Siūlomos Šilumos įstatymo pataisos tauragiškiams kainų nesumažins, o padidinti gali(0)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2011-09-13 08:42
Renaldo Malycho nuotrauka

Renaldo Malycho nuotrauka

LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė aštriai kritikuoja Seimo Ekonomikos komitetą dėl Šilumos įstatymo pataisų priėmimo vilkinimo. Aiškinama, kad viena iš Prezidentės siūlomų pataisų – atskirti dviejų paslaugų teikimą – šilumos tiekimą nuo šilumos punktų priežiūros – atpigintų šilumą. Priekaištaujama, kad minėto įstatymo pataisų priėmimas blokuojamas dėl suinteresuotų grupių įtakos.

Abejonės

Situacija atrodo labai dramatiškai: Prezidentė ir Seimo vadovė spaudžia Seimo komitetą, kad greičiau būtų priimtos esą daugiabučių namų gyventojams naudingos Šilumos įstatymo pataisos, jas priėmus jau šį šildymo sezoną sumažėtų šildymo kainos, o Ekonomikos komitetas, kažkieno veikiamas, tam trukdo. Ar šiuo atveju iš tiesų kažkokios interesų grupės daro įtaką, nes priimant įstatymus, jų pataisas ne kartą taip yra buvę?

Apie padėtį su daugiabučių namų šilumos punktų priežiūra turint mažai informacijos sunku spręsti, kaip yra iš tiesų. Todėl bandžiau įsigilinti, ką ir kaip Šilumos įstatymo pataisos pakeistų Tauragėje, ką laimėtų daugiabučių namų gyventojai.

Dėl laukiančių pokyčių visada neramu. Esame skeptikai ir nelabai tikime, kad kas nors verstųsi per galvą, jog gyventojams būtų geriau, be to, turime karčios praktikos, kai padėtį gerinant dažniausiai ji pabloginama.

Nieko blogo nenoriu pasakyti nei apie Prezidentę, nei apie Seimo pirmininkę, tai išties labiausiai šalyje pagarbos nusipelniusios vadovės. Nežinau, kas ir kodėl stumia minėto įstatymo pataisas, juk ne pati Prezidentė jas sugalvojo. Neįsivaizduoju, kaip įstatymo pataisos galėtų atsiliepti kituose miestuose, abejoju tik dėl Tauragės, nes pas mus šiluma – viena pigiausių šalyje, dėl šilumos punktų priežiūros irgi neturime bėdų. Mūsų mieste buvo išvengta vos ne prievarta brukamo Šilumos tinklų privatizavimo. Daugiabučių namų šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas prižiūri tuos namus eksploatuojančios organizacijos – Butų ūkis arba bendrijos.

Šilumos tinklai ir Butų ūkis – savivaldybės įmonės. Iki šiol tai buvo didelis pliusas, matėme, kokių baisių problemų kilo ten, kur šilumos tinklai buvo išnuomoti – Telšiuose, Ukmergėje ir kitur.

Nepasitvirtino nuomonė, kad privati iniciatyva geriau už „valdišką“. Bet minėtas pliusas, kad dvi gyventojams itin svarbios bendrovės priklauso savivaldybei, gali virsti minusu – Seimui priėmus siūlomas Šilumos įstatymo pataisas Tauragės butų ūkis nebegalėtų prižiūrėti eksploatuojamų namų šilumos punktų, gyventojų lauktų nelengvi pokyčiai.

Šilumininkai naudos neįžvelgia

Apie siūlomas Šilumos įstatymo pataisas pakalbintas UAB „Tauragės šilumos tinklai“ generalinis direktorius Vaclovas Karbauskis sakė šilumininkams jose neįžvelgiantis nei naudos, nei žalos, o gyventojai gali nukentėti, tai galėtų atsiliepti ir Butų ūkio veiklai – sumažėtų teikiamų paslaugų mastai.

– Negaliu komentuoti, kokią įtaką Šilumos įstatymo pataisos padarytų šalies mastu, nes ne visur vienoda padėtis. Tauragėje gyventojai šilumininkams moka tik už pateiktą šilumą. Šilumininkai daugiabučiuose namuose neturi nė vieno nuosavo šilumos punkto, todėl įstatymo pataisos mums nieko nepakeistų, šilumos punktų prižiūrėtojų pakeitimas, šios paslaugos piginimas ar branginimas šilumos kainai neturėtų jokios įtakos, nes ją nustato rajono taryba. Tačiau kai kur kitur šilumininkai valdo nemažai šilumos punktų, Vilniuje maždaug pusė daugiabučių namų šilumos punktų priklauso „Vilniaus energijai“, ten įstatymo pataisa turėtų kažkokios įtakos, tačiau neįsivaizduoju, ar tai bent kiek sumažintų šilumos kainą, – teigė V.Karbauskis.

Šilumos punktų priklausymas šilumininkams – senas palikimas. Tauragėje likvidavus kvartalines boilerines šilumos punktai už gyventojų lėšas buvo įrengti namų rūsiuose ir tapo jų nuosavybe. Juos prižiūri namus eksploatuojančios bendrovės arba bendrijos. Gyventojai joms už tai atsiskaito tiesiogiai.

– Priėmus minėtas pataisas namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, niekas nesikeistų, nes ten šilumos punktus prižiūri arba pačios bendrijos, arba samdomos bendrovės, pokyčiai lauktų Butų ūkio eksploatuojamų namų. Jei pakeistas įstatymas nebeleistų Butų ūkiui prižiūrėti šilumos punktų, nes ši bendrovė ir Šilumos tinklai priklauso vienam savininkui – savivaldybės administracijai, tuomet šilumos punktų prižiūrėtojui parinkti reikėtų skelbti konkursus. Tauragėje yra tam pasirengusių bendrovių – „Bremena“, „Modernus miestas“, tačiau nemanau, kad po to ši paslauga atpigtų, atvirkščiai, galėtų tik pabrangti, nes būtų aktualus pelnas, privačių paslaugų teikėjų kainų nebekontroliuotų rajono taryba, – samprotavo V.Karbauskis.

Jo nuomone, procesas – įstatymo pataisų priėmimas, šilumos punktų prižiūrėtojų parinkimas – užtruktų, iki artėjančio šildymo sezono nauja tvarka neįsigaliotų. Be to, gyventojai yra inertiški, jei jiems vėl reikės rinktis kitokią tvarką, gali kilti nemažai nesklandumų. Tačiau V.Karbauskis atskleidė, kad forsuojant įstatymo priėmimo pataisas nemažai organizacinių nesklandumų patirtų ir šilumininkai, be to, su privačiais šilumos punktų prižiūrėtojais būtų sunkiau susitarti negu su savivaldybei priklausančia bendrove.

Mano, kad nukentėtų senų mažų namų gyventojai

UAB „Tauragės butų ūkis“ direktorė Edita Vaitkutė-Zinkė „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad jos vadovaujama įstaiga priėmus Šilumos įstatymo pataisas praradusi dalį veiklos didelių nuostolių nepatirtų, nes pagrindinė veikla – daugiabučių namų administravimas, bet problemų kiltų nemažai.

– Šilumos punktų priežiūra – tik maža mūsų darbo dalelė, puikiai išgyventume ir be šių darbų, tik reikėtų atleisti dalį darbuotojų. Už šilumos punktų priežiūrą mes ypatingo pelno negauname. Lengviau tvarkytis dideliuose namuose, nes ten šilumos punktų techninei priežiūrai ir remontui sukaupiama daugiau lėšų. Mažų namų punktams prižiūrėti ir remontuoti reikia lygiai tiek pat lėšų, o surenkama daug mažiau, be to, neretai gyventojai turi skolų punktai seni, reikia investicijų.

Norint prižiūrėti šilumos punktus reikėjo gauti licenciją, sukurti techninę bazę, darbų pagal sąrašą numatyta daug, o pinigai surenkami (jei visi moka), nedideli: 16 centų už kvadratinį metrą gyvenamojoį ploto, – samprotavo E.Vaitkutė-Zinkė.

Pasak jos, jei bus priimtos siūlomos Šilumos įstatymo pataisos, reikės skelbti konkursus šilumos punktų priežiūrai Tauragės butų ūkio eksploatuojamuose namuose. Į klausimą, kas turėtų organizuoti konkursus, sekė atsakymas, kad daugiabučių namų administratorius – Tauragės butų ūkis. E.Vaitkutės-Zinkės nuomone, konkursai turėtų būti skelbiami kiekvienam namui atskirai. Bet tuomet skirtųsi ir kaina?

– Žinoma, nes namai yra skirtingi, nevienodos šilumos punktų priežiūros išlaidos. Bendrovės į konkursą ateitų su savo kaina. Klausimų dėl siūlomų Šilumos įstatymo pataisų daug. Todėl rugsėjo 22-ąją į Tauragę atvyksta respublikinių Būsto rūmų, kurie jungia daugiabučių namų administratorius, bendrijas, atstovai. Su jais visi suinteresuoti asmenys 14 valandą galės susitikti savivaldybės salėje ir daug ką išsiaiškinti, – teigė Tauragės butų ūkio direktorė.

Ji abejojo dėl Šilumos įstatymo pataisų naudos, ypač tauragiškiams, nes nepateikta faktų, kad dirbama blogai – nepranešama apie skundus, avarijas ten, kur šilumos punktus prižiūri namus eksploatuojančios bendrovės. O apie padėtį Vilniuje ir kitur, kur šilumos punktus prižiūri patys šilumininkai, tikino nieko negalinti pasakyti.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras