Našlės ir našlaičių namuose – nedaug pokyčių(2)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2007-08-22 15:58

Spalį bus metai, kai Rita Aramavičienė liko viena su penkiais nepilnamečiais vaikais, beveik be jokių pajamų, mažame, sename, apgriuvusiame tėvų namelyje Bernotiškės kaime. Su gerų žmonių pagalba išgyveno žiemą, tikisi, kad iki ateisiančios žiemos pavyks praplėsti ir atnaujinti būstą.

Paliko nebaigtus darbus

Trisdešimt devynerių metų Edmundas, neatlaikęs kilusių sunkumų, iš gyvenimo pasitraukė savo noru, nebaigęs pradėtų darbų. Aramavičiai buvo skolon įsigiję blokelių, pasisamdę žmogų, pradėję pertvarkyti ir plėsti seną tėvų namelį, kuris vos laikėsi, buvo ankštas - visiems neužteko vietos net atsigulti, vaikai turėjo miegoti ne po vieną.

Nelikus šeimos maitintojo, atrodė, kad planų nebepavyks įgyvendinti, net neaišku buvo, kaip pavyks išgyventi. Prieš mirtį vyras buvo išėjęs iš vieno darbo, į kitą nebuvo priimtas, todėl Ritai buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas, mokėta tik daugiavaikės šeimos pašalpa - 250 litų. Vaikams našlės ir našlaičių pensijų skyrimas užtruko keletą mėnesių, nes reikėjo surinkti nemažai dokumentų.

Sulaukė pagalbos

Padėti našlei su našlaičiais ėmėsi Kunigiškių bendruomenės primininkas Benediktas Antanavičius. Buvo paskelbta gyventojams ir spaudoje, kad Aramavičiams reikalinga pagalba. Bendruomenės "Kunigiškietis" nariai surinko per tūkstantį litų, kad būtų galima sumokėti už skolon šios šeimos įsigytas statybines medžiagas. Bendruomenės pirmininkas Benediktas Antanavičius, kuris tuomet buvo ir dabar yra rajono Tarybos narys, vadovauja Kaimo reikalų komitetui, dėjo pastangų, kad galų gale būtų atstatytas teisingumas - vaikai iš Bernotiškės kaimo būtų vežami į Kunigiškių pagrindinę mokyklą. Visi keturi Aramavičių vaikai į mokyklą nuo pirmos klasės ėjo pėsti. Vyriausias sūnus Mindaugas laimės būti pavėžėtas iki mokyklos sulaukė tik būdamas dešimtokas.

Be maitintojo likusiai šeimai padėjo ir kiti žmonės. Robertas Piečia atvežė kuro, evangelikų liuteronų kunigas dovanojo pinigų, drabužių, kaimynai - pašaro karvei, UAB "Stragutės mėsa" darbuotojas - pinigų ir uogienės vaikams, parėmė Kunigiškių mokykla, kurioje mokėsi keturi šios šeimos vaikai. Tauragiškis verslininkas, prisistatęs tik vardu - Romas, atvežė anglių, maisto produktų, avalynės, pažadėjo dovanoti trobelei reikalingus langus.

Viliasi žiemoti po nauju stogu

Šį kartą į Bernotiškės kaimą važiavome su verslininku Romu Stasyčiu, dabar jau žinojau ir nemažai Aramavičiams padėjusio verslininko pavardę, ne tik vardą.

Per nuo paskutinio apsilankymo praėjusį pusmetį sodyboje Bernotiškės kaime nedaug kas pasikeitė - suremontuotas tik tvartas. Nelikus šeimininko namelio pertvarkymo darbai mažai tepasistūmėjo - baigtas dar Edmundo Aramavičiaus pradėtas mūras. Atėjo laikas galvoti apie stogą, langus, duris, nes čia pat ruduo, ne už kalnų žiema. Geri žmonės parėmė lėšomis, kad būtų atsiskaityta už blokelius, dovanoja statybinių medžiagų. Mus pasitikusi Rita sakė, kad metodistų bažnyčios atstovai žadėjo padėti nameliui uždėti stogą. Romas Stasytis moteriai atvežė brėžinį su jo dovanotų penkių langų išmatavimais, ketino pagelbėti kitomis statybinėmis medžiagomis, reikalingomis namelio vidui įrengti. Tačiau našlei sunkiai sekasi organizuoti darbus. Rita sakė, kad prie įvairių remonto darbų talkina brolis Kęstutis, tėvas. Nors darbai eina labai nesparčiai, ji tikisi, kad su vaikais ir tėvais žiemos po nauju stogu.

Vėl laukia sunkumai

Vilčių, kad namelis padidės ir atjaunės, išsipildymas, atrodo, artėja, tačiau gali pablogėti materialinė padėtis. Septyniolikmetis Mindaugas ketina eiti dirbti. Kai nebesimokys, jam nepriklausys našlaičio pensija. Mažiausiam Algirdukui sukako septyneri metai, jis pradės lankyti mokyklą, todėl mamai nebepriklauso našlės pensija. Ji būtinai turi įsidarbinti, kitaip šeimai nebus mokama socialinė pašalpa. Keturiems vaikams bus mokama tik nedidelė našlaičių pensija, šeimai - daugiavaikės šeimos pašalpa. Iš valstybės gaunamos lėšos gali sumažėti maždaug du kartus - iki keleto  šimtų litų.

Šeima laiko karvę, vištų, užsiaugina porą paršiukų, bulvių, daržovių. Neturint nuosavos žemės, ko nors daugiau prasimanyti neįmanoma, net šieną tenka pirkti, o ganyklos kaimynų prašyti.

Neseniai Rita užsiregistravo Darbo biržoje, bet darbo gauti gali tikėtis tik Tauragėje, kurią iš Bernotiškės, neturint savo transporto, sunku pasiekti. Be to, jauna moteris skundžiasi bloga sveikata.

- Gal kaip nors su gerų žmonių pagalba išgyvensime, vaikai stiebiasi aukštyn: Nerijai - dvylika, Neringai - keturiolika, Kęstučiui - penkiolika, o Mindaugas jau pats ketina savimi pasirūpinti, - sakė trisdešimt penkerių metų Rita Aramavičienė.

Nelaukia rugsėjo pirmosios

Algirduko paklausėme, ar laukia rugsėjo pirmosios, ar nori eiti į mokyklą, drovus vaikas tik papurtė galvelę, o mama pasakė, kad jam prasidės lažas. Nesmagu buvo girdėti ištartus tokius žodžius, nes  jų klausėsi ir mažylis, kuriam dar viskas prieš akis. O gal Rita turi teisę taip sakyti, prisimindama, kad niekam nerūpėjo, kad jos vaikai keletą metų (vyresnysis - beveik dešimt) šąlant, per pusnynus, pliaupiant lietui ar kepinant saulei iš nuošalaus Bernotiškės kaimo turėjo pėsčiomis eiti mokyklon. Moteris pasakojo, kad blogu oru kartais vaikų į mokyklą neleisdavo.

Kai vaikams nesudaromos sąlygos pasiekti mokyklą, jie vengia toliau mokytis. Vaikų turintys tėvai, prieš apsigyvendami atokiose vietose, pasidomi atžalų galimybe pasiekti mokyklą. Užburtas ratas: mažėja vaikų - uždarinėjamos mokyklos, nelieka mokyklų - mažėja vaikų.

Nuo emocijų kalbą pasukome prie vaikų pasiruošimo mokyklai. Rita sakė, kad visi keturi vaikai mokyklai beveik pasiruošę, reikėsią tik dar šiek tiek sąsiuvinių nupirkti. Į klausimą, argi daugiavaikių šeimų vaikams neteikiama parama pasiruošti mokyklai, moteris tik ranka numojo, mat jos sulaukiama tuomet, kai vaikams viskas nupirkta. Ši parama vėluoja visoje šalyje, ne vien Kunigiškių pagrindinėje mokykloje ar mūsų rajone.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras