Kaimų gyventojai nenori rūšiuoti atliekų(11)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2012-06-18 16:12
Martyno Kasparaičio nuotrauka

Štai taip Norkiškių kaimo gyventojai „rūšiuodavo“, o „Dunokai“ išveždavo perdirbamas atliekas. Martyno Kasparaičio nuotrauka

Daugelyje Tauragės kaimo vietovių bei pačiame mieste, tiek prie daugiabučių, tiek individualių namų rajonuose, buvo pastatyti antrinių žaliavų konteineriai (žalias – stiklui, geltonas – plastmasei, mėlynas – popieriui). Tačiau ir sudarius visas sąlygas atliekų rūšiavimas gyventojams netapo įprasta ar savaime suprantama pareiga. Žinių stygius, o gal sąmoningumo stoka lėmė, kad konteineriai buvo nuolat perpildomi netinkamomis, nerūšiuojamomis atliekomis. Dėl to daugelyje vietų antrinių žaliavų konteinerių turėtų nebelikti jau šią savaitę.

 

Skundė „Dunokus“

 

Norkiškėse (Batakių seniūnija), šalia krepšinio aikštelės stovintys trys perpildyti antrinių žaliavų konteineriai ilgą laiką kėlė susirūpinimą vietiniams gyventojams. Šiukšlės kaupėsi ir šalia konteinerių, dalis jų buvo nuolat išnešiojamos į netoliese esančių namų kiemus. Pasak vietos gyventojų, atliekų išvežimu besirūpinančių „Dunokų“ šiukšliavežis neužsuko į šią gyvenvietę jau daugiau nei mėnesį. Vienas jų teigė ne kartą skambinęs šios bendrovės darbuotojams. Tai daręs ir Batakių seniūnas Jonas Juozapaitis. Skambinusieji sulaukdavo atsakymo – šiukšlės greitu metu bus išvežtos, bet kada tiksliai, neaišku. Susisiekus su „Dunokų“ direktoriumi Arvydu Lapiniu, paaiškėjo, kad kalti patys gyventojai, taip ir neišmokę rūšiuoti atliekų. Pasak jo, atliekos greit bus išvežtos, tačiau jau paskutinį kartą – kartu su visais trimis konteineriais.

 

Eksperimentas nepasiteisino

 

Pasak A.Lapinio, antrinių atliekų konteineriai pasiteisino tik prie daugiabučių namų, nes ten dažniausiai pastatomi varpo formos, į kuriuos telpa tik tai, kas turi tilpti. Kaimo vietovėse, tiek Batakiuose, tiek Skaudvilėje, Lomiuose ar Norkiškėse vietos gyventojai į specializuotus konteinerius meta viską, kas pasitaikė po ranka. Randama net šunų ar kačių lavonų. Dėl šių priežasčių nuspręsta tam tikrose vietose jų atsisakyti.

– Atliekų rūšiuoti neišmoko ne tik kaimų, bet ir individualių namų rajonų, pavyzdžiui, vadinamojo Skrybėlių, gyventojai. Kiek žinau, puikiai tvarkomasi tik Jovaruose. Kai kur konteineriai perpildomi, kai kur jie stovi tušti ar su keletu nerūšiuojamų šiukšlių. Ne visur juos galima ir pastatyti, tik ten, kur yra tinkama laukymė. Dėl vieno ar dviejų konteinerių tiesiog neverta siųsti mašinos. Juk ją po to reikia plauti. Dėl primestų netinkamų atliekų ir pats rūšiavimo procesas tampa sudėtingesnis, – antrinių žaliavų konteinerių atsisakymo priežastis dėstė A.Lapinis.

 

Dalins spalvotus maišus

 

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos narių suvažiavime A.Lapinis sužinojo apie kitą antrinių žaliavų nerūšiavimo problemos sprendimo būdą. Nuo liepos mėnesio visiems panorusiems kaimo ar individualių namų rajonų (tų, kur nebeliks konteinerių) gyventojams bus dalinami spalvoti maišai. Pripildę maišus (į vienus bus dedamas stiklas, į kitus – plastikas), gyventojai turės juos išnešti į lauką. „Dunokai“ žada juos surinkinėti kartą per mėnesį, jei reiks – ir dažniau. Vėliau maišai keliaus į specialius angarus, kur atliekos bus rūšiuojamos ir presuojamos. Paruoštos ir supresuotos jos bus parduodamos. Tačiau, pasak A.Lapinio, bendrovė pelno neturės.

– Kiek girdėjau, ir kituose miestuose antrinių žaliavų konteineriai nepasiteisina. Tačiau maišų dalinimo metodas puikiai veikia, pavyzdžiui, Panevėžyje. Išbandysime ir mes. Norime ir Tauragės rajono gyventojus pripratinti prie Europos Sąjungos institucijų numatytų šiukšlių rūšiavimo standartų, – pokalbį pakilia nata užbaigė „Dunokų“ direktorius.

 

Išmokti rūšiuoti – būtina

 

Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios: popierius – 2 metus, konservų dėžutės –  90 metų, plastiko pakuotės – 200 metų, o stiklainiai ir buteliai – net 900 metų. Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti, ir tai daryti geriausia namuose. Nerūšiuodami ne tik mokame didesnius pinigus už šiukšlių išvežimą, bet ir neskatiname pakartotinio naudojimo. O juk kiekvienas „teisingai“ išmestas daiktas gali būti panaudotas gamyboje. Išrūšiuotos popieriaus ir kartono atliekos virsta higieniniu popieriumi ar pakuote, panaudoti plastiko maišeliai tampa kitais maišeliais ar plastiko indais, surinkti stiklo buteliai perlydomi į naujus. Rūšiuodami atliekas išsaugome sveiką aplinką, sutaupome gamtos išteklių ir energijos, sumažiname atliekų tvarkymo išlaidas.

Skaityti komentarus (11) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras