Ar verta pasitikėti svetimu derliumi?(0)

Karina SĖRIKOVA | karina@kurjeris.lt

2009-11-04 09:30

Šiuo metų laiku bulvės ir obuoliai neabejotinai yra turgaus prekystalių karaliai. Šviežiai nurinktas ar iškastas derlius nugula ant prekystalių, ir mes, paprastai nieko blogo neįtardami, su pasitikėjimu juos perkame. Bet ar verta pasitikėti viskuo, už ką laiduoja prekybininkai?

Obuoliai nekenksmingi

Eksperimentui, nustatysiančiam, kiek sveikatai pavojingų nitratų ir nitritų yra mūsų valgomose daržovėse ir vaisiuose, įsigijome nitratų testą. Būtent jis, tas stebuklingas daiktelis, padės įsitikinti, kad pavasario triūsas soduose ir daržuose kartais gali būti tiesiog neįkainojamas.

Obuolių ir bulvių įsigijome iš kelių pagrindinių Tauragės turgaviečių ir prekybos centrų. Keletą vaisių ir daržovių į redakciją atnešė kolegos iš savo sodų.

Pirmąjį eksperimentą atlikome su aštuonių skirtingų rūšių obuoliais: prekybos centre įsigytais „Golden“ ir „Royal Gold“, vietiniame turguje pirktais lietuviškuoju „Čempionu“ ir lenkiškuoju „Rubinu“, taip pat turguje iš moteriškių įsigytais trimis naminiais obuoliais ir iš kolegės sodo atneštu obuoliu. Pridėję ir dešimt sekundžių prie atpjautų obuolių skiltelių palaikę nitratų testo juosteles, jau po keleto minučių pastebėjome rezultatus. Laimei, nei vienas iš obuolių nebuvo užterštas nitratais ir nitritais.

Pasak Tauragės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijos vedėjos Romutės Gavėnienės, tai visai natūralu, kadangi vaisiai praktiškai niekada nepasisavina nitratų. Šių trąšų pėdsakai lieka vaismedžių lapuose, sėklose.

 

Bulves reikėtų rinktis atidžiau

 

Eksperimentą pratęsėme su bulvėmis. Bulves pasirinkome iš keturių skirtingų vietų: vietinio turgelio, didžiojo ūkinio turgaus, prekybos centro ir iš tos pačios bendradarbės sodo. Šis eksperimentas parodė kur kas įvairesnius rezultatus.

Iš didžiojo turgaus pirktos bulvės buvo įsisavinusios 50 miligramų kilograme nitratų, vietiniame turguje ir prekybos centre pirktos bulvės – 25 miligramus kilograme nitratų, o prie bendradarbės sode užaugintos perpjautos bulvės palaikius nitratų testo juostelę paaiškėjo, kad joje nitratų iš viso nėra. Nitritų nebuvo rasta nė vienoje bulvėje.

R.Gavėnienės teigimu, tokie nitratų skaičiai visai nepavojingi nei žmogui, nei gyvuliui.

– Augalai nitratus kaupia nevienodai. Pavyzdžiui, bulvėje didžiausias nitratų kiekis yra luobelėje ir šerdyje. Labiausiai nitratus yra linkusios kaupti šakniavaisės daržovės – burokėliai, ridikėliai, morkos, taip pat kopūstai bei lapinės daržovės. Nitratų likutį galima sumažinti įvairiais būdais: susmulkinus daržoves, jas verdant, mirkant vandenyje, kitaip apdorojant. Tačiau nereikia pamiršti, kad apdorotos daržovės praranda ir vitaminus bei kitas gerąsias medžiagas, – pasakojo laboratorijos vedėja.

 

Kas gi tie nitratai?

 

Pasak R.Gavėnienės, nitratai (NO3/kg), arba azoto rūgšties druskos – tai trąšų liekanos vaisiuose ir daržovėse. Patekę į organizmą nitratai virsta toksiškais nitritais (NO2/kg). Jie lengvai jungiasi su kraujo baltymu ir nuodija organizmą.

Nitratų ir nitritų nekenksmingos normos žmogaus organizmui skirtingos. Nitratų toksiškumas prasideda nuo 750 miligramų kilograme, o nitritų – 150 miligramų kilograme.

R.Gavėnienės teigimu, nitratai ne visuomet yra nenatūralios kilmės. Jie maisto produktuose gali atsirasti ir dėl išmatų poveikio dirvai. Augalo augimui nitratai yra būtini, žinoma, su saiku.

Paskutiniu metu vaisiai ir daržovės, išskyrus špinatus ir salotas, dėl nitratų ir nitritų poveikio yra tiriami retai, kadangi nustatyta, kad asmuo nepajėgus suvalgyti tiek augalų, kad nitratinių medžiagų sankaupos juose pakenktų žmogui. Aktualesni šiuo metu, laboratorijos vedėjos teigimu, yra pesticidų tyrimai.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras