Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Juozas Žvirblis: „Be Vyriausybės pagalbos verslas ilgai neišsilaikys“(5)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2009-09-29 08:57

Bankrotų administratorius Juozas Žvirblis sako, kad krizė skaudžiai smogia išgyventi nebesugebančioms įmonėms.

Inžinieriaus diplomą turintis Juozas Žvirblis pakeitė profesiją, įgijo įmonių bankroto administratoriaus licenciją, priklauso pirmajam dvidešimtukui žmonių, kurie dešimtajame dešimtmetyje įgijo tokias licencijas. Per keturiolika darbo metų jis administravo 65 apskrities įmonių bankrotus. Šiuo metu administruoja 16 įmonių bankrotus, dar 7 administruoti yra davęs sutikimą. Kai kurių pasiūlymų dėl didelio darbo krūvio J.Žvirbliui tenka atsisakyti.

 

 

– Prasidėjus krizei įmonių bankrotai įgauna pagreitį, vien šiemet teismai paskelbė penkiolikos Tauragės apskrities įmonių bankrotus, vienuolika jų – Tauragės rajone. Kada buvo sunkiausia – kai pradėjote dirbti ar dabar?

– Kiekvienas laikotarpis uždeda savo antspaudą. Pradžioje bankrotai žmonėms kėlė siaubą, nes tai buvo neįprasta ir turėjo įtakos tūkstančiams žmonių – bankrutavo didžiosios Tauragės įmonės. Darbo pradžioje man teko sunki dalia – būti administratoriumi įmonėje, kurioje buvau dirbęs daugiau kaip dešimt metų, – Skaičiavimo mašinų elementų gamykloje, kuri tuomet jau buvo pervadinta į „Tevitą“. Ten pažinojau daug žmonių, kai kas žiūrėjo šnairai, be to, buvo susiklosčiusios ypatingos aplinkybės – visas įmonės turtas buvo užstatytas „Apus“ bankui negavus nė cento. Dabar bankrotas seka bankrotą, bet tai jau tapo įprastu reiškiniu. Nors nebėra tokių didelių įmonių, tačiau nusivylimo ir pykčio kartais ne mažiau negu anksčiau.

– Bet tuomet Jums teismuose pavyko įrodyti, kad už užstatytą „Tevitą“ nebuvo gauta pinigų ir ją „išvaduoti“. Ar šalyje buvo daug tokių atvejų, kokios įtakos Jums turėjo ši neeilinė istorija?

– Aktyvesnieji administratoriai, tokių yra maždaug du trečdaliai, stengiasi apginti kreditorių interesus, surasti ir sugrąžinti nepagrįstai prarastą bankrutuojančių įmonių turtą. „Tevitos“ istorija iš kitų panašių išsiskiria tuo, kad negavus pinigų (dviejų milijonų litų) buvo įkeistas didžiulis turtas. Džiaugiuosi, kad jį pavyko sugrąžinti. Galėjau tenkinti kreditorių reikalavimus. Pastatai buvo parduoti, juose įsikūrė kiti verslininkai. Tik gaila, kad įsisiautėjusi antra bankrotų banga jau smogė dviem čia įsikūrusioms bendrovėms. Net praėjus daug laiko nelengva kalbėti apie tai, kad dėl „Tevitos“ reikalų mano šeimai buvo grasinta. Kai piktų užmačių turintys žmonės pasibeldė į buto duris, mes su žmona ir dviem nepilnamečiais vaikais buvome namuose, laimė, kad operatyviai atvykę policininkai juos nubaidė.

– Ar ir dabar bankroto administratoriaus darbas toks pavojingas?

– Grasinimų sulaukiu įvairių, užpernai tauragiškis ir pagėgiškis net pistoletais grasino. Neturiu ko bijoti, nes mano sąžinė rami, be to, juk sakoma: jei bijai vilko, neik į mišką. Manau, kad daugelis panašių grasintojų yra paprasčiausi nervų nevaldantys bailiai.

– Tauragės apskrityje Jūs vienintelis turite įmonių bankroto administratoriaus licenciją. Anksčiau buvo dar du administratoriai, kur jie dingo?

– Tauragiškis Antanas Markšaitis licencijos iš Ūkio ministerijos nebegavo, o žmogus, dirbęs Šilalėje, ją prarado už įvykdytus pažeidimus.

– Su pastaruoju tauragiškiu dirbote kartu, buvote įkūrę uždarąją akcinę bendrovę, kuri užsiėmė įmonių bankroto procedūromis, bet „Advaldija“ bankrutavo. Kokios šios istorijos pamokos?

– Nelabai noriu prisiminti, ką ten teko patirti, paminėsiu tik tai, kad ketverius metus nebuvo mokamas atlyginimas. Geruoju su direktoriumi susitarti nepavyko, todėl kreipiausi į teismą, kad būtų iškelta bankroto byla. Pamokų buvo daug, bet paminėsiu tik vieną, kuri gali būti naudinga ir kitiems. Blogai, kai du akcininkai kuria bendrovę, pasidalydami akcijas lygiai per pusę, tuomet ginčo atveju neįmanoma priimti jokio sprendimo.

– Ar Jums pavyko atgauti atlyginimą?

– Nors už ketverius metus prašiau tik penkiolikos tūkstančių litų, iš „Advaldijos“ negavau nieko, per 5 tūkstančius litų man buvo sumokėta iš Bankrutuojančių įmonių fondo.

– Įmonių bankrotų pradžia Tauragėje buvo dramatiška – bankui įkeistas didžiulis turtas, o pinigų negauta, net dvi mėsos perdirbimo įmonių savininkės paspruko į užsienį. Viena buvo parvežta ir nuteista, kita – tebesislapsto, jai už dokumentų klastojimą iškelta baudžiamoji byla. Gal dabar bankrutuojančių įmonių vadovai ir savininkai elgiasi protingiau?

– Pasitaiko visaip, esu susidūręs su atveju, kai užsienio kapitalo įmonės direktorius vengė susitikti su manimi, atvejais, kai bendrovių direktoriai jas palieka likimo valiai. Vienos mano administruojamos įmonės direktorius į Tauragę negrįžta ne savo noru – už nusikaltimus jis sulaikytas kitoje šalyje. Slapstymasis, vengimas bendrauti nuo problemų negelbsti. Nuo jų reikia ne slėptis, o jas spręsti. Jei susidarė kritinė situacija, neverta vengti bankroto, kai kuriais atvejais dar įmanoma atgaivinti gamybą. Tokį atvejį turėjau Pagėgių savivaldybėje. Be to, pernai pataisius Bankroto įstatymą įmonių savininkai ar vadovai tuomet, kai skolos viršija pusę turto vertės, privalo patys kreiptis į teismą dėl bankroto paskelbimo, priešingu atveju jiems gresia civilinė ir baudžiamoji atsakomybė. Manau, kad bankroto procedūros taps vis civilizuotesnės.

– Bankrotas – bėda ne tik savininkams, vadovams, darbuotojams, bet ir kreditoriams, juk ne visi kreditoriai atgauna savo pinigus?

– Deja, tik maždaug 10 procentų bankrotų atvejų kreditoriai atgauna visas skolas, 90 procentų atvejų atgauna tik dalį arba visai negauna, nes nerandama jokio turto.

– Kai turto nerandama, nėra ko parduoti, ar tuomet ir administratoriai lieka be atlyginimo?

– Ne tik be atlyginimo, bet jiems neatlyginamos ir turėtos su bankroto procedūromis susijusios išlaidos, kiekvienoje byloje susidaro apie 2–3 tūkstančius litų ir daugiau. Dvylika tokių įmonių turėjau 2007–2008 metais, daugiausia – Jurbarke. Nuo šių metų pradžios įsigaliojus Bankroto įstatymo pataisai tokiais atvejais bankroto administratoriams patirtas išlaidas turėtų atlyginti Ūkio ministerija, bet yra daug „kabliukų“, pinigų išsireikalauti sunku.

– Kaip bankroto administratorius Jūs geriausiai jaučiate verslo pulsą, kokia jo ateitis?

– Mano prognozės gana liūdnos, nes įmonės neturi apyvartinių lėšų, bankai jų nekredituoja, o Lietuvos bankas užima stebėtojo poziciją, kai užsienio bankai, kitokių Lietuvoje nebėra, pinigus atitraukia į savo šalis, palikdami tik privalomą indėlių draudimui rezervą. Jei niekas nesikeis, jei Vyriausybė nieko nedarys verslui skatinti, bankrutuos dar daugiau įmonių. Nuo metų pradžios prasidėjo statybos, plastikinius langus dedančių įmonių bankrotai, vėliau – transporto įmonės. Ateis eilė prekybos bendrovėms ir kitoms.

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras