Šernai niokoja ekologišką ūkį(4)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2011-08-26 09:18
Jovitos Strikaitienės nuotrauka

Ūkininkės Nijolės Stegvilaitės avižų nuo šernų neapsaugojo nei elektrinis piemuo, nei baidyklė. Autorės nuotrauka

Batakių kaimo gyventoja Nijolė Stegvilaitė guodžiasi, kad jos daržus, bulves ir pasėlius nuolat niokoja šernai, ateinantys iš klubo „Kurtinys“ plotų. Kartą buvo išsikvietusi komisiją, surašytas aktas, suskaičiuoti šernų padaryti nuostoliai (per 3 tūkstančius litų), tačiau vietoje pinigų ūkininkė gavo medžiotojų klubo „Kurtinys“ prezidento Arūno Pukelio raštą, jog nuostolių atlyginti nėra pagrindo, nes savininkė pasėlių nebuvo apsitvėrusi.

Žalą apskaičiavo, bet pinigų negavo

Kai šiemet šernai vėl nusiaubė jos pasėlius, moteris, prisimindama karčią patirtį, suabejojo, ar verta dar kartą kviesti komisiją nuostoliams įvertinti.

– Kas iš to, jei komisija suskaičiuotų nuostolius, parašysiu raštą „Kurtinio“ klubui, galiu vėl gauti neigiamą atsakymą, kad pati esu kalta – neapsaugojau savo pasėlių, – sakė N.Stegvilaitė.

Moteris parodė 2006 metais gautą medžiotojų klubo „Kurtinys“ prezidento A.Pukelio atsakymą  dėl šernų padarytų nuostolių.

Tuomet ji „Kurtinio“ klubui buvo pateikusi savivaldybės komisijos aktą dėl šernų padarytų nuostolių ir žalos apskaičiavimo protokolą, prašė atlyginti patirtus nuostolius. Komisijos akte buvo konstatuota, kad 22 arų plote šernai bulves sunaikino šimtu procentų, 44 aruose – 60 procentų, ūkininkei padaryta žala lygi 3 815 Lt. Komisijos pirmininkas buvo savivaldybės Kaimo reikalų specialistas Antanas Puidokas, nariai – šio skyriaus specialistė Zita Janušienė ir Batakių seniūnas Jonas Juozapaitis.

„Kurtinio“ klubo vadovo atsakyme ūkininkei rašoma, kad medžiotojai, vadovaudamiesi  Medžioklės taisyklėmis, šiuo atveju neprivalo atlyginti šernų padarytos žalos. Cituojamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 punktas, kuriame teigiama, jog žala gali būti atlyginama tik tuo atveju, kai pasėliai auginami pagal agrotechninius reikalavimus, t.y. apsaugoti nuo medžiojamų gyvūnų daromos žalos – aptverti elektriniu piemeniu ar tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius.

Abejoja, ar verta kviesti komisiją

Šį kartą šernai nuniokojo N.Stegvilaitės bulves, kviečius, avižas, išknaisiojo prie pat gyvenamojo namo esantį daržą, išvertė runkelius ir burokus, bet jų neėdė.

– Kai nenorima mokėti už padarytą žalą, visuomet galima rasti priežasčių, nes įvairių išlygų numato Medžioklės įstatymas ir metodika. Žvėrims padarius žalą gali paaiškėti, kad pats esi kaltas: nesilaikei agrotechninių reikalavimų, sklypai yra nedideli ir per arti namų, nebuvo aptverti.  Kai buvo surašytas aktas ir paskaičiuota šernų padaryta žala, ne visi sklypai, kur augo bulvės, buvo aptverti, tuomet pati likau kalta. Dabar pasėliai – avižos, kviečiai, kvietrugiai, bulvės – yra aptverti elektriniu piemeniu, tačiau nuo šernų tai neapsaugojo. Kai šerniukai sulenda į pasėlius, paskui juos veržiasi šernės, nutraukia elektrinio piemens laidus, dėl to net mano karvės iš ganyklos buvo išsprukusios. Nežinau, ar beverta kviesti komisiją, skaičiuoti nuostolius, kreiptis į „Kurtinio“ klubą dėl žalos atlyginimo? Rašinėsiu, prašinėsiu, bet vėl gal suras kokią nors priežastį, kad nereikėtų šernų padarytos žalos atlyginti. Gal man išvis nebesėti grūdinių kultūrų, nebesodinti bulvių, daržovių, – susisielojusi kalbėjo ekologinio ūkio savininkė.

Tremtinio dukra prašo pagalbos

Bet darbšti ūkininkė taip negali pasielgti su senelių ir tėvų žeme. Įkūrusi ekologinį ūkį, nenaudoja mineralinių trąšų, pesticidų, tačiau iš to naudos maža. Ekologiškai išaugintas bulves galėtų brangiau parduoti, bet jas suryja šernai. Trys jos karvės ėda ekologišką žolę ir kitus pašarus – šienainį, šieną, iš ūkyje išaugintų grūdų sumaltus miltus. Tačiau už tokį pieną supirkėjai moka tiek pat, kiek ir už neekologišką.

– Mano tėvas Juozas Stegvilas buvo ištremtas į Sibirą, mamą ir mažytę mane stribai išvarė į Skaudvilę. Tik tėveliui grįžus iš tremties, mums leido grįžti į savo sodybą. Tėvai mirę, dabar aš joje gyvenu viena, tvarkausi namą, jį pasididinau. Viskam reikia pinigų, o šernai man pridaro nemažai nuostolių, – kalbėjo ūkininkė.

Pasak jos, ir kiti ūkininkai kenčia nuo šernų. Kaimo gyventojai mano, kad jų yra per daug, net tuomet, kai jie nestokoja pašaro, puola ūkininkų pasėlius, slankioja didžiuliais pulkais.

Tvirtino neatsisakantis padėti

Telefonu pakalbintas medžiotojų klubo „Kurtinys“ prezidentas A.Pukelis sakė, kad klubas   nuomojasi  aštuoniolika tūkstančių hektarų medžioklės plotų.

– Visa tai nemažai kainuoja, be to, žvėris reikia šerti. Specialiai šernams auginame apie septyniasdešimt hektarų pasėlių, kad turėtų kur pasiganyti ir neitų į ūkininkų pasėlius. Medžiotojai suinteresuoti šernus medžioti, o ne laikyti tam, kad jie kenktų ūkininkams. Šį sezoną sumedžiojome 110 šernų, o galbūt reikėjo sumedžioti 250, gal tuomet žemės savininkai mažiau skųstųsi. Bet praėjusi žiema žvėrims buvo labai sunki, daug prisnigo, viršum sniego užšalo ledas, todėl Aplinkos ministerija kurį laiką buvo uždraudusi visų žvėrių medžioklę. Todėl klubo nuomojamuose miškuose šernų skaičius liko gana didelis. Bet per kitą medžioklės sezoną (šernus medžioti galima nuo gruodžio iki gegužės) jų skaičių žymiai sumažinsime, – pažadėjo A.Pukelis.

Jis sakė netikintis, kad šernai galėtų veržtis pro elektrinį „piemenį“, esą pirma eina šernė, o šerniukai seka iš paskos.

– Medžiotojai nėra tokie abejingi šernų ūkininkams daromiems nuostoliams, kaip kartais manoma. Žvėrių padarytus nuostolius esame atlyginę Pužiškėje ir „lapyne“. Dėl žalos atlyginimo visuomet galima tartis be aktų ir be protokolų. Galima atsilyginti natūra, pavyzdžiui, parūpinti bulvių. Paskambinsiu broliui arba mūsų atstovui, vietiniam eiguliui, žiūrėsime, ką daryti, – pažadėjo A.Pukelis.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras