Seimo kadencijos vidurio krizė(4)

Lauras BIELINIS

Politologas

2010-11-26 12:53

Lauras Bielinis

Seimas turėtų švęsti savo darbo įpusėjimą – keturių metų darbo kadencijoje praėjo du metai. Tradiciškai bandoma apžvelgti Seimo nuveiktus darbus ir prognozuoti galimus. Tačiau šiandien Seimas sutinka darbų vidurį nepasibaigusiu (arba keistai pasibaigusiu) apkaltos procesu, nes tai, kad vienam iš priesaiką sulaužiusių Seimo narių buvo pareikštas nepasitikėjimas ir jis buvo atstatytas, o kitas buvo išteisintas, sunku pritaikyti logiką. Tiek vienas, tiek kitas yra sulaužę priesaką ir jie abu verti atstatydinimo. Bet yra taip, kaip yra, todėl Seimas bus priverstas atrasti naujas priesaiką sulaužiusio, bet Seimo nariu esančio politiko darbo galimybes. Bet... pažvelkime į šį Seimą nuo pradžios.

 
 

Jei dar prisimena skaitytojai, tai Seimo pradžią pažymėjo kūdikio žindymo televizijos kadrai. Nuo tada Seimas beveik reguliariai teikė mums jei ne komiškas situacijas, tai dramos užuominas, ir visuomenė suprato, kad išrinko pačius juokingiausius ir nevykusius herojus. Seimo sesijose matėme daug ginčių dėl detalių ir visišką principų bei minties tuštumą sprendžiant esminius klausimus. Gal tai buvo naudinga valdančiosios daugumos flagmanams Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, bet šalis labai greitai pajuto, ką reiškia bloga Seimo darbo kokybė – prieštaringi sprendimai bei vienpusiškas ekonomikos reguliavimo principas nusmukdė smulkųjį bei vidutinį verslą ir privertė tautiečius masiškai emigruoti.

Kita vertus, Seimas pademonstravo ir stiprų politinės kovos azartą tarp partijų ir frakcijų, kada net valdančiojoje daugumoje susiformavo tokios grupės politikų, kurių atstovai net vengia pažvelgti vienas į kitą. Klausimas, kaip jie sutaria dėl bendrų valdančiosios daugumos veiksmų? Nes esant rimtais, vienas kito nekenčiančiais priešais, bendradarbiauti yra neįmanoma. Bet valdančioji dauguma funkcionuoja, frakcijos komunikuoja ir Seimas, deja, dar neišsiskirstė.

Dalis teisininkų sako, kad šiandien yra sudėtinga apibrėžti Seimo legitimumą po tokio nevykusio dviejų seimo narių atstatydinimo, o tai reiškia, kad iki kadencijos pabaigos, kiekvienas sudėtingesnis Seimo sprendimas taps ginčytinu. Dabar kiekvienas Seimo narys galės užginčyti balsavimą, jei jame dalyvaus A.Sacharukas, nes tada kils klausimas, kiek yra legitimus Seimo sprendimas jei jo balsavime dalyvavo abejotino legitimumo politikas.

Taigi ateinantys Seimo darbo metai bus neišvengiamai sietini ir su šio Seimo teisiniu būviu ir su jo narių pasimetimu priimant rimtesnius sprendimus. Ginčai tokiu būdu vis daugiau bus ginčais ne dėl valstybės bei visuomenės problemų, bet dėl Seimo narių galimybės daryti legalius sprendimus.

Visuomenė norėtų išankstinių rinkimų – savotiškas noras pataisyti rinkiminę klaidą. Bet dalis Seimo tikrai to nesieks, nes yra daug politikų, suvokiančių, kad jie daugiau nepakliūs į Seimą. Dalis politikų bei frakcijų nenori naujų rinkimų, nes jų reitingai per maži, o tai reiškia, kad jie bus nustumti nuo valdymo. Dalis politikų tiesiog nesupranta, kas vyksta ir jiems nereikia pokyčių. Na, ir, aišku, egzistuoja tokie politikai, kurie supranta, kad kuo ilgiau bus toks nevykęs Seimas, tuo ilgiau jie galės vykdyti savo personalinį, smulkų politinį biznį. Taigi Seimas liks toks, koks yra ir neverta tikėtis, kad antroji jo darbo pusė bus konstruktyvi ir rimta.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras