Korėjiečių ketinimai kelia džiaugsmą ir sąmyšį(17)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2010-09-09 11:54

Rugpjūtį pasklidusi žinia, kad Pietų Korėjos verslininkai Tauragėje, buvusiose Vytauto gatvės kareivinėse, su savivaldybe ketina kurti bendrą įmonę, kurioje būtų surenkami elektros energiją taupantys šviestuvai, vieniems sukėlė džiaugsmą – didelės investicijos, atsiras darbo vietų, kitiems sąmyšį – prestižinėje gyvenamosios ir komercinės statybos teritorijoje kuriama gamykla, nuo Ramovės gatvės naujų namų nutolusi vos keliasdešimt metrų. Aplinkinius gyventojus ypač papiktino, kad viskas daroma beveik slapta, net dalis rajono Tarybos narių apie tai sužinojo prieš posėdį. O šiame posėdyje visiems dalyvavusiems apie planus su korėjiečiais kurti bendrą įmonę tik užsiminta, kai iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl nuomos konkurso skelbimo dviem buvusių kareivinių pastatams.

Investicijoms – taip!

Tauragės apskritis pagal užsienio investicijas užima paskutinę vietą šalyje. Investicijų pritraukime daugiausia yra nuveikęs verslininkas, rajono Tarybos narys Antanas Stankus. Kiekvienas investuotas litas, kiekviena sukurta darbo vieta rajonui yra labai brangūs, todėl korėjiečių noras kurti įmonę Tauragėje yra sveikintinas. Korėjiečių bendrovės „LK Development“ ketinimai puikūs – investuoti apie 15 milijonų litų, įdarbinti apie 150 žmonių, jie dar planuoja kitą itin aktualią veiklą – atliekų deginimą.

Tik kyla klausimas, kodėl viskas daroma taip slapta nuo gyventojų, kodėl nė karto nepakviesti žiniasklaidos atstovai, nors korėjiečiai Tauragėje lankėsi ne kartą?

–Investicijos – labai puiku, bet juk valdžia mūsų, mes ją rinkome ir mūsų turtas, kurį ji valdo, todėl turime tiesę žinoti, ką ketinama daryti. Nesuprantu, kam reikalingas toks slaptumas,– „Tauragės kurjeriui“ sakė investuotojų atžvilgiu geranoriškai nusiteikęs verslininkas.

Gamykla būtų kuriama buvusų kareivinių valgykloje ir netoli jos esančiuose garažuose. Pastatas stovi vos už keliasdešimties metrų nuo kai kurių Ramovės gatvės namų.

Dabar beprasmiškai ginčijamasi, kiek metrų skiria pastatus, iki kur reikia skaičiuoti atstumą – gyvenamojo pastato ar sklypo ribos. Nors problema visiškai kita – ar dera kurti įmonę teritorijoje, kuri ne taip seniai patvirtintame miesto bendrajame plane numatyta kaip gyvenamosios ir komercinės paskirties?

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji architektė Šarūnė Beitaitė patvirtino, kad šios teritorijos paskirtis būtent tokia. Paklausta, kaip būtų galima čia kurti gamyklą, ar reikėtų keisti bendrąjį planą, atsakė, kad tai daryti reikėtų tik tuomet, jei būtų keičiama 20 procentų teritorijos paskirtis. Kadangi būtų keičiama mažesnė dalis, užtektų parengti detalųjį planą.

–Detalusis planas turėtų būti derinamas su visomis reikalingomis institucijomis, būtų tvirtinamas tik po suderinimo, – teigė Š.Beitaitė.

 

Gyventojai baiminasi

 

Atkuriant nuosavybę į žemę žmonėms sklypai buvusiose kareivinėse buvo siūlomi su ta intencija, kad čia bus prestižinis miesto rajonas – miesto pakraštys, šalia – upė Jūra. Dabar gali pasirodyti, kad tie, kurie sklypus pardavė, laimėjo, o kurie pirko – pralaimėjo, nes šalia planuojama kurti gamyklą. Be to, tai gali būti tik įmonių kūrimosi pradžia.

Tauragiškis, kurio sklypas nesiriboja su ketinamos kurti gamyklos teritorija, piktinosi:

–Kodėl įmonė brukama į gyvenamąjį ir komercinį mikrorajoną, argi nėra vietų kitur jai įsikurti, juk Tauragėje netrūksta tuščių gamybinių pastatų? Sako, kad čia tik šviestuvus surinkinės, o kas gali garantuoti, jog ten nevyks kitokia gamyba, nebus cheminės taršos? Nestokojame karčios patirties, kad užsieniečiai savo verslą apgaubia paslapties skraiste, vėliau nieko iš jų nesužinosi. Aplinkiniai gyventojai – ne prieš investicijas, bet kaimynystėje įmonės turėti nenori, – „Tauragės kurjeriui“ sakė nenorėjęs prisistatyti gyventojas.

Nepatenkinti būsima kaimynyste Ramovės gyventojai dar rugpjūtį prašė susitikimo su meru. Susitikti su jais atvyko mero patarėjas Laimonas Norvilis ir pažadėjo, kad netrukus gyventojai bus pakviesti į savivaldybę, ten viską bus galima išsiaiškinti.

Laikas bėga, nerimas auga, o aiškumo vis dar nėra.

„Tauragės kurjeris“ pakalbino vieną Ramovės gatvės gyventoją, rajono Tarybos narį Antaną Stankų.

–Apie ketinamą kurti gamyklą aš nekalbėsiu, nuo šio reikalo išvis atsiriboju, nes galiu būti apkaltintas nebūtais dalykais. Galiu tik pasidalyti mintimis, kaip sunkiai gyventojai ten kūrėsi, kaip brangiai mums tai kainavo, papasakoti apie valdžios abejingumą. Nors mieste tiesiant vandentiekio ir kanalizacijos tinklus investuojami dešimtys milijonų, šios gatvės gyventojai už savo lėšas įsirengė vandentiekį ir kanalizaciją. Žmonės dėjosi po dvylika tūstančių litų. Už savo lėšas turėjome perkelti kabelius, pasistatyti elektros pastotę. Per keletą metų į mūsų gatvę nebuvo atvežta nė vieno sunkvežimio žvyro, – kalbėjo verslininkas.

Turbūt jis norėjo pridurti, kad dabar brukama gamykla, bet dėl įžado tos temos neliesti, nutylėjo.

Į klausimą, ką Ramovės gatvės kaimynystėje geriausia būtų daryti, A.Stankus nenoromis pasakė, kad buvę įvairių planų, be to, grupė verslininkų ten mielai būtų kūrę kotedžus, kurie būtų gražiai „įsipiešę“ į Ramovės gatvę su naujais namais ir jau pastatytais kotedžais.

 

Reikia džiaugtis, kad pasirinko Tauragę

 

Pakalbintas kitas verslininkas, rajono Tarybos Plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas Gediminas Maškauskas sakė:

–Tai aš čia kalčiausias, nes aš korėjiečius atvedžiau į Tauragę... Susipažinome per mano draugus Vilniuje. Pradžioje jie domėjosi galimybe deginti atliekas, į šį verslą ketina investuoti 80 milijonų dolerių. O paskui leidosi įkalbami kurti gamyklą, nors planavo kurtis Kaune, Širvintose, Alytuje. Užuot džiaugęsi, kad į Tauragę ateina Pietų Korėjos verslininkai, keliame triukšmą. Tauragėje jiems mes rodėme ne vienas privačias gamybines patalpas, bet jie geriau nori turėti reikalų su savivaldybe, o ne su verslininkais, nes Lietuvoje jau teko jais nusivilti. Vienintelės tam tinkamos savivaldybei priklausančios patalpos – buvusi kareivių valgykla su garažais. Tinka dydis, aukštis, plotas. Jiems reikia apie 2400 kvadratinių metrų ploto. Įmonės atstovai įžvelgė, kad garažus galima sujungti su pagrindiniu pastatu, atsirastų dar papildomo ploto. Nebūtų gamykloje nei triukšmo, nei taršos, nes ten vyktų tik šviestuvų surinkimas, – teigė G.Maškauskas.

Rajono meras Pranas Petrošius teigė suprantantis gyventojų nerimą, nes žmonės žino labai mažai.

–Važiuosiu į Vilnių, susitiksiu su korėjiečiais verslininkais, daug ką išsiaiškinsiu. Kai galėsiu atsakyti į daugelį klausimų, tuomet susitiksiu su gyventojais. Turime rasti išeitį, nes rajonui reikalingos investicijos, darbo vietos, o korėjiečių ketinimai labai dideli. Jie pasakė, kad sutinka bendradarbiauti tik su savivaldybe, privačiose patalpose nesikurs. Jei nesutarsime, ieškos galimybių kurtis kitur. Jie teigia, kad gamykloje triukšmas bus ne didesnis negu ligoninėje. Bus atvežamos detalės, montuojami šviestuvai ir jie išvežami. Pietų Korėjos verslininkai neatmeta galimybės prisidėti prie Tauragės kultūros ir sporto vystymo, yra užuominų apie plaukimo baseino įrengimą. Tegu gyventojai nesibaimina, viskas bus daroma laikantis sanitarinių, gamtosauginių reikalavimų. Gamyba būtų pradėta dar šiemet nuomojamose patalpose, kol kas neatskleidžiama, kur tai būtų. O kitais metais gamykla būtų įrengta buvusių kareivinių teritorijoje, – kalbėjo rajono vadovas.

Skaityti komentarus (17) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras