Beveik po metų teisinių procedūrų motina ir ją įdarbinęs antstolis išteisinti(4)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2010-10-15 15:29

Antradienį Lietuvos aukščiausiasis teismas priėmė neskundžiamą nutartį Ingridos Bitinės ir Vladimiro Ševčenkos byloje. Abu kaltinamieji išteisinti. O 2009-ųjų lapkritį Šilalės rajono apylinkės teisme jie buvo nuteisti laisvės atėmimu – kiekvienas po dvejus metus kalėjimo. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija šį nuosprendį šių metų kovo 19 dienos nuosprendžiu panaikino. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kasacine tvarka teisėjų kolegijos nuosprendį apskundė Lietuvos aukščiausiajam teismui.

Antstolio V.Ševčenkos kontoroje kūdikio besilaukianti ir „Sodroje“ pašalpų skyriuje dirbanti I.Bitinė įsidarbino trumpam – tik tam, jog sutvarkytų archyvą. Tiesa, įdarbinta ji buvo buhaltere, nors šito darbo nedirbo. Antstolio archyvą moteris sutvarkė dirbdama po darbo valandų ir savaitgaliais. Iš viso antraeilėse pareigose ji čia triūsė 46 valandas ir gavo 10 tūkstančių litų atlyginimą. Toks buvo jos ir darbdavio susitarimas. Vėliau įtarta, jog moteris galėjo būti įdarbinta už tokį atlyginimą tyčia – tam, kad padidėtų po gimdymo mokamos motinystės išmokos. Prieš metus tokia „motinystės“ byla Lietuvoje buvo nagrinėjama pirmą kartą.

To ėmėsi Šilalės rajono apylinkės teismas. Teisėja Vida Butanavičiūtė tąsyk nusprendė, jog abu kaltinamieji veikė iš anksto susitarę, klastojo dokumentus, t.y. įrašė neteisingus duomenis apie  išmokėtą atlyginimą. Šitaip I.Bitinė įgijusi teisę į nepagrįstai didelę motinystės pašalpą. Mat, teismo duomenimis, už 46 valandas darbo išmokėtas 10 tūkst. Lt atlyginimas neatitinka realaus atlyginimo dydžio. Tad I.Bitinė apgaulės būdu įgijusi teisę gauti 66 291,3 Lt didesnę motinystės pašalpą nei ji būtų buvusi apskaičiuota dirbant vien tik tiesioginį darbą pagrindinėje darbovietėje (59 645,17 Lt).

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimu V.Ševčenka ir I.Bitinė išteisinti, kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apygardos prokuroras apskundė išteisinamąjį nuosprendį ir kasaciniu skundu prašė perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Jo manymu, apygardos teismas nepagrįstai patikėjo I.Bitinės ir V.Ševčenkos parodymais, jog moteris per 46 valandas sutvarkė keletą tūkstančių bylų. Apskaičiavęs, kiek realiai toks darbas užimtų laiko, prokuroras daro išvadą, jog I.Bitinė šio darbo neatliko arba visai jo nedirbo. Taip pat prokuroras teigė, kad I.Bitinė darbo sutartyje bei kituose dokumentuose nurodydama kitas pareigas nei dirbo užsitraukė baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą. Tačiau apygardos teismas šitos aplinkybės, prokuroro vertinimu, apskritai netyrė.

Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išanalizavusi kasacinio skundo motyvus, nusprendė skundo netenkinti. Kolegijos manymu, prokuroro pateikti motyvai turėjo būti nagrinėjami apeliacinio bylos nagrinėjimo metu. Bet tuo metu prokuroras šių įrodymų tyrimo neprašė. Tad jis ir nebuvo atliekamas. Be to, teisėjų kolegija konstatavo, jog prokuroro skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apeliacinio teismo išvadų. Jomis Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad I.Bitinės ir V.Ševčenkos darbo santykiai nebuvo fiktyvūs. Abu išteisinamieji iš tikrųjų susitarė dėl archyvo tvarkymo darbų, o I.Bitinė realiai šiuos darbus atliko. Darbo sutartyje susiderėtas atlyginimas, nors galėtų būti ginčijamas kaip per didelis, yra susitarimo reikalas. Pagrindo išvadai, kad toks atlyginimas neįmanomas, nėra.

Dėl kitų I.Bitinės pareigų nei buvo atliekamas darbas nurodymo dokumentuose teisėjų kolegija baudžiamosios atsakomybės taip pat neįžvelgė. Mat moteris buvo įdarbinta atostogaujant tikrajai kontoros buhalterei. Tad tikėtina, jog šitaip padaryta norint pasielgti patogiau nei kuriant naują pareigybę trumpam periodui. Kitaip tariant, išteisinamieji savo veiksmais nesiekė suklaidinti kitų asmenų ar institucijų. Taigi, kolegija konstatavo, jog, skirtingai nei mano prokuroras, I.Bitinės ir V.Ševčenkos veiksmuose nėra nei objektyvių, nei subjektyvių tikro dokumento klastojimo požymių.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras