Afera? Kaip miškas „virto“ dirbama žeme(3)

Gintaras GRAŽINSKAS | gintaras@kurjeris.lt

2008-10-20 16:25

Dirbamoje žemėje – jaunuolynas

Jaunuolynas netoli kelio Sakalinėje nė iš tolo neprimena žemės ūkio paskirties žemės. Žemės įstatymas numato, kad žemės ūkio paskirties žemei turi būti priskiriami plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai. Šiuo metu sklype, kuriam jau ruošiami pardavimo dokumentai, auga dailus jaunuolynas: veši berželiai, eglaitės ir pušaitės.

Akivaizdu, kad jaunuolyne pasidarbuota ir miško sodintojų. Prieš kelerius metus technika paruoštos vietos sodinukams. Dabar jau didžiojoje sklypo dalyje prisodinta jaunų eglaičių ir pušaičių.

Kad žemė ne morkoms ar kopūstams skirta, liudija ir keli medžioklės bokšteliai. Jie pastatyti miškelio pakraščiuose. Prie vieno jų įrengta žvėrių šėrykla, kurioje tebesivolioja žvėrims šerti skirto pašaro likučiai. Pretendentą pirkti valstybinę žemę pažįstantys žmonės sako, kad jis – aistringas medžiotojas.

 

Miško nematė

 

– Ko man ten važiuoti? Aš turiu žemėlapius, kuriuose parduodamas plotas pažymėtas kaip žemės ūkio paskirties žemė, ir man to pakanka, – į „Tauragės kurjerio“ klausimą, ar matė parduodamą plotą, atkirto J.Eskienė, Gaurės seniūnijos vyriausioji žemėtvarkininkė.

J.Eskienės teigimu, žemės matavimus atliekantys matininkai praėjusią savaitę buvo parduodamame sklype ir jį matavo. Jie privalėjo pranešti, kad matuota žemė yra ne žemės ūkio paskirties, o jaunuolynas. Tačiau žemėtvarkininkė tikino, kad tokio pranešimo negavo.

Šiuo metu žemėtvarkininkai rengia parduodamo sklypo bylą. Žemėtvarkininkės teigimu, tai užtruks maždaug mėnesį. Po to byla pateks pas J.Eskienę. Žemėtvarkininkė teigė, kad tada galbūt nuvažiuos į Sakalinę ir patikrins, kokią valstybinę žemę ketinama parduoti A.Katkui.

 

Reikalavimai – griežti

 

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas numato žemės ūkio paskirties žemės pardavimo lengvatines sąlygas: žemės sklypo kainą mažinančius koeficientus, žemės pirkimą išsimokėtinai, mokėjimų už įsigyjamą išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemę atidėjimą, žemės pirkimą pirmumo teise be aukciono, palūkanų kompensavimą. Lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės gali fiziniai asmenys – ūkį įregistravę ūkininkai, ne anksčiau kaip vienerius metus iki paraiškos deklaravę žemės naudmenas (pasėlius) ir tvarkę buhalterinę apskaitą, turintys praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti.

Dar viena svarbi sąlyga: įsigyjantieji lengvatinėmis sąlygomis žemės privalo laikytis minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų. Tokias pažymas pretendentams įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę išduoda Aplinkos ministerijos regioniniai aplinkos apsaugos departamentai ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

 

Girininkas ar ūkininkas?

 

A.Katkus, pretenduojantis pirkti Sakalinėje šešis hektarus valstybinio turto, įsitikinęs, kad jis atitinka šiuos reikalavimus. Tačiau peržvelgus jo, kaip ūkininko, istoriją, dėl to kyla abejonių. A.Katkus neneigia, kad jo pagrindinės pajamos – ne žemdirbystė.

– Abu su žmona dirbame, gauname algas, – apie savo pragyvenimo šaltinį „Tauragės kurjeriui“ sakė girininkas.

A.Katkus sakė turintis 1,5 hektaro žemės netoli Tauragės. Tai, anot girininko, jam leidžia vadintis ūkininku, nors pats prisipažino, kad ši žemė – tik pieva.

– Ten šiemet buvo pieva, – teigė girininkas, paklaustas, kokią žemdirbystės šaką kultivuoja savo ūkyje.

Girininkas sakė gyvulių nelaikantis.

– Žadėjau auginti veršius, – apie ūkininkavimo patirtį pasakojo A.Katkus. Tačiau šis planas, pasak jo, taip ir liko tik ketinimais.

Bet tai A.Katkui nesutrukdė pateikti žemėtvarkininkams visus reikalingus dokumentus – ūkininko pažymėjimą, pasėlių deklaraciją, buhalterinės apskaitos dokumentus, dokumentą, įrodantį, kad A.Katkaus ūkininkavimo patirtis ne mažesnė kaip vieneri metai ir kad jo ūkis didesnis nei vienas hektaras. A.Katkus tvirtina, kad jis Gaurės žemėtvarkininkei pateikė Aplinkos apsaugos agentūros pažymą, jog ūkininkaudamas laikosi aplinkosaugos reikalavimų. Kalbėdamas telefonu su „Tauragės kurjerio“ žurnalistu girininkas tik suabejojo, ar pateikė Maisto ir veterinarijos tarnybos pažymą apie tai, kad jo gyvulių laikymo sąlygos atitinka reikalavimus.

 

Neigia sodinęs mišką

 

Paklaustas, kas miškelyje, kurį jis ruošiasi pirkti, pasodino medelius, girininkas gynėsi to nė nežinojęs.

– Gal ten urėdija kokius sodinimus vykdė? – svarstė girininkas.

 

Tačiau jo spėjimą paneigė Tauragės miškų urėdijos urėdas Paulius Martinavičius, garantavęs, kad valstybinėje žemėje miškininkai jokiu būdu negalėjo sodinti miško. Urėdas pateikė kitokią jaunuolyno atsiradimo versiją. Pasak urėdo, negalima atmesti galimybės, kad valstybinę žemę ketinantis pirkti girininkas iš anksto ruošėsi ją paversti mišku. Urėdo teigimu, taip būtų galima pretenduoti į Europos Sąjungos paramą už nederlingų žemių apsodinimą mišku. Parama tokiems ūkininkams teikiama ne tik miškui sodinti, bet ir ne vienerius metus jį prižiūrėti.

Su spauda nebendravo

 

Neaišku, kokie buvo tikrieji girininko A.Katkaus ketinimai, nes trečiadienį po pietų su juo pasikalbėti žurnalistui nebepavyko. Kartą atsiliepęs telefonu jis pasiteisino negalintis kalbėti dėl to, kad vairuoja. Paprašė jam paskambinti vėliau. Tačiau vėliau į žurnalisto skambučius nebeatsakė.

Išsiaiškinome, kad Šilinės girininkijos, kurios teritorijoje yra ketinamas įsigyti žemės sklypas, girininko pavaduotoju dirba A.Katkaus sūnus Gediminas.

 

Procesą sustabdė

 

Ričardas Ažna, Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas, sakė, kad „Tauragės kurjerio“ atskleista istorija neliks be dėmesio. Trečiadienį jis tvirtino susisiekęs su projektą rengiančiais matininkais ir nurodęs jiems sustabdyti parduodamo valstybinės žemės sklypo matavimus.

– Pagal žurnalistų pateiktą informaciją mūsų darbuotojai atliks sklypo patikrinimą ir tik tada spręsime, kaip elgtis toliau. Alfredas Katkus nesikreipė ir mes niekam neišdavėme leidimo valstybinėje žemėje Sakalinėje sodinti mišką, – tvirtino Žemėtvarkos skyriaus vedėjas.

R.Ažna sakė, kad parduodamą sklypą Sakalinėje ketinama patikrinti artimiausiu metu.

Dirbamoje žemėje – jaunuolynas

Jaunuolynas netoli kelio Sakalinėje nė iš tolo neprimena žemės ūkio paskirties žemės. Žemės įstatymas numato, kad žemės ūkio paskirties žemei turi būti priskiriami plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai. Šiuo metu sklype, kuriam jau ruošiami pardavimo dokumentai, auga dailus jaunuolynas: veši berželiai, eglaitės ir pušaitės.

Akivaizdu, kad jaunuolyne pasidarbuota ir miško sodintojų. Prieš kelerius metus technika paruoštos vietos sodinukams. Dabar jau didžiojoje sklypo dalyje prisodinta jaunų eglaičių ir pušaičių.

Kad žemė ne morkoms ar kopūstams skirta, liudija ir keli medžioklės bokšteliai. Jie pastatyti miškelio pakraščiuose. Prie vieno jų įrengta žvėrių šėrykla, kurioje tebesivolioja žvėrims šerti skirto pašaro likučiai. Pretendentą pirkti valstybinę žemę pažįstantys žmonės sako, kad jis – aistringas medžiotojas.

 

Miško nematė

 

– Ko man ten važiuoti? Aš turiu žemėlapius, kuriuose parduodamas plotas pažymėtas kaip žemės ūkio paskirties žemė, ir man to pakanka, – į „Tauragės kurjerio“ klausimą, ar matė parduodamą plotą, atkirto J.Eskienė, Gaurės seniūnijos vyriausioji žemėtvarkininkė.

J.Eskienės teigimu, žemės matavimus atliekantys matininkai praėjusią savaitę buvo parduodamame sklype ir jį matavo. Jie privalėjo pranešti, kad matuota žemė yra ne žemės ūkio paskirties, o jaunuolynas. Tačiau žemėtvarkininkė tikino, kad tokio pranešimo negavo.

Šiuo metu žemėtvarkininkai rengia parduodamo sklypo bylą. Žemėtvarkininkės teigimu, tai užtruks maždaug mėnesį. Po to byla pateks pas J.Eskienę. Žemėtvarkininkė teigė, kad tada galbūt nuvažiuos į Sakalinę ir patikrins, kokią valstybinę žemę ketinama parduoti A.Katkui.

 

Reikalavimai – griežti

 

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas numato žemės ūkio paskirties žemės pardavimo lengvatines sąlygas: žemės sklypo kainą mažinančius koeficientus, žemės pirkimą išsimokėtinai, mokėjimų už įsigyjamą išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemę atidėjimą, žemės pirkimą pirmumo teise be aukciono, palūkanų kompensavimą. Lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės gali fiziniai asmenys – ūkį įregistravę ūkininkai, ne anksčiau kaip vienerius metus iki paraiškos deklaravę žemės naudmenas (pasėlius) ir tvarkę buhalterinę apskaitą, turintys praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti.

Dar viena svarbi sąlyga: įsigyjantieji lengvatinėmis sąlygomis žemės privalo laikytis minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų. Tokias pažymas pretendentams įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę išduoda Aplinkos ministerijos regioniniai aplinkos apsaugos departamentai ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

 

Girininkas ar ūkininkas?

 

A.Katkus, pretenduojantis pirkti Sakalinėje šešis hektarus valstybinio turto, įsitikinęs, kad jis atitinka šiuos reikalavimus. Tačiau peržvelgus jo, kaip ūkininko, istoriją, dėl to kyla abejonių. A.Katkus neneigia, kad jo pagrindinės pajamos – ne žemdirbystė.

– Abu su žmona dirbame, gauname algas, – apie savo pragyvenimo šaltinį „Tauragės kurjeriui“ sakė girininkas.

A.Katkus sakė turintis 1,5 hektaro žemės netoli Tauragės. Tai, anot girininko, jam leidžia vadintis ūkininku, nors pats prisipažino, kad ši žemė – tik pieva.

– Ten šiemet buvo pieva, – teigė girininkas, paklaustas, kokią žemdirbystės šaką kultivuoja savo ūkyje.

Girininkas sakė gyvulių nelaikantis.

– Žadėjau auginti veršius, – apie ūkininkavimo patirtį pasakojo A.Katkus. Tačiau šis planas, pasak jo, taip ir liko tik ketinimais.

Bet tai A.Katkui nesutrukdė pateikti žemėtvarkininkams visus reikalingus dokumentus – ūkininko pažymėjimą, pasėlių deklaraciją, buhalterinės apskaitos dokumentus, dokumentą, įrodantį, kad A.Katkaus ūkininkavimo patirtis ne mažesnė kaip vieneri metai ir kad jo ūkis didesnis nei vienas hektaras. A.Katkus tvirtina, kad jis Gaurės žemėtvarkininkei pateikė Aplinkos apsaugos agentūros pažymą, jog ūkininkaudamas laikosi aplinkosaugos reikalavimų. Kalbėdamas telefonu su „Tauragės kurjerio“ žurnalistu girininkas tik suabejojo, ar pateikė Maisto ir veterinarijos tarnybos pažymą apie tai, kad jo gyvulių laikymo sąlygos atitinka reikalavimus.

 

Neigia sodinęs mišką

 

Paklaustas, kas miškelyje, kurį jis ruošiasi pirkti, pasodino medelius, girininkas gynėsi to nė nežinojęs.

– Gal ten urėdija kokius sodinimus vykdė? – svarstė girininkas.

 

Tačiau jo spėjimą paneigė Tauragės miškų urėdijos urėdas Paulius Martinavičius, garantavęs, kad valstybinėje žemėje miškininkai jokiu būdu negalėjo sodinti miško. Urėdas pateikė kitokią jaunuolyno atsiradimo versiją. Pasak urėdo, negalima atmesti galimybės, kad valstybinę žemę ketinantis pirkti girininkas iš anksto ruošėsi ją paversti mišku. Urėdo teigimu, taip būtų galima pretenduoti į Europos Sąjungos paramą už nederlingų žemių apsodinimą mišku. Parama tokiems ūkininkams teikiama ne tik miškui sodinti, bet ir ne vienerius metus jį prižiūrėti.

Su spauda nebendravo

 

Neaišku, kokie buvo tikrieji girininko A.Katkaus ketinimai, nes trečiadienį po pietų su juo pasikalbėti žurnalistui nebepavyko. Kartą atsiliepęs telefonu jis pasiteisino negalintis kalbėti dėl to, kad vairuoja. Paprašė jam paskambinti vėliau. Tačiau vėliau į žurnalisto skambučius nebeatsakė.

Išsiaiškinome, kad Šilinės girininkijos, kurios teritorijoje yra ketinamas įsigyti žemės sklypas, girininko pavaduotoju dirba A.Katkaus sūnus Gediminas.

 

Procesą sustabdė

 

Ričardas Ažna, Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas, sakė, kad „Tauragės kurjerio“ atskleista istorija neliks be dėmesio. Trečiadienį jis tvirtino susisiekęs su projektą rengiančiais matininkais ir nurodęs jiems sustabdyti parduodamo valstybinės žemės sklypo matavimus.

– Pagal žurnalistų pateiktą informaciją mūsų darbuotojai atliks sklypo patikrinimą ir tik tada spręsime, kaip elgtis toliau. Alfredas Katkus nesikreipė ir mes niekam neišdavėme leidimo valstybinėje žemėje Sakalinėje sodinti mišką, – tvirtino Žemėtvarkos skyriaus vedėjas.

R.Ažna sakė, kad parduodamą sklypą Sakalinėje ketinama patikrinti artimiausiu metu.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras