Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Mažo žmogaus klajonės biurokratiniais labirintais(3)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2011-11-17 18:12
Jovitos Strikaitienės nuotrauka

Stanislava ir Bronius Pratašiai teigia nenorintys pirkti savo žemės. Jovitos Strikaitienės nuotrauka

Ūkininkė Stanislava Pratašienė prisipažįsta esanti kovotoja. Kovojo ir laimėjo prieš Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociaciją, kai nepagrįstai buvo iš jos pašalinta, privertė VšĮ „Ekoagra“ pakeisti verdiktą dėl ekologinio ūkio, priimtą remiantis formalia priežastimi (dėl įsigytų telyčių amžiaus). Dabar yra įsitikinusi, kad žemėtvarkininkai jai siūlo pirkti beveik pusę hektaro valstybinės žemės, nors tas sklypelis esą įeina į bendrą šeimos įsigytos žemės plotą. Dėl to moteris kreipėsi į rajono žemėtvarkininkus, Nacionalinę žemės tarnybą, žemės ūkio ministrą ir viceministrą, užsirašė priėmimui pas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį, kuris netrukus lankytojus priiminės Tauragėje.

Siekė, kad būtų viename plote

Stanislava ir Bronius Pratašiai gyvena Nemakščiuose, Raseinių rajone, o ūkininkauja mūsų rajone. Stanislava pasakojo, kad Sauslaukio kaime (Skaudvilės seniūnija) atsiėmė daugiau kaip 40 hektarų senelių ir tėvų žemės, jos dar pirko iš kitų, įsigijo iš valstybės, šiuo metu šeima turi apie 100 hektarų žemės. Ekologiniame ūkyje augina aubrakų veislės mėsinius galvijus, jų turi apie 60.

Šių metų vasarį S.Pratašienė iš Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus gavo raginimą išsipirkti esą tarp jos valdų įsiterpusį valstybinės žemės sklypelį – 38 arus, tačiau ji yra įsitikinusi, kad ten jokios valstybinės žemės nėra.

– Dalis mūsų žemės buvo paveldėta, dar jos pirkome iš kaimynų. Kai kuriuos pavyko įkalbinti parduoti tik su sąlyga, kad jiems kitur nupirksime žemės, mes norėjome, kad visa šeimos žemė būtų viename plote, todėl vykdėme sklypų konsolidaciją. Nesuprantu, iš kur mūsų plotų viduryje atsirado valstybinės žemės gabalėlis, kurį siūloma pirkti? – stebėjosi S.Pratašienė.

Esą jo nebuvo nei tada, kai jie supirkinėjo žemes, nei vėliau. Jo nėra ir šių metų pavasarį Registrų centro išduotoje pažymoje, nebuvo ir kadastriniame žemėlapyje.

– Į žemėlapį tas lopinėlis buvo įpaišytas tik šių metų rugsėjį, nors žemėtvarkininkai man liepė rašyti prašymą jį išsipirkti 2006 metais, kai pradėjau tvarkytis dokumentus pirkti didelį valstybinės žemės sklypą – per dešimt hektarų, – pasakojo S.Pratašienė.

Pasak jos, Žemėtvarkos skyriaus vedėjas siūlė, kad ūkininkai savo lėšomis atliktų nuosavų žemės sklypų geodezinius matavimus, esą tada ir paaiškėtų, ar jie iš tiesų nesinaudoja valstybinės žemės lopinėliu. Išeitis gal ir nebloga, tačiau šis malonumas atsieitų keletą tūkstančių litų.

Registrų centro pažyma – niekinė?

Didžiojo žemės sklypo privatizavimo reikalai užtruko dvejus metus, o apie tą lopinėlį iki šių metų vasario nebuvo užsiminta, jo plotas nuo 38 arų padidėjo iki 47 arų. Pasak S.Pratašienės, po prašymo tam sklypui pirkti ji bandė nuginčyti, kad ten nėra valstybinės žemės, bet ilgainiui viskas nurimo, dėl to sklypelio nebesuko galvos, kol šiemet gavo raginimą tvarkytis dokumentus žemei pirkti. Todėl vėl pradėjo minti kelius pas valdininkus, bet iki šiol juos mina be naudos.

– Jei tada mums būtų leidę pirkti tą žemę, būtume nebesigilinę, kieno ji, sumokėję pinigus, kainos tada buvo kitos. Dabar to sklypo pirkimas ir dokumentų tvarkymas atsieitų apie 5 tūkstančius litų, o mums pinigai ant medžių neauga, ūkininkai sunkiai juos uždirba, – teigė Stanislava.

Pasak jos, šių metų vasarį gavusi siūlymą pirkti tą neva tarp jų šeimos plotų esantį lopinėlį, ji apsilankė Registrų centro Tauragės filiale ir paprašė pažymos apie jai priklausančio sklypo, kuris turėtų ribotis su tariama valstybine žeme, gretimybes, bet pažymoje nurodyta, kad toje vietoje yra vien Pratašių šeimos žemės sklypai, o valstybinės žemės nėra!

– Aš tą pažymą nunešiau Žemėtvarkos skyriaus vedėjui Ričardui Ažnai, bet jis pasakė, kad ta pažyma yra niekinė. Nors pirminiuose dokumentuose to valstybinės žemės plotelio nėra, jis parodė 2000 metų planą, kuriame toje vietoje yra įbraižytas kažkoks trikampiukas, tačiau negalėjo paaiškinti, kas, kada ir kodėl jį įbraižė, – pasakojo S.Pratašienė.

Įsiklausė tik viceministras

Ūkininkė dėl to valstybinės žemės lopinėlio, atsiradusio jos šeimos žemės masyve, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių, Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių, bandė patekti pas vieną Seimo narį, bet visur atsimušė tarsi į sieną. Iš Žemės ūkio ministerijos net atsakymo negavo. Teigia dėmesio sulaukusi tik iš žemės ūkio viceministro Edvardo Raugalo. Esą jai buvę patarta dar kartą apsilankyti pas R.Ažną, rašyti prašymą, kad klaida dėl minėto žemės sklypo būtų ištaisyta.

– Prašymą rašiau rugsėjį, o „klaida“ iki šiol tebetaisoma, spalį buvo pranešta, kad dar reikia laiko. Vėliau pažadėta, kad lapkritį žemėtvarkininkai atvažiuos su specialiu aparatu mūsų žemės matuoti. Nors mes gyvename ne Sauslaukyje, kur yra mūsų žemė, o Nemakščiuose, žemėtvarkininkai atvažiavo nepranešę ir nedrįso eiti į ganyklas, kur ganosi galingi ir gana pikti grynaveisliai mėsiniai galvijai, todėl jie savo ketinimų neįgyvendino – žemės nepamatavo, – pasakojo S.Pratašienė.

Kontrargumentas: „O kodėl ji rašė prašymą?“

Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas R.Ažna įsitikinęs, kad tarp Pratašių žemės plotų yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – 47 arų trikampis, nes tai rodo matininkų duomenys. Į klausimą, kas 2000-aisiais žemėlapyje brūkštelėjo tą trikampį, sakė negalintis atsakyti už matininkų darbą, o paklaustas, kodėl kadastriniame žemėlapyje tik šių metų rugsėjį buvo „įpaišytas“ tas sklypas, paaiškino:

– Nuolat ruošiami projektai, tikslinami valstybinės žemės plotai.

O svarbiausias R.Ažnos kontrargumentas atmetant S.Pratašienės įtikinėjimus, kad ten nėra valstybinės žemės, yra teiginys:

– Jei ten nėra valstybinės žemės, kodėl ji 2006-aisiais metais parašė prašymą tą žemę pirkti?

S.Pratašienės dar kartą paprašiau paaiškinti minėto prašymo parašymo aplinkybes. Pasak ūkininkės, tada ji ruošėsi išsipirkti beveik 11 hektarų valstybinės žemės, todėl dėl keliasdešimties arų pirkimo prašymą parašė nebesiginčydama. Būtų už tą plotelį nebesiaiškindama sumokėjusi, kad tik galėtų išsipirkti didįjį plotą, bet mažojo sklypo pardavimas tada nebuvo tvarkomas. Po to keletą metų buvo tylu.

Atsakymas numanomas

– Ūkininkė to valstybinės žemės sklypo gali nepirkti, o nuomoti, –„Tauragės kurjerio“ pakalbintas teigė R.Ažna, esą kas nors kitas jo tikrai nepirks.

Pasak jo, ūkininkė galėtų pati įsitikinti ir kitus įtikinti, kaip su ta žeme yra iš tikrųjų, jei savo lėšomis atliktų šeimai priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Esą kada nors jie vis tiek bus atlikti, ir tada paaiškės tiesa dėl valstybinės žemės. Ūkininkė su tokia nuomone sutinka, bet neketina užsisakyti brangiai kainuojančių matavimų.

– Norėjome bent dėl savęs įsitikinti, kaip ten yra su žemės plotais, todėl pasiskolinome tikslų matavimo instrumentą, darbuotojai nuvažiavo į Sauslaukį, bet negalėjo patekti į ginčo vietą, nes visur yra tvoros, o už jų ganosi galvijai, – tarsi kaltinimą ūkininkams metė Žemėtvarkos skyriaus vedėjas.

Paklausus, ar nereikėjo ūkininkams pranešti, kad atvykstama matuoti, kad jie tam sudarytų sąlygas, atsakė, kad esą jie žinojo apie būsimą matavimą, ir pridūrė:

– Ten yra valstybinė žemė, ji neturi būti užtverta!

Bet jei dėl žemės įsiplieskė ginčas, gal reikėjo parodyti daugiau geranoriškumo?

Iš mūsų pokalbio galėjau daryti išvadą, kad į S.Pratašienės prašymą ištaisyti klaidą bus atsakyta neigiamai. Ūkininkė dar nėra apsisprendusi, ką tada darys.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras