad ji labai reikalinga ir nieko nekainuos. Dabar įsitikinta, kad šiai ministerijai išlaikyti reikia vis daugiau lėšų, ten randasi vis daugiau valdininkų, todėl ji turi pateisinti savo egzistavimą. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas paskelbė džiugią žinią, kad Lietuva gali panaudoti vieną iš savo žemės lobių – išgauti skalūnų dujas, kurių šaliai pakaktų 30–40 metų. Šių dujų gavyba Lietuvai galėtų garantuoti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Pasak specialistų, minėtame regione būtų galima išgauti metano dujas, kurios yra uždarytos molio skalūnų kloduose. Skalūnais geologai vadina lengvai skylančias uolienas. Geologai teigia, kad skalūnų dujos susidarė prieš 420 milijonų metų iš gyvūnų ir augalų liekanų, taip atsirado nafta ir dujos.

Šalies oficialiame žemės gelmių išteklių sąraše skalūnų dujų kol kas nėra, nes apie jas sužinota palyginti neseniai, kol kas apie jų išteklius nėra patikimų duomenų. Pirmą kartą skalūnų dujų potencialas šalyje įvertintas 2009 m.

Skalūnų dujų pasaulyje yra labai daug, tačiau pramoninė jų gavyba kol kas vykdoma tik JAV. Europoje skalūnų dujų pradėta ieškoti 2008 m., išgauti – 2009 m. Švedijoje, vėliau – Danijoje. Skalūnų dujų intensyviai ieškoma Lenkijoje, rasti nemaži kiekiai, kurių šaliai galėtų pakakti 35–65 metams. Jų gavybą ketinama pradėti 2014 m.

 

Ko geologai ieškojo prieš keletą dešimtmečių?

 

Tarybiniais laikais pasitaikė proga bendrauti su iš Maskvos į mūsų rajoną atvykusiais geologais. Spaudos atstovas turbūt buvo pasikviestas norint nuraminti vietinius gyventojus dėl vykdomų požeminių sprogdinimų. Žemės gelmių tyrinėjimo tikslais daromi požeminiai sprogdinimai buvo daromi Lauksargių seniūnijos teritorijoje. Geologai teigė, kad ieško naftos. Baigę sprogdinimus aiškino, kad čia rasta naftos, bet kiekis nėra didelis, todėl kol kas neketinama organizuoti jos gavybos. Kaip minėta, naftos ir skalūnų dujų kilmė tokia pati, todėl galima tik spėlioti, ko anuomet Tauragės rajone ieškojo geologai iš Maskvos.

Vėliau naftos buvo rasta Klaipėdos rajone, organizuota jos gavyba. Šiais laikais naftos aptikta Šilutės rajone, tačiau ten dėl gyventojų pasipriešinimo susiklostė sudėtinga situacija.

Verta prisiminti, kokį įspūdį kėlė geologų vykdomi požeminiai giluminiai sprogdinimai. Buvo gręžiamos siauros, gilios šachtos, į jas leidžiami sprogmenys ir per atstumą susprogdinami. Kiekvieno sprogdinimo metu teritorija aptveriama. Pamatai mostelint sprogdintojo ranką, kai jis įjungia sprogdiklį, iš šachtos pakylantį žemių ir vandens fontanėlį, vėliau duslų garsą. Ir tik po to pajunti, kaip po kojomis sudreba žemė, įspūdis toks, kad ji atsivers ir kiaurai prasmegsi. Geologai sakė, kad visa tai išties panašu į žemės drebėjimą, tik trunka labai trumpai. Jie specialia aparatūra matavo sprogimo bangų sklidimą, pagal tai spręsta, kas slūgso po žeme.

 

Kėsinamasi į unikalų regioną

 

Kadangi Seimo narė A.Stancikienė aktyviai dalyvauja Aplinkos apsaugos komiteto veikloje, palaiko Tauragės ir Pagėgių krašto žmones, kovojančius už ramybę, „Tauragės kurjeris“ paprašė jos komentaro dėl skalūnų dujų gavybos mūsų krašte.

– Tauragės, Pagėgių ir Šilutės savivaldybės pasižymi itin subtiliu kraštovaizdžiu, įdomiu susiformavusiu kultūriniu paveldu, todėl, mano manymu, bet kokia urbanizacijos plėtra turi būti vykdoma labai atsakingai. Daugelis mano, kad vėjo jėgainių veikla aplinkos atžvilgiu yra neagresyvi, todėl tinkama. Tačiau iš gyventojų skundų ir turimos informacijos matau, kad poveikis tiek žmonėms, tiek gyvūnams yra didelis. Todėl vėjo jėgainių parkai turi būti statomi vietovėse, nutolusiose nuo gyvenamųjų teritorijų iki 3 kilometrų. O Pagėgių savivaldybėje rengiamasi statyti vėjo jėgainių parką prie pat Rambyno regioninio parko ir Lumpėnų miestelio, taip pat kitose tankiai apgyvendintose vietovėse. Dar didesnė problema dėl sprendimo minėtose vietovėse leisti tirti ir išgauti skalūnines dujas, – pareiškė Seimo narė.

Pasak A.Stancikienės, skalūninės dujos, angliavandeniliai, išgaunami JAV išrastu metodu – horizontaliuoju gręžimu arba hidrauliniu skaldymu. Išgręžus gręžinį iki tinkamo gylio vamzdžiu į gelmes nuleidžiami sprogstamieji užtaisai, kurie sprogdami sutrupina skalūnus, juose maždaug 100 metrų spinduliu apie gręžinį sukurdami daug mažų įtrūkimų, kuriuose ima kauptis gamtinės dujos. Tuomet į gręžinį dideliu spaudimu pumpuojamas specialus skystis, sudarytas iš vandens, smėlio ir specialių cheminių priedų. Slėgio skirtumo veikiamas, į paviršių ima veržtis hidrauliniam skaldymui naudotas skystis kartu su skalūninėmis dujomis, kurios atskiriamos ir nukreipiamos į talpyklas.

Seimo narė akcentuoja, kad iš pateikto trumpo skalūnų dujų gavybos aprašymo matyti, kokia sudėtinga ir neprognozuojama skalūninių dujų išgavimo technologija. Įvertinant tai, kad turės būti padarytas ne vienas, o šimtai gręžinių, galima įsivaizduoti, kaip bus sudarkytas kraštovaizdis. Dar neaišku, kaip būtų elgiamasi su panaudotu cheminiu skysčiu, kurio niekaip negalima išleisti į aplinką.

 

Pažadėjo ginti gyventojų interesus, kvietė juos pačius gintis

 

– Labai svarbu atkreipti dėmesį dėl galimai iškilsiančios grėsmės geriamam vandeniui, todėl reikia pasverti, ar visa tai atsipirktų, ar tik atneštų žymiai globalesnių problemų. Šiuo metu Vyriausybės sudaryta angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisija (iš Aplinkos, Ūkio, Energetikos ministerijų ir Lietuvos geologijos tarnybos) svarsto angliavandenilių išteklių naudojimo sąlygas, kurios dar nėra viešai paskelbtos. Tačiau jau dabar reikia informuoti visuomenę, visuomenines organizacijas, kad ši problema būtų laiku svarstoma ir apsisprendžiama, ar tai naudinga valstybei. Man kelia abejonių ir susirūpinimą, ar vertinant verslininkų siekimą mažesniais kaštais gauti didžiausią naudą, bus laikomasi aplinkosauginių reikalavimų. Ar padaryta žala gamtai, aplinkiniams gyventojams gali kompensuoti gautą naudą iš dujų, – samprotavo Seimo narė.

Seimo aplinkos apsaugos komiteto narė A.Stancikienė pažadėjo siekti, kad būtų apginti Tauragės, Pagėgių ir Šilutės savivaldybių gyventojų interesai. Pasak jos, šis tas jau padaryta – apie skalūnų dujų gavybos galimas problemas informuotos aplinkosauginės organizacijos.

– Tikiuosi, kad jos aktyviai kovos už gamtos ir žmonių apsaugą. Tačiau reikia, kad vietiniai gyventojai aktyviai įsijungtų į jų gyvenamose vietovėse iškilusių problemų sprendimą, –  kviečia A.Stancikienė.

 

Žalieji – prieš

 

Dėl pietvakarių Lietuvoje planuojamos skalūnų gavybos labai nerimauja nuo 1988 metų šalyje gyvuojančio Žaliųjų judėjimo atstovai. Jo pirmininkas Rimantas Braziulis viešai yra pareiškęs: „Lietuvoje norint išgauti apčiuopiamą skalūnų dujų kiekį, reikėtų susprogdinti pusę Žemaitijos“.

Vakar „Tauragės kurjerio“ pakalbintas šio judėjimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas sakė, kad labai stebisi, kad valstybėje labai ramiai žiūrima į skalūnų dujų gavybos pasiruošimą, nors  pasekmės gali būti labai skaudžios.

– Aš nekalbu apie kitus šios gavybos neigiamus aspektus gyventojams, tik noriu priminti, kad ji tam regionui gali atnešti siaubingą bėdą – gali būti užteršti požeminiai vandenys, pats didžiausias Lietuvos turtas. Su šia problema jau susidurta JAV, kurioje išgaunamos skalūnų dujos – tose vietovėse nerekomenduojam gerti chemikalais užteršto požeminio vandens. Todėl reikėtų atsakingai pasverti naudą, kurios tikimasi iš skalūnų dujų gavybos, ir didžiulę, nepataisomą žalą, kurią ta gavyba gali atnešti, ir atitinkamai pasirinkti, – samprotavo Žaliųjų judėjimo, kuris pasisako prieš skalūnų gavybą Lietuvoje, atstovas.

Skaityti komentarus (9) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras