Ar tauragiškiai valgo be E?(9)

Justina ULBERKYTĖ | justina@kurjeris.lt

2010-07-12 09:23

FOTO: R.Malychas

Neretai pirkdami mėsos produktus susimąstome, kiek iš tiesų šiuose produktuose yra grynos mėsos ir kiek jos gardumui padeda įvairūs dažikliai ir skonio stiprikliai, kitaip tariant, įvairūs E. Tauragės maisto gamybos įmonių atstovai tikino tokių priedų gamindami produkciją naudojantys labai retai arba tik tokį kiekį ir tuos, kurie yra patvirtinti remiantis Europos Sąjungos teisės aktais.

 

 

Lietuviška mėsa populiaresnė

UAB „Stragutės mėsa“ cecho viršininkė Valerija Dadūrienė „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad šioje mėsos perdirbimo įmonėje perdirbama kur kas daugiau lietuviškos mėsos nei importuotos iš kitų užsienio šalių.

– Gegužės mėnesį mūsų įmonėje perdirbta 26 tonos importuotos mėsos ir 76 tonos lietuviškos skerdienos, – sakė V.Dadūrienė.

Pasak cecho viršininkės, papildomų dažiklių ir skonio stipriklių gamyboje yra naudojama tik tiek, kiek leidžia normos.

– Gamindami produkciją skaniname įvairiais mišiniais, pavyzdžiui, skirtais dešrai ar kitais. Mes patys į savo gaminius nededame priemaišų, jų jau yra minėtuose mišiniuose. Šiuo metu mūsų gamybos procese naudojami 52 skirtingi mišiniai, pusėje jų yra taip vadinamųjų E, kituose mišiniuose jų nėra, – tvirtino moteris.

UAB „Stragutės mėsa“ labiau orientuota į prekybą žalia mėsa, o per gegužę šioje įmonėje buvo pagaminta 24 tonos 200 kilogramų produkcijos.

– Prekyboje nesunkiai galite pamatyti mūsų produkcijos be E. Visai neseniai pradėjome gaminti naują virtą dešrą bei dešreles, kurios taip ir vadinasi – „Be E“. Norėdami įsigyti produkcijos, kurioje yra mažiausiai skonio stipriklių, žmonės turėtų rinktis įvairius slėgtainius, vyniotinius ar šaltieną, – patarė cecho viršininkė.

 

Mėsos importas – minimalus

 

AB „Tauragės maistas“ komercijos direktorius Žilvinas Lenktaitis tikino, kad ši įmonė ypač didžiuojasi lietuviškumu ir tradicija laiko lietuviškos mėsos perdirbimą.

– Galiu drąsiai teigti, kad AB „Tauragės maistas“ yra viena labiausiai lietuviškos kilmės žaliavą naudojančių įmonių ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Mūsų įmonė didžiąją dalį žaliavos gauna iš savo skerdyklos, kurioje nuolat yra skerdžiamos Lietuvoje užaugintos kiaulaitės. Galime garantuoti, jog mūsų skerdykloje bendrovės „Tauragės maistas“ reikmėms nėra paskersta nė vienos ne Lietuvoje užaugintos kiaulės. Tiesa, kadangi mėsos pardavimai pagal rūšis yra labai neproporcingi, mums nuolat trūksta tam tikros rūšies skerdienos dalių, pavyzdžiui, šoninės, kumpio ir pan. Todėl šiek tiek nelietuviškos žaliavos tenka importuoti. Partneriais renkamės patikimas Vokietijos įmones, labai retais atvejais – Lenkijos, – tikino Ž.Lenktaitis.

 

Maisto priedai – tik antros rūšies gaminiams

 

Pasak komercijos direktoriaus, AB „Tauragės maistas“ įvairius priedus stengiasi naudoti tik gamindama antros rūšies produktus, kurių pardavimo kaina yra žema, todėl savikaina taip pat turi būti neaukšta. Aukščiausios rūšies produktuose aromato ir skonio stiprikliai nenaudojami, tai, Ž.Lenktaičio teigimu, nurodoma ženklinime.

– Bet kuris save gerbiantis gamintojas mielai gamintų tik aukščiausios rūšies produktus be minimų priedų, tačiau didžiajai daliai Lietuvos gyventojų mėsos gaminiai tokiu atveju būtų neįperkami, – mano bendrovės komercijos direktorius.

Dauguma pirkėjų galvoja, jog mononatrio gliutamatas (E621) – vienas pavojingiausių maisto priedų. Norėdami įsigyti kokybišką mėsos gaminį pirkėjai produkto etiketėje, kurioje nurodyta sudėtis, ieško būtent šios sudedamosios dalies. Tačiau Ž.Lenktaitis tikina, kad šis priedas anaiptol nėra toks pavojingas.

– Mononatrio gliutamatas – natūrali amino rūgštis (baltymų sudėtinė dalis), pramoniniu būdu gaunama iš melasos bakterinės fermentacijos būdu, gliutamato taip pat yra daržovių baltymuose, pavyzdžiui, sojų. Gliutamatas natūraliai pasigamina ir pomidoruose. Tai priedas, sustiprinantis gaminio skonį ir kvapą, tačiau jo nepakeičiantis. Mes konkrečių duomenų apie šio priedo žalą neturime, o pavojus galbūt slypi tame, kad valgant skanų produktą galima prarasti saiką, – šmaikštavo vyras.

 

Ekologiškas produktas – reklaminis triukas?

 

Ž.Lenkaitis akcentavo, kad nereikia norėti, jog dešra pūpsotų nesiraukšlėdama, būtų gražiai rausva, nuostabiai kvepėtų, galiotų 2 mėnesius ir dar būtų pagaminta be priedų. Tai, pasak jo, neįmanoma. O apie ekologišką produkciją vyras sako, kad tai tik reklaminis triukas.

– Šiandien Lietuvoje neužauginama tiek ekologiškos mėsos žaliavos, kad pramoniniu būdu tokius produktus galėtų gaminti bent viena įmonė. Todėl dažnu atveju ekologiškumas – vis dar tik reklaminis triukas. Juk jei nusiperki neekologiškai užaugintą žaliavą, niekad negalėsi teigti, jog gaminys pagamintas ekologiškai, – mano Ž.Lenktaitis.

 

„Lignesos“ gaminiai – vengtini

 

Interneto svetainėje www.sveikasvaikas.lt nesunkiai galima rasti sąrašą produktų, kurie nedaro įtakos vartotojų sveikatai, ir tokių, kurie netgi būtų uždrausti kitose užsienio valstybėse. Šiame sąraše aptikome ir UAB „Lignesa“ gaminamų produktų: „Marinuotos atlantinių silkių filė su pupelių troškiniu“ bei „Dviguboji atlantinių silkių filė“, – dėl juose naudojamų priedų abu šie produktai nurodomi kaip vengtini.

UAB „Lignesa“ kokybės vadovė Vita Ravinkienė sakė, kad dažikliai ir skonio stiprikliai gamyboje papildomai nenaudojami.

– Jie gali būti prieduose, naudojamuose mūsų gamyboje, – teigė V.Ravinkienė.

Apie ekologišką UAB „Lignesa“ gaminamą produkciją V.Ravinkienė sakė, kad tam tikru atveju karštai ir šaltai rūkytą žuvį galima laikyti ekologišku produktu.

– Jeigu jūs manote, kad žuvis, sugaudyta vandenynuose ar gėluose vandenyse, yra ekologiškas produktas, tai visa karšto, šalto rūkymo ir vytinta žuvis yra gaminama be konservantų ir E raidžių, – tikino V.Ravinkienė.

 

Pažeidimų neužfiksuota

 

Pasak Tauragės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotojo Juozo Petrauskio, Tauragėje dažniausiai atliekami planiniai patikrinimai, pagal rizikos įvertinimą sudarytus metinius ir Tauragės apskrities VMVT viršininko suderintus planus. Šių planinių patikrinimų metu kartu vykdoma ir maisto priedų panaudojimo kontrolė.

– Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai: gamybos proceso ar panaudotų žaliavų dokumentinis atsekamumas, įsivežamos iš Europos Sąjungos šalių žaliavos kontrolė, ženklinimo neatitikimai, personalo mokymai, sanitariniai higieniniai pažeidimai, RVASVT (rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų) sistemos veikimo trūkumai. Maisto priedus gamyboje naudoja visos minėtos įmonės, išskyrus gyvulių skerdyklas, tačiau Tauragės apskrities įmonėse maisto priedų vartojimo pažeidimų kol kas neužfiksuota, – tvirtino J.Petrauskis.

Įmonėms, pažeidusioms numatytas sąlygas, gali būti uždraudžiama arba sustabdoma tiekti produktą į rinką, taip pat gali būti sustabdyta įmonės veikla.

Skaityti komentarus (9) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras