Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Po badavimo prie Seimo valdininkai sukruto įteisinti žemę(3)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2010-08-20 11:51

Birutė Skripnikova teisme apsiėjo be advokato, savo interesus gynė pati.

Praėjusį pirmadienį visišką negalią turinti Panemunės miesto (Pagėgių sav.) gyventoja Birutė Skripnikova padedant vyrui Valerijui ir dar dviem panemuniškiams atvyko į Tauragės rajono apylinkės teismą. Čia turėjo būti pradėta nagrinėti civilinė byla, kurioje ieškovas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė, kad teismas įpareigotų ją likviduoti savavališkos statybos darbų padarinius – nugriauti pastatytą gyvenamąjį namą. Bet staiga viskas pasisuko netikėta linkme – ieškovų atstovams prašant byla buvo sustabdyta, kol bus išspręstas nuosavybės į žemę, ant kurios atsakovė pasistatė gyvenamąjį namą, įteisinimo klausimas.

 

 

Laimėti – tik per kovą?

Kodėl teisme staiga atsirado toks netikėtas posūkis, kodėl ieškovų atstovai – vyriausieji specialistai Egidijus Mockevičius ir Danutė Skarbalienė pasiūlė bylą stabdyti, kol bus išspręstas B.Skripnikovos žemės nuosavybės klausimas? Jie motyvavo tuo, kad papūtė nauji vėjai – nuo šių metų spalio 1 dienos įsigalios Statybos įstatymo pataisa, leisianti įteisinti nelegalius statinius, kai nebus kliūčių susitvarkyti reikalingus dokumentus. Pagal iki šiol galiojančią tvarką visi be statybos leidimo pastatyti statiniai turi būti nugriauti, dokumentų tvarkytis atgaline data neleidžiama.

Tačiau tokią ieškovo nuostatą galbūt lėmė ir kai kurie kiti pokyčiai, atsiradę po B.Skripnikovos protesto akcijos – badavimo prie Seimo liepos mėnesį. Nacionalinės žemės ūkio tarnybos atstovai (buvę žemėtvarkininkai) raštu pažadėjo dėti pastangas, kad būtų galima įteisinti žemės nuosavybę.

Pagėgių savivaldybė galų gale įsiklausė į moters prašymą, sudarė komisiją, kuri pripažino, kad senas namas, kuris priklauso B.Skripnikovai ir dar dviem savininkams, yra netinkamas gyventi, avarinės būklės, jis nuolat apsemiamas potvynių. Kiti du savininkai jame nebegyvena, o Birutė ant žemės, už kurią sumokėjo pinigus, bet nebuvo įteisinta nuosavybė, pasistatė namą, tik nespėjo jo įsirengti.

 

Prieš valdininkus – viena pati

 

Liepą B.Skripnikova, gulėdama invalido vežimėlyje, tris paras badavo prie Seimo protestuodama prieš Šilutės, Pagėgių ir Tauragės valdininkus, per keliolika metų nesugebėjusius įteisinti jos išsipirktos žemės.

Teisme ieškovui atstovavo du specialistai, o atsakovė B.Skripnikova savo interesus gynė pati viena. Per teismo posėdį buvo matyti, kad jai dėl sveikatos būklės tai labai sunki pareiga, bet buvo aišku, kad moteris bylai ilgai ir atkakliai rengėsi – turėjo storą segtuvą įvairių dokumentų. Į teisėjo klausimą, ar jai nereikia advokato, nes paprastam žmogui teisme įrodinėti savo tiesą ir dar tokioje sudėtingoje situacijoje nelengva, Birutė atsakė, kad tokiam reikalui ji neturi pinigų. Tvirtino pinigus už žemę sumokėjusi, o kvitą atidavusi žemėtvarkininkams, kurie jį pradangino.

Jei ne ieškovų atstovų prašymas bylą stabdyti ir žemėtvarkininkų pažadas ieškoti išeities, vargu ar tai teisme būtų padėję Birutei įrodinėti savąją tiesą, nes pagal galiojančią tvarką nieko negalima statyti neturint statybos leidimo, o neturint žemės sklypo (ir projekto), jo niekas neduoda.

 

Įžvelgia piktavališkumą

 

– Nesuprantu, kur žemėtvarkininkai nudangino mano mokėjimo už žemę kvitą, kodėl nesugeba jo surasti, juk archyve turi likti antras egzempliorius. Siūlo man dar kartą išsipirkti tą pačią žemę, bet Panemunė su trimis šimtais gyventojų yra miestas, todėl žemė čia brangi – apie 800 litų už arą. Man priklauso apie 30 arų, o aš tokių pinigų neturiu ir nemanau dar kartą daug mokėti kartą jau sumokėjusi, be to, tuomet kaina ne tokia didelė buvo, – po teismo parengiamojo posėdžio sakė B.Skripnikova.

Ji įžvelgia valdininkų piktavališkumą, esą ant jos žemės sklypas suprojektuotas kitam žmogui. Name Mokyklos g. 50 Birutė su tėvais apsigyveno 1954 metais. Paveldėjo dalį namo, turėjo teisę išsipirkti žemės sklypą.

Jai buvo iškilęs realus pavojus likti be nieko – senasis namas griūva, kiti du savininkai jį jau apleido, o naujojo baigti ir įteisinti neleidžiama, prašyta, kad teismas įpareigotų jį nugriauti, žemės nuosavybė neįteisinama. Visiškai neįgali moteris galėjo likti ir be pastogės, ir be santaupų, nes jos sukištos į statybą. Laimė, teismas bylą sustabdė. Galbūt viskas išsispręs teigiamai, nes po badavimo prie Seimo ledai pajudėjo.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras