Kaimo gyventojai: nenorime mokesčio be paslaugos (21)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2012-04-21 13:26
Renaldo Malycho nuotrauka

Prieš įvedant visuotinę rinkliavą konteineriai prie daugiabučių namų būdavo perpildyti, nes čia atliekas mesdavo ir kai kurių individualių sodybų savininkai, taupantys pinigus. Renaldo Malycho nuotrauka

Nemažą sumaištį rajone sukėlė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) kovo pabaigoje gyventojams išsiuntinėtos sąskaitos už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Buvo daug įvairių skundų, o kaimo gyventojų skundai skambėjo kaip choras – pinigų už paslaugą reikalauja, o paslaugos neteikia, mokėti reikia, kai netgi nėra sąlygų jai teikti – keliukai į vienkiemius netinka sunkioms atliekų vežimo mašinoms. Atliekų vežėjai ginasi nuo kritikos ir reiškia įsitikinimą, kad per laiką viskas susitvarkys.

 

Paaiškino ne viską

 

Balandžio 13-ąją „Tauragiškių balse“ buvo išspausdinti TRAC  komentarai apie mokestį už atliekas. Paaiškinta, kodėl pranešimuose skiriasi mėnesio ir metų įkainiai, kodėl kai kurios lengvatos taikomos tik nuo balandžio mėnesio, pristatomos visos taikomos lengvatos ir t.t. Tačiau atsakyta ne į visus gyventojams kylančius klausimus, minėti komentarai kažkodėl išspausdinti mažiausią – 1500 egzempliorių tiražą – turinčiame laikraštyje.

Šį kartą kalbėsime tik apie vieną problemą – ne visiems kaimo gyventojams sudarytos sąlygos atliekas „parduoti“ TRATC. Ne visiems teikiama ši paslauga, tačiau mokesčio reikalaujama iš visų. Minėtuose komentaruose ši situacija taip aptariama: „Daug pretenzijų sulaukiame dėl nesuteiktos paslaugos. Rinkliava yra visuotinis privalomas mokestis už atliekų tvarkymą“. Tačiau komentarų autorė, TRATC ekonomistė Rasa Ruseckienė, aiškindama praleido vieną svarbiausių rinkliavos įvedimo nuostatų – ji įvesta už atliekų surinkimą, ne tik už tvarkymą! Ekonomistės paaiškinimas tarsi leidžia iš sukurtos sistemos eliminuoti atliekų surinkimą, išeitų, kad gyventojai turi patys rūpintis, kaip ir kur atsikratyti atliekomis.

Panašių bėdų dėl atliekų surinkimo kaime netrūksta ir kituose rajonuose. Plungės rajone nueita lengviausiu keliu – vienkiemių, iki kurių nėra galimybės atvažiuoti sunkioms mašinoms, gyventojai moka tik pusę kainos. Tauragėje apie tai net kalbėti neverta, juk per metus TRAC iš atliekų turėtojų turi surinkti 3 milijonus litų.

 

Kaimo gyventojai atliekų neturi?

 

Daug teko diskutuoti su į redakciją paskambinusiais vyresniais kaimo gyventojais. Jie aiškino, kad atliekų iš viso neturi, todėl neprivalo mokėti už jų surinkimą ir tvarkymą: žoles, piktžoles kompostuoja, šakas, popierius sukūrena, maisto atliekas sušeria gyvuliams. Išklausius Žilučių kaimo (Lauksargių sen.) gyventojo Vytauto P. skundą ir paklausus, jis kur deda įvairią plastmasinę pakuotę, metalo, stiklo atliekas, senus drabužius, jis atsakė:

– Viską surinkęs sūnus kartkartėmis nuvežęs į miesto konteinerį išmeta.

Štai kokia ta tiesa, kad kaimo gyventojai išvis atliekų neturi. Tas senukas ir daugelis kitų kaimo gyventojų niekada nemokėjo už atliekas, jomis „pašerdavo“ miesto konteinerius.

Tačiau reikia pripažinti, kad kaimo gyventojai ir miestelėnai, gyvenantys nuosavuose namuose, dalį atliekų patys sudoroja – žaliąsias kompostuoja, popierių, medieną sukūrena. Logiška, kad ir mokestis jiems mažesnis – 15 ct už kv.m per metus, o miestelėnams – 24 ct už kv.m per metus. Kaimo gyventojai teigia, kad ir šis mokestis jiems per didelis. Neprisistatęs Giržadų kaimo (Skaudvilės sen.) gyventojas teigė, kad jam sudėti atliekoms per metus pakanka dviejų konteinerių.

– Tegu atveža konteinerį, prikrausiu, sumokėsiu. Bet pirma prašo pinigų – 180 litų per metus. Kodėl turime tiek mokėti, jeigu tiek atliekų neturime? Be to, ne visuomet iki mūsų sodybos įmanoma privažiuoti. Kaip žiemą apie 300 metrų reikės iki kelio nuvilkti konteinerį? – klausė vyriškis.

 

Nori, kad būtų kaip Airijoje

 

Panašiai paporino ir Skirgailų kaimo (Tauragės kaimiškoji seniūnija) gyventojas Sigitas M.: atliekų turi mažai, teisingiau būtų, jei galėtų mokėti už kiekvieną pripildytą konteinerį, kaip buvo iki šių metų pradžios.

– Pas mane kas savaitę šiukšlių vežėjai nei atvažiuos, nei bus ką vežti kas savaitę. Be to, iki kelio konteinerį turėsiu gabenti apie kilometrą, – tvirtino vyriškis.

Jis pasidalino Airijos patirtimi, kaip atsiskaitoma už atliekas: pastatai pilną konteinerį, pakabini mokėjimo kvitą, tada atliekas paima.

Gudlaukio kaimo (Mažonų sen.) gyventojo Nerijaus A. problema kitokia – nors moka už atliekų išvežimą, nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio atliekų vežėjai į šį kaimą nebeužsuka.

– Kelias geras, pernai važiavo, o įvedus visuotinę rinkliavą iki mūsų nebevažiuoja, kalbinau vežėjus, bet tai nepadėjo, – piktinosi Nerijus A.

 

TRATC – tik mokesčių rinkėjai

 

Dažniausiai gyventojai nori, kad į visus su atliekomis susijusius klausimus atsakytų TRATC specialistai. Apie gyventojų išsakytas problemas pakalbintas TRATC rinkliavos administravimo vyriausiasis specialistas Virginijus Noreika priminė, kad įstaiga, kurioje jis dirba, rūpinasi tik mokesčių už atliekas administravimu, o kaip, kur, ką ir kada vežti, sprendžia konkursą laimėję atliekų vežėjai – UAB „Dunokai“.

– Turintieji pagrindą už atliekas mokėti mažiau negu nurodyta sąskaitoje – dėl nenaudojamų patalpų, priklausančių nuolaidų ir kitais atvejais – turi kreiptis į TRATC, pristatyti reikalingus dokumentus, kad mokestis būtų sumažintas. Jeigu mokestis turi būti mažinamas dėl to, kad atliekų mašina negali privažiuoti iki namų, jas reikia nugabenti tam tikrą atstumą, tokie gyventojai turi atnešti prašymą su seniūno viza, – aiškino V.Noreika.

V.Noreika sutiko su pastaba, kad TRATC pasirenkant laikraštį su mažiausiu tiražu komentarams apie rinkliavą už atliekas skelbti pasielgta neapgalvotai.

 

„Jei viską būtume žinoję laiku, daug ką būtume darę kitaip...“

 

Atliekas surenkančios „Dunokų“ bendrovės direktorius Alvydas Lapinis pripažįsta, kad kol kas pasitaiko nemažai nesklandumų.

– Nauja sistema, todėl daug problemų. Būtų buvę daug geriau, jei visoje šalyje būtų įvesta vienoda atliekų tvarkymo sistema ir vienoda rinkliava. Tuomet mažiau būtų ginčų, pykčio, nepagrįstų norų. Manau, kad per laiką viskas susitvarkys, jei netrukus neatsiras daugiau painiavos. Seimo priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos leido privatizuoti atliekų tvarkymo centrus, o tuomet įkainiai būtų smarkiai didėję, bet Prezidentė jas vetavo. Laimė, vakar Seimas palaikė Prezidentę. Minėtas įstatymas numato ir kitokių pasikeitimų, ramybės atliekų tvarkyme greitai nesulauksime. Į nelengvą padėtį mes buvome įstumti ir rajono tarybai tik kovą numačius kai kurias lengvatas gyventojams. Jei būtume žinoję apie nuolaidas tiems gyventojams, kurie savo atliekas turės gabenti į bendrus konteinerius, nebūtume tiek daug jų prisipirkę ir išdalinę gyventojams. Dabar tie gyventojai mus spaudžia: atvažiuokite į sodybą paimti atliekų, – samprotavo A.Lapinis.

Gyventojams jau išvežiojo apie 3000 konteinerių, dar reikia nuvežti apie 500. Komunalininkai gyventojams primena, kad dėl konteinerio reikia kreiptis į „Dunokus“, nes reikia sudaryti sutartį. Kaimuose pastatyta apie 70 didžiųjų konteinerių, į kuriuos savo atliekas gali atgabenti vienkiemių, kuriuos sunku pasiekti, gyventojai.

A.Lapinis teigė po visuotinės rinkliavos įvedimo pastebėjęs ir teigiamų dalykų – didieji Tauragės konteineriai nebėra taip perkrauti kaip anksčiau. Kai visi priversti mokėti už atliekas, nuosavų namų savininkams nebeapsimoka jomis atsikratyti metant į prie daugiabučių namų stovinčius konteinerius.

Prakalbus apie konkrečius gyventojų nusiskundimus, A.Lapinis pyktelėjo, kad jie kreipiasi į redakciją, o ne į „Dunokus“, bet pažadėjo pasiaiškinti.

Skaityti komentarus (21) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras