Stasys Šedbaras: iš krizės „šliaužiame pilvais“(3)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2009-10-26 16:25

Tauragiškių išrinktas Seimo narys Stasys Šedbaras mano, kad Tauragėje daugiau dėmesio reikia skirti turizmui, komunalinėms komunikacijoms ir gyvenamųjų rajonų dujofikavimui

Tauragės vienmandatėje rinkimų apygardoje tauragiškių išrinktas teisininkas Stasys Šedbaras Seime – jau metus. „Tauragės kurjeris“ domisi, kokius darbus Seimo nariui, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui jau pavyko įgyvendinti, kada Lietuvai pavyks išsikapstyti iš krizės ir kas, anot jo, keistina Tauragėje.

 

.

– Seimas dirba beveik metus, ką Jums pavyko per tą laiką nuveikti Jus išrinkusių tauragiškių labui?

– Esu ne tik Seimo narys, bet ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Šiame komitete svarstoma didžioji dalis Seimo priimamų teisės aktų projektų, taip pat Konstitucinio Teismo nutarimai, ir sprendžiama, kaip juos įgyvendinti, kad neliktų įstatymų spragų. Tuo pat metu daug laiko reikia skirti ir įgyvendinant parlamentinę kontrolę Komiteto veiklos sričiai priskirtose valstybės institucijose.

 

Asmeniškai man teko ir tenka dalyvauti parengiant LEO LT tolimesnės veiklos koncepciją, administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų tolimesnės raidos koncepciją, ikiteisminio tyrimo sistemos biurokratizmo mažinimo ir vilkinimo išvengimo teisinius būdus, Administracinių teisės pažeidimų kodekso esminių pataisų projektą. Tai tik dalis darbų, kurie reikalauja daugybės pastangų ir laiko.

 

Tuo pat metu daug laiko ir pastangų reikalauja parlamentinės kontrolės įgyvendinimas. Vienas iš pavyzdžių – šiuo metu atliekamas prokuratūros veiklos tyrimas ir ieškojimas teisinių būdų, kaip iš esmės pakeisti situaciją, kad maksimaliai būtų eliminuota galimybė vilkinti ikiteisminius tyrimus.

 

Esu išrinktas vienmandatėje apygardoje, tačiau jeigu imčiau dirbti tik vienos apygardos gyventojų labui, galėčiau būti apkaltintas korupcija ar net grėstų apkalta. Kiekvienas Seimo narys yra visos Tautos atstovas.

Vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys, visų pirma, turi individualiai priimti ir spręsti rinkėjų problemas, jeigu tai įeina į Seimo nario kompetenciją. Tokių žmonių, kai lankausi rinkiminėje apygardoje, kiekvieną kartą ateina dešimtys.

 

Kita vertus, yra bendresnio pobūdžio klausimai, kuriuos kelia apygardos verslininkai, teisėsaugininkai, bendruomenės. Šiuos klausimus tenka spręsti teikiant įstatymų pataisas, registruojant įstatymų projektus.

– Ko labiausiai prašo rinkėjai, kai su jais susitinkate, kuo skundžiasi?

 

– Nėra kokių nors išskirtinių klausimų. Galbūt dažniau skundžiamasi dėl žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų, ūkininkų, paėmusių kreditus bankuose, nemokumo, žemės sklypų ribų ginčų. Apskritai, žmonės kreipiasi įvairiausiais asmeniniais klausimais, dažnai ne tiek kaip į Seimo narį, kiek į tam tikrą patirtį turintį teisininką.

– Kokias problemas, Jūsų nuomone, pirmiausia reikia spręsti Tauragės rajone?

– Nors Tauragės rajone yra daug stiprių verslininkų, tačiau reikalingi aktyvesni tiek vietos verslininkų, tiek vietos politikų veiksmai skatinant investicijas ir taip siekiant kurti darbo vietas regione. Tuo tikslu neseniai organizavau aukštų Ūkio ministerijos pareigūnų susitikimą su vietos verslininkais ir politikais dėl verslo inkubatoriaus įkūrimo ir kitų verslo skatinimo priemonių. Nors ekonominis sunkmetis stabdo šį procesą, neabejotina, kad jis neišvengiamai pajudės teigiama kryptimi jau artimiausiu metu.

Tauragėje ir prie jos yra žymių istorinių vietų, menančių Vytauto Didžiojo laikus. Turizmas, ypač tarptautinis, galėtų ženkliai papildyti rajono biudžetą. Panašu, kad šia kryptimi galima būtų nuveikti gerokai daugiau.

– Kas Jums patinka, o kas bado akis lankantis Tauragėje?

– Tauragė – jaukus miestas, kuriame dominuoja privatūs namai. Į akis krenta neasfaltuotos gatvės, ypač palyginus su aplinkiniais miesteliais. Beveik nėra lietaus kanalizacijos. Didelė dalis gyventojų įvairiausiais būdais apsirūpina geriamuoju vandeniu, naudojasi vietine kanalizacija, šildosi daugiausia kūrendami kietąjį kurą. Tai didina aplinkos taršą. Reikia daugiau dėmesio skirti komunalinėms komunikacijoms, gyvenamųjų rajonų dujofikavimui.

– Rinkėjai, skambinantys į redakciją, teigia, kad Tauragėje Jus mato retai. Ką galite į tai atsakyti?

– Visą rudenį po rinkimų, praeitą žiemą ir pavasarį kiekvieną pirmadienį (nebent vyko neeiliniai Seimo posėdžiai), kaip ir numatyta Seimo statute, buvau apygardoje, bendravau su rinkėjais individualiai, taip pat ir įvairiuose kolektyvuose. Sunkėjant ekonominei situacijai ir veržiantis diržus vasaros metu savo biure arba kolektyvuose lankiausi ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Man, kaip komiteto pirmininkui, tai labai dažnai. Visada atvykstu kartu su savo padėjėju – profesionaliu teisininku, be to, biuras Tauragėje, nepaisant ekonominių sunkumų, dirba kiekvieną dieną, jame darbuojasi dar du mano padėjėjai, kurie priima rinkėjus, pataria jiems, sudėtingesnius klausimus perduoda man. Manau, kad taip ir turi dirbti vienmandatėje apygardoje išrinkto parlamentaro biuras, tokį darbo su rinkėjais modelį buvau pažadėjęs tauragiškiams rinkimų kampanijos metu ir šio pažado tvirtai laikausi. Beje, redakcija yra netoli mano biuro, taigi keista, kad kažkas skambina Jums, užuot paskambinę ar užėję į nuolat veikiantį mano kaip Seimo nario biurą.

– Vadovaujate labai svarbiam Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Trumpai pasidalykite, ką veikia šis komitetas, kokią įtaką daro teisėtvarkos pertvarkai?

– Įstatymai, kol jie patenka į Seimo plenarinių posėdžių salę ir dėl jų balsuojama, yra svarstomi komitetuose, po to – Seimo frakcijose. Taigi komitetuose vyksta pagrindinis darbas svarstant įstatymus, o didžiausias darbo krūvis tenka Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK). Be to, jeigu Seimo teisininkai tik gautą įstatymo projektą įvertina kaip galimai prieštaraujantį Konstitucijai, TTK privalo atlikti šio projekto preliminarią analizę ir nuspręsti, ar tikrai gali būti, kad projektas prieštarauja pagrindiniam šalies teisės aktui. Tai ir didelė atsakomybė, ir reikalauja atitinkamo išsilavinimo ir suvokimo. Jau minėta, kad TTK svarsto Konstitucinio Teismo nutarimus, jeigu jais įstatymai ar jų dalys pripažįstami prieštaraujančiais Konstitucijai, ir sprendžia, kaip juos taisyti. Tuo pat metu TTK vykdo parlamentinę kontrolę, kaip prokuratūra, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijų valdymo sričiai priklausančios institucijos ir įstaigos įgyvendina įstatymus. Taigi TTK veikla iš esmės daro įtaką teisinės sistemos raidai ir pokyčiams.

– Lietuvoje įstatymai lyg ir neblogi, tačiau jų nesilaikoma pradedant aukščiausiomis valdžios institucijomis, baigiant eiliniais piliečiais. Ką daryti, kad taip nebūtų?

– Tai yra didelė problema. Gal tai yra sovietinės sistemos palikimas? Tol, kol bus taikomi skirtingi standartai skirtingo storio piniginę turintiems arba skirtingas pareigas užimantiems asmenims, tol negalėsime kalbėti, kad sukūrėme teisinę valstybę. Vien gerų įstatymų tikrai nepakanka.

Visų pirma, rinkėjai turi būti reiklesni kandidatams formuodami aukščiausią šalies valdžią – Seimą. Tada Seime bus daugiau reiklumo jo skiriamiems pareigūnams. Ši grandinė vyniotųsi vis toliau. Pati visuomenė turi būti reiklesnė, nes prie kiekvieno po policininką ar prokurorą nepastatysim. Tačiau kaip vertinti močiutes, kurios vos ne kasdien sukčiams atiduoda po kelis ar net keliasdešimt tūkstančių litų tariamai įkliuvusiems vaikams ar vaikaičiams išpirkti. Ką tai reiškia? Žmonės piktinasi korupcija, tačiau kai patys patenka į konfliktą ar tariamą konfliktą su teise, karštligiškai ieško, kaip išsipirkti. Ar būtų kyšius imančių, jeigu niekas neduotų? Akivaizdu, kad tokia situacija neįmanoma.

– Esate senas politikos vilkas, kaip vertinate dabartines anekdotines situacijas Seime, kokios Jūsų prognozės ateičiai?

– Parlamentas yra Tautos atstovybė. Tai nebūtinai visada kostiumuoti, pasitempę valstybės tarnautojai. Svarbu, kad jie tinkamai atstovautų Tautai, išmanytų savo kaip įstatymų leidėjo darbą. Įstatymų priėmimas yra specifinė veikla, čia neišvengiami ginčai, kartais labai aštrūs, ką liudija net susistumdymai gana senos demokratijos šalių parlamentuose. Taigi mūsų parlamentas šiuo požiūriu yra labai kultūringas, nejaučiame jokio asmeninio priešiškumo kitų partijų atstovams, o tiesos ieškome diskutuodami, žinoma, kartais gana karštai. Kitaip būtume ne demokratinės šalies, o totalitarinio režimo parlamentarai, klusniai kilnojantys rankas pagal vienos partijos komandą.

Kitas reikalas, kai į parlamentą išrenkami juokdariai, net gan ilgą laiką nesusivokiantys, kur pateko ir ką turėtų veikti. Bet už tai atsakomybę turi prisiimti tie rinkėjai, kurie už tokius kandidatus balsuoja. Tikėkimės, kad bent nuo šiol Lietuvos žmonės bus reiklesni ir atsakingesni atiduodami savo balsus.

– Pats sunkiausias klausimas: kiek ilgai dar krisime į duobę (vieni sako, kad jau pasiekėme dugną, kiti, jog tik dumblą), kiek dar viskas bus karpoma?

– Kad kas nors tai žinotų, galėtų pretenduoti į Nobelio premiją. Tikimės, kad jau „šliaužiame pilvu“, tai yra gal daugiau nebekrisime. Bet inercija po skaudaus nusileidimo bus. Tai gali trukti metus ar daugiau. O dėl karpymo – nieko nepadarysi. Kiek surenkame, tiek galime ir išsidalyti.

Sunkmetį sukėlėme ne mes, esame priklausomi nuo pasaulinės ekonomikos būklės. Iš balos kopsime taip pat drauge, kito kelio nėra. Suremkime pečius, nekaltinkime vienas kito tuo, kuo nesame kalti. Tačiau lietuviai nepražuvo dar sunkesniais laikais ir tikėkimės, kad vėl būsime regiono lyderiai, kaip kad buvo iki krizės.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras