Dėl beglobių gyvūnų – problemos ir rūpesčiai(3)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2011-08-30 08:37
Eugenijaus Sabaliausko nuotrauka

Nelegalus katinynas prie „Maximos“ nuolat pasipildo naujais gyventojais. Eugenijaus Sabaliausko nuotrauka

Ką daryti, jei prie jūsų namų „prisiklijavo“ benamė katė: praeinantiems žmonėms graudžiai žiūri į akis, kniaukia, glaustosi prie kojų, prašosi pamaitinama. Jei gyvenate daugiabutyje name ir turite kietą širdį, galite apsisukti ir nueiti: atsiras, kas ją pamaitina, arba kodėl turėtų rūpėti šeimininkų pamestas gyvūnas... O jei gyvenate nuosavoje sodyboje ir pamestas gyvūnas būtent pas jus atėjo ieškoti prieglobsčio, ir jei širdis ne akmeninė, dėl to gali tekti nemažai jaudintis ir vargti. Taip nutiko gauriškei Ingai, kai jos vaikai pamatė į jų sodybą atklydusią katytę.

Katėmis nėra kam pasirūpinti

– Ieškojome katytės savininkų, klausinėjome aplinkinių, bet šeimininko nesuradome. Matyt, kažkas ją atvežęs paliko prie mūsų sodybos. Vaikams gyvūnėlio pagailo, todėl ją pašėrėme. Dabar laikosi prie mūsų namų. Jos laikyti negalime, nes dažnai išvažiuojame. Ieškau, kas gyvūnėliu galėtų pasirūpinti, juk turėtų būti kokia nors įstaiga, – paskambinusi į „Tauragės kurjerio“ redakciją kalbėjo gauriškė Inga.

Kartais laikraščio skaitytojams prašant redakcijai tenka imtis nebūdingų jai funkcijų – ieškoti prieglobsčio gandrui ar gulbei.

Skambinau visais adresais, kas galėtų padėti Ingai. Lietuvos gyvūnų draugijos rajono skyriaus pirmininkas Sigitas Klymantas sakė priglaudžiantis gandrus, gulbes, šunis, bet kačių – ne.

– Jei priimčiau kates, pas mane jų atsirastų visa ferma. Kur jas laikyti? Brangu būtų maitinti arba migdyti ir utilizuoti. Lėšų tam neskiriama. Be to, atstovauju Lietuvos gyvūnų globos, o ne naikinimo draugijai. Bet dėl neatsakingų žmonių veiksmų atsiradusiais benamiais naminiais gyvūnais turi rūpintis teritorijų savininkai – savivaldybės, seniūnijos, – sakė S.Klymantas.

Pakalbinau ir tauragiškį veterinarijos gydytoją Tomą Bartušį, su kuriuo savivaldybė yra sudariusi sutartį dėl benamių naminių gyvūnų priežiūros ir naikinimo.

– Man priklauso rūpintis tik miesto benamiais šunimis, – sakė jis.

Reikia numatyti tvarką, skirti lėšų

„Tauragės kurjerio“ pakalbintas Gaurės seniūnas Vidmantas Skirius sakė, kad benamiai, valkataujantys gyvūnai – didelė problema.

– Didžiausia bėda su palaidais šunimis, nepadeda nė perspėjimai ir policijos dedamos baudos. Ričardas Kiršys turbūt daugiausiai rajone gyventojams prirašė protokolų už palaidus šunis, bet mažai kas keičiasi. Atsirado bjauri mada nebepatinkantį, nebenorimą gyvūną, dažniausiai katę, paklaidinti. Katės sugeba kažkaip išgyventi, žmonės jų labiau gaili, šeria, nes aplinkiniams nekelia tokio akivaizdaus pavojaus kaip benamiai ar palaidi šunys. Tačiau seniūnija neturi jokių galimybių pasirūpinti benamėmis katėmis. Kas jas turėtų gaudyti, kur jas reikėtų laikinai priglausti, tikintis, kad atsiras tikrasis ar naujas šeimininkas? Iš kur gauti lėšų gaudymui, laikymui, patalpoms, jų reikėtų ir užmigdymui bei utilizavimui. Turėtų būti sukurta rūpinimosi tokiais gyvūnais sistema visoje šalyje, – kalbėjo V.Skirius.

Sukasi kas kaip išmano

Priklydus naminiam gyvūnui žmonės sukasi kas kaip išmano: priglaudžia patys, ieško kitų šeimininkų, deda skelbimus į laikraščius, ieško valdiškų globos įstaigų.

Tauragiškiai pasakojo, kiek jie jaudinosi, kai priklydo graži katytė, nes dėl vieno namiškio alergijos šio mielo gyvūnėlio niekaip negalėjo priglausti, rizikinga buvo net trumpai lauke maitinti, todėl ieškojo jai globėjų. Sodybos savininkas nusivežė ją į darbą, pavyko surasti katytei šeimininkus. Jie negali atsidžiaugti pilkąja augintine. Tai panašu į pasaką apie katę Pelenę, o kitoms baigiasi blogiau...

Prie „Maximos“ – nelegalus katinynas

Kol aš dėl beglobio gyvūno visur skambinėjau, Inga su reikalais išvažiavo į Tauragę, kartu pasiėmusi priklydėlę, tikėdamasi, kad jau būsiu suradusi vietą, kur ją priglausti. Kai gauriškei paskambinau ir pasidalinau ne kokiomis naujienomis, ji labai susisielojo, kad priklydėlės nėra kur dėti.

– Pagailėję ją pašėrėme, tai dabar niekur nebeina. Ką dabar turiu daryti, pasamdyti latrą, kad nugalabytų? Bet ką aš vaikams pasakysiu, ir už žiaurų elgesį su gyvūnais juk baudžiama? O gal man ją paleisti Tauragėje prie didžiosios „Maximos“, juk ten jau vis tiek didžiulis katinynas užveistas, – susijaudinusi kalbėjo Inga.

Iš tiesų prie „Maximos“, Gedimino gatvėje, veikia ištisas katinynas. Kačių vis daugėja, neseniai prie šio prekybos centro jų suskaičiavau keturiolika.

Aplinkiniai piktinasi gailiaširdėmis moterėlėmis, kurios net iš kito miesto galo ateina pamaitinti benamių kačių. Valdžios atstovai buvo sulaukę siūlymų bausti žmones, kurie šeria benamius gyvūnus. Tai būtų „saliamoniškas“ sprendimas: nešeriami gyvūnai greitai išdvėstų, o kokia žala tokiu baisu pavyzdžiu būtų padaryta žmonėms, ypač vaikams, juk nesvarbu.

Benamių gyvūnų vis daugėja, nebepavyks apsieiti saviveikliniu rūpinimusi jais. Reikės daryti tai, kas daroma kitose šalyse, juk esame Europos Sąjungoje: skirti lėšų, steigti globos namus, iš pradžių bent pasirūpinti benamių gyvūnų sterilizacija, kad jie taip smarkiai nesidaugintų.

Su benamėmis katėmis tokia pat beviltiška padėtis visoje šalyje. Tik Vilniuje vienas keistuolis joms žemėje įrengė urvus, jas maitina, kad nesidaugintų, sterilizuoja.

O ką daryti su pas gauriškę Ingą priklydusia katyte?

– Ji jauna, labai graži, meili, o jos išvaizdą galima apibūdinti žodžiu triplaukė – trijų spalvų. Gal atsiras jai šeimininkas? – viliasi Inga.

Jei kas nori tokios augintinės, gali paskambinti į redakciją telefonais 55 550, 8 605 19 276.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras