Antstolio pretenzijos laužtos iš piršto(1)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2010-09-09 15:36

Rugsėjo 2 dieną tauragiškis Juozas J., iš antstolio Kęstučio Košio kontoros gavęs laišką nustėro – jame siūlymas sumokėti 228,74 Lt vykdymo išlaidų ir dviejų patvarkymų AB „Swedbank“ kopijas areštuoti jo sąskaitoje esančias lėšas – 228,74 Lt ir 279,74 Lt, o lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Iki šiol tauragiškis buvo šventai įsitikinęs, kad niekam nėra skolingas.

Išskaičiavo beveik 10000 litų

 

Su antstolio padėjėjos Monikos Kasperavičienės pasirašytais trim raštais jis apsilankė „Tauragės kurjerio“ redakcijoje. Juozas J. teigė, kad už jam prieš keletą metų skirtas baudas (4000 ir 5000 litų) už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir antstoliui už paslaugas atsiskaitė dar pernai. Per trejus metus iš jo pensijos „Sodra“ pagal antstolio pateiktus vykdomuosius raštus išskaičiavo netoli 10000 litų.

Pasiūliau, kad pensininkas iš „Sodros“ išreikalautų pažymą, kada ir kiek buvo išskaičiuota iš jo pensijos, o po to bus galima aiškintis antstolio veiksmų pagrįstumą. Prašomą dokumentą iš „Sodros“ jis gavo tą pačią dieną. Pažymoje rašoma, kad nuo 2007 metų sausio 1 dienos iki 2009 metų gruodžio 31 dienos pagal du vykdomuosius raštus iš Juozo J. pensijos iš viso buvo išskaičiuota 9606,08 Lt.

Pagal išieškotą sumą galima daryti išvadą, kad žmogus nebeskolingas – iš pensijos išskaičiuotų pinigų turėjo pakakti ne tik Juozui J. paskirtoms baudoms į Valstybinę mokesčių inspekcijos sąskaitą pervesti, bet ir antstolio turėtas išlaidas atlyginti bei jo uždarbiui. Juozui J. patariau su turimais dokumentais apsilankyti šilutiškio antstolio Kęstučio Košio kontoroje, esančioje Tauragėje.

 

Pretenzijų atsisakė

 

Pateikti dokumentai įtikino kontoroje buvusią darbuotoją, kad Juozas J. antstoliui K.Košiui neskolingas, jam buvo pasakyta, kad pinigai iš jo sąskaitos AB „Swedbank“ nebus išskaičiuoti, o sąskaitos areštas atšaukiamas.

Galima būtų žmogų pasveikinti laimėjus prieš tokią griežtą instituciją, tačiau vis dėlto rūpėjo sužinoti, kodėl be reikalo jis buvo sutrikdytas, juk ne kasdien gauname iš antstolių siūlymus susimokėti neegzistuojančias skolas, ne kasdien be pagrindo areštuojamos mūsų sąskaitos. Paskambinus į K.Košio antstolio kontorą Tauragėje atsiliepė jo padėjėja Lina Jurgutienė. Paaiškinus dėl ko skambinu, moteris pasakė:

–Mes su juo viską išsiaiškinome.

Panorus sužinoti, kodėl iš žmogaus be pagrindo buvo reikalaujama mokėti pinigus, antstolio padėjėja paaiškino, kad tai senos bylos, perimtos ir antstolio Vladimiro Ševčenkos, esą jose buvo nemažai pripainiota.

 

Kodėl nurodyti skirtingi skaičiai?

 

Paaiškinimas gana įtikinamas, tačiau pagal Juozo J. turimus popierius galima daryti išvadą, kad buvo pripainiota ir antstolio Kęstučio Košio kontoroje. Viename ir tame pačiame dokumente – siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas vienoje vietoje nurodyta suma – 279,74 Lt, kitoje – 228,99 Lt. Nors vykdymo išlaidos, atrodo, turėtų būti skirtos antstoliui, nurodoma, kad išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija. Juozui J. adresuotame voke buvo dar dviejų raštų kopijos – patvarkymai AB „Swedbank“. Viename rašte vienoje vietoje išieškoma suma nurodyta 279,74 Lt, kitoje – 228,99 Lt, kitame rašte – tik viena suma – 279,74 Lt. Pagal šiuos patvarkymus išeitų, kad iš Juozo J. turi būti išieškotos dvi pinigų sumos, tik vienu atveju neaišku – 228,99 Lt ar 279,74 Lt. Tačiau abiejuose raštuose nurodytas tas pats vykdomasis dokumentas – Tauragės policijos komisariato nutarimas Nr. 2715/1030, išduotas 2004–10 –19. Ir suprask, žmogau, kad gudrus, ką visa tai reiškia.

 

Pažeistas teises reikia ginti

 

Šios istorijos išvada būtų tokia: jei neaišku, reikia eiti aiškintis, gintis nuo nepagrįstos skolos. Gerai dar, kad šiuo atveju reikalaujama palyginti nedidelė pinigų suma (beje, neaišku kokia), nors per 700 litų pensijos gaunančiam našliui ir keletas šimtų litų – nemaži pinigai.

Kartais su skolomis būna ir blogiau – viena antstolė iš motinos ir sūnaus solidariai (kartu iš abiejų tokią sumą arba iš vieno kurio nors, jei kitas neturi pajamų) turėjusi išieškoti apie 10000 litų, iš kiekvieno reikalavo mokėti po 10000 litų, – išieškotina suma išaugo trigubai. Kartu visi ilgai skaičiavome pinigus, kol pavyko įrodyti, kad suskaičiuota buvo blogai.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras