Irena Ričkuvienė: „Ir aukščiausi šalies teisininkai neturi atsakymų“(28)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2009-02-19 10:58

Irena Ričkuvienė

Apskritis naikinti pasišovusi šalies Vyriausybė sukėlė galvos skausmą apskričių viršininkų administracijoms. Šimtai valdininkų gali likti be darbo. Skelbiama, kad vietoj dešimties apskričių po kelerių pertvarkos metų teliks trys ar keturi regionai. Kokios naujausios žinios iš Vyriausybės, kaip Tauragės apskritis vykdo taupymo programą, klausiame Tauragės apskrities viršininkės IRENOS RIČKUVIENĖS.

 

.

– Penkiolika metų dirbate valstybės tarnyboje. Nors į Seimą nepatekote, vienintelė iš ankstesniųjų apskričių viršininkų savo postą išsaugojote. Ar šiandien tvirtai jame jaučiatės?

– Ne, kandidatuodama į Seimą ir kai sužinojau, kad į parlamentą nepateksiu, buvau įsitikinusi, jog mano kadencija eina į pabaigą. Nors ir likau apskrities viršininke, visada esu pasirengusi šias pareigas palikti. Tokia jau politinio pasitikėjimo darbuotojų dalia.

– Jūsų specialybė – statybos inžinierė. Ar svarstote galimybę kada nors dirbti su statybomis susijusį darbą?

– Mudu abu su vyru – statybos specialistai. Tačiau nė vienas taip ir nedirbome pagal specialybę. Galbūt sūnus, šiuo metu studijuojantis Vilniaus Gedimino technikos universitete statybą, dirbs tokį darbą. Statybą per tiek metų valstybės tarnyboje kaip ir užmiršau.

– Kokių naujausių žinių apie apskričių reformą parvežėte iš Vilniaus? Kada apskričių nebeliks?

– Šiandien dar niekas neaišku. Esu premjero sudarytos darbo grupės narė. Jau įvyko pirmasis šios grupės posėdis. Šiuo metu svarstoma, kokias apskričių viršininkų administracijų funkcijas perduoti savivaldybėms, kokias – ministerijoms. Apie tai diskutuoja aukščiausi šalies teisininkai, tačiau ir jiems tai didžiulis galvos skausmas. Apskričių žinioje – 230 šalies švietimo, medicinos, globos, kultūros, sporto, turizmo įstaigų. Kas perims jų priežiūrą? Jei ministerijos, gali kilti pavojus, kad jos pristeigs daugybę įstaigėlių, kurios šiomis įstaigomis rūpinsis. Reikės keisti apskritims pavaldžių įmonių steigėjus, dokumentus, pavadinimus. Tai nemažai kainuos. Kyla paprastas klausimas – ar tai bus efektyvu, ar tikrai tokiu būdu sutaupysime? Tačiau Vyriausybės programoje parašyta aiškiai – apskritys bus naikinamos. Prieš savaitę man teko kalbėti su vidaus reikalų ministru, jis į diskusijas nesileidžia, jo teigimu apskritys turi būti naikinamos. Vis dėlto svarstoma, kad dešimt šalies teritorinių vienetų, nesusijusių su naujaisiais regionais, išliks.

– Ar jau aišku, kiek ir kokie regionai bus kuriami? Į kurį pateks Tauragė?

– Svarstoma įkurti tris ar keturis euroregionus. Regione pagal Europos Sąjungos nuostatas turėtų gyventi ne mažiau kaip 800 tūkstančių žmonių. Tai būtų statistiniai vienetai, kurie savarankiškai galėtų kreiptis Europos Sąjungos paramos. Kokie tai bus regionai, kol kas svarstoma. Vienos nuomonės nėra. Man susidarė įspūdis, kad šioje srityje kol kas chaosas – ir aukščiausi šalies teisininkai neturi atsakymų į panašius klausimus. Manau, kad realiai apskričių reforma prasidės 2012 metais, ne anksčiau.

– Ar krizės akivaizdoje mažiausia Tauragės apskritis, jos likimas rūpi Vyriausybei? Kokių krizės padarinių apskrityje pastebite?

– Vargu ar rūpi. Ir mes, apskričių viršininkai, nelabai vertinami. Mus apskričių likvidatoriais vadina. Su gyventojais tiesiogiai mūsų institucija nedaug bendrauja. Tačiau privačiuose pokalbiuose, ypač su verslininkais, pastebiu, kad daugeliui sunku. Kai kurie verslininkai už galvų griebiasi, sako, kad neišgyvens. Jeigu Vyriausybė kaip išsigelbėjimą iš krizės matys tik vieną sritį, bus nelengva visiems. Manau, kad didžiausia vertybė krizės sąlygomis turi būti žmogus, kiekvienas valstybės žmogus, ar jis būtų paprastas darbininkas, ar valstybės tarnautojas.

– Jei darbuotojai bus atleidžiami iš pareigų, kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams?

– Jei reikės vienu metu iš darbo atleisti darbuotojus, išmokėti kompensacijas, tai galėtų kainuoti keliasdešimt milijonų litų. Valstybei reikės surasti papildomų lėšų. Mano įsitikinimu, pastarieji metai – netinkamas laikas priimti tokius sprendimus. Nebijau tokios savo nuomonės išsakyti Vyriausybei.

– Ar ketinate pastaruoju metu atleisti darbuotojų?

– Iki vasario 20 dienos Vyriausybei apskričių viršininkai turi pateikti siūlymus, kaip valstybės tarnautojų apskričių viršininkų administracijose sumažinti iki 10 procentų. Ketinu išsakyti viską – nematau prasmės šiuo metu atleisti darbuotojų. Vis dėlto jei reikėtų priimti tokį sprendimą, mums reikėtų atsisakyti iki 10 žmonių. Atleisti reikėtų mažiau kvalifikuotus darbuotojus, paprastai jie jaunesni žmonės, auginantys mažų vaikų. Kur jie eis? Į Darbo biržą, kad valstybė iš to paties biudžeto katilo mokėtų jiems pašalpas? Nežinau, kaip būsiu suprasta, tačiau ketinu siūlyti Vyriausybei pereiti prie keturių darbo dienų per savaitę tvarkos. Nors atlyginimai darbuotojams mažėtų, tačiau sutaupytume apie 20 procentų darbo užmokesčio fondo lėšų.

– Ar vykdote taupymo programą? Kiek apskrities viršininko administracijos darbuotojų gauna priedus prie atlyginimų?

– Priedus darbuotojams pradėjome mažinti nuo pernai lapkričio. Šiuo metu dauguma darbuotojų, įskaitant ir mane, gauna „plikus“ atlyginimus. Priedai mokami tik dešimčiai žmonių – šešioms buhalterėms, žemėtvarkininkui ir dar trims darbuotojams už į jų pareigybes neįeinančius darbus.

– Koks šiuo metu Jūsų ir vidutinis apskrities viršininko administracijos darbuotojų atlyginimas?

– Aš uždirbu kiek per 5000 litų neatskaičius mokesčių. Mano atlyginimas, atsisakius priedo, sumažėjo 2036 litais. Manau, kad apskrities viršininkui toks atlygis už darbą per mažas. Dažnai mano darbo diena trunka ne aštuonias kaip visų kitų, bet 14, net 16 valandų. Papildomo laiko atima dažnos kelionės į Vilnių, dalyvavimas renginiuose. Bet ką padarysi, žinau – jei nepatinka, galiu nedirbti. Vidutinio apskrities viršininko darbuotojo atlyginimo specialiai neskaičiavome. Vienų specialistų jis siekia kiek per 3000, kitų kiek per 2000 litų neatskaičius mokesčių. Ir netiesa, kad čia niekas nedirba, tik kavą geria. Bent jau mūsų apskrityje darbuotojų darbo krūvis didelis.

– Ar Jūsų pavaldiniai supranta sunkią šalies padėtį, nesiskundžia, kad neteko priedų?

– Supranta. Kalbamės, kad nereikia pulti į paniką. Kol kas neatleidome nė vieno darbuotojo. Tik savo noru iš darbo išėjo vienas skyriaus vedėjas.

– Kaip vertinate naujosios Vyriausybės, Seimo koalicijos darbą?

– Esu politinio pasitikėjimo tarnautoja, todėl esu įsipareigojusi savo nuomonės šiuo klausimu viešai neišsakyti. Nenoriu ir morališkai negalėčiau sau to leisti.

– Jei po dvejų metų savivaldos rinkimuose merus rinktume tiesiogiai, ar keltumėte savo kandidatūrą vadovauti Tauragės savivaldybei? O gal dar kartą bandysite laimę Seimo rinkimuose?

– Mero rinkimuose nedalyvaučiau, net nesvarstau tokios galimybės. O Seimo rinkimuose jau išbandžiau save. Turbūt, kad nebandyčiau antrą kartą. Manau, kad tauragiškiams rinkimuose reikia ryškesnių, žymesnių politikų, ne darboholikų.

Skaityti komentarus (28) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras